Armantas Blauzdys
Nuotraukos autoriaus
Pietų Korėja yra Rytų Azijos regionui priklausti valstybė, kurioje gyvena virš 50 milijonų gyventojų. Daugumai ši valstybė greičiausiai asocijuojasi su tokiais garsiais prekės ženklais kaip Hyundai, KIA, LG ir Samsung, bei su ypač greitai 2012 metais visame pasaulyje išpopuliarėjusia daina „Gangnam style“. Kartais Pietų Korėja sumaišoma su Šiaurės Korėja, viena uždariausių pasaulio valstybių. Tačiau priešingai nei diktatūrinis Šiaurės Korėjos režimas, Pietų Korėja yra viena pažangiausių ir labiausiai technologiškai išsivysčiusių valstybių pasaulyje bei viena stipriausių ekonomikų Azijoje. Pietų Korėja gali pasigirti ne tik aukštu pragyvenimo lygiu bei technologijoms, bet taip pat ir išskirtine gamta. Kalnai yra neatsiejama Korėjos peizažo dalis, o valstybės krantus skalauja skirtingų jūrų vanduo.
Pietų Korėja turi tik vieną sausumos sieną su kaimynine Šiaurės Korėja, tačiau jos kirsti praktiškai neįmanoma, kadangi tai yra demilitarizuota zona, vienas iš labiausiai apsaugotų pasienio ruožų pasaulyje. Korėjos vakarus, pietus ir rytus skalauja skirtingų jūrų vandenys, kuriuose yra daugiau nei trys tūkstančiai salų.
Be jokios abejonės, pati populiariausia Pietų Korėjos sala yra Džedžiu, talpinanti kiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų. Džedžiu saloje galima įkopti į patį aukščiausią Pietų Korėjos kalną Hallasan, kuris įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Kadangi Džedžiu yra vienas populiariausių taškų turistams, šią salą pasiekti yra lengva tiek iš sostinės Seulo, tiek kitų miestų. Kiekvieną dieną vykdomi skrydžiai, kelionė iš Seulo trunka vos valandą laiko. Kiek mažiau žinomos, tačiau vienodai įspūdingos ir svarbios yra Pietų Korėjos rytuose esančios Ulleungdo ir Dokdo salos.
Ulleungdo yra apie 120 km į Korėjos pusiasalio rytus nutolusi sala, kurioje gyvena kiek daugiau nei 9 tūkstančiai gyventojų. Sala yra ganėtinai populiari tarp turistų, kurie čia keliauja pasidairyti į įspūdingas šios vulkaninės salos olas, skardžius, išvysti įspūdingus saulėlydžius bei pasimaudyti ypač skaidriame ir ryškiai mėlyname salos krantus skalaujančiame vandenyje.
Priešingai nei Džedžiu, vienintelis būdas keliautojams pasiekti Ulleungdo salą yra plaukiant keltu. Esant prastoms oro sąlygoms bei aukštam jūros lygiui, ten laivams ir keltams prisišvartuoti praktiškai neįmanoma. Dėl to net ir susiplanavus kelionę į Ulleungdo salą, nepalankios oro sąlygos planus keliautojams dažnai pakeičia. Pavyzdžiui, pabaigus keliauti saloje ir norint grįžti atgal namo, keltas gali būti atšauktas dėl netikėtai pablogėjusių oro sąlygų. Dėl šių priežasčių apsilankymas šioje saloje yra savotiškai ypatingas.
Teko pastebėti, kad oras Ulleungdo saloje yra labai permainingas, dažni lietūs. Pati kelionė nuo žemyninėje valstybės dalyje esančio uostamiesčio Pohang trunka apie dvi su pusę valandos. Kartais ji gali prailgti ir iki penkių valandų, kas atsitiko ir mums. Dėl didelio bangavimo ir plaukimo priešais srovę, kelionės laikas praktiškai padvigubėjo. Kadangi keltas pakankamai daug siūbavo, daugumą keliavusių žmonių kankino jūros ligos simptomai, galvos svaigimas ir pykinimas.
Nepaisant gana sunkios kelionės, pasitikę Ulleungdo salos vaizdai privertė užmiršti visas negandas. Į akis labiausiai krito ypač ryškus kontrastas tarp žalios ir mėlynos spalvų. Ant kalnų augantys medžiai ir kita augmenija ryškiai žali, o krantus skalaujantis vanduo ypač skaidrus ir ryškus. Iki šiol dar niekur neteko matyti tokio natūralių spalvų dueto. Ulleungdo salos ramybė yra visiška priešigybė sostinei Seului, kuriame gyvenimo ritmas yra gerokai spartesnis ir užimtesnis. Nenuostabu, kad daugelis korėjiečių, norinčių bent trumpam pabėgti nuo kasdienės rutinos, pasirenka vykti į šią salą. Tačiau Ulleungdo sala taip pat yra ir „tiltas“ į kitą Pietų Korėjai itin svarbią salą, dar žinomą kaip Dokdo, dėl kurios Pietų Korėja jau ilgą laiką konfliktuoja su kaimynine Japonija. Norint pasiekti Dokdo, reikia plaukti keltu apie pusantros valandos.
Dokdo yra smulkių uolėtų salų grupė Rytų jūroje, nutolusi apie 88 km nuo Ulleungdo salos Korėjoje bei 158 km nuo Oki salos Japonijoje. Nuo 1953 metų ši sala yra administruojama Pietų Korėjos, ten nuolatos budi Pietų Korėjos valstybės apsaugos tarnybos. Dokdo sudaro dvi salos ir madždaug 32 mažos uolos. Turint omenyje Dokdo plotą ir faktą, kad žmonių gyvenimui ji nėra pritaikyta (nors šiuo metu ten oficialiai gyvena viena korėjietė), Dokdo gali pasirodyti kaip maža ir nereikšminga sala, tačiau iš tikrųjų ji turi gilesnę prasmę.
Pietų Korėjai Dokdo sala yra svarbi dėl istorinių ir ekonominių aspektų. Norint suprasti istorines priežastis, pirmiausia reikia pažvelgti į istorinį kontekstą. Iš istorijos žinome, kad Korėja patyrė 35 metus trukusią Japonijos okupaciją ir kultūrinę priespaudą (1910-1945). 1905 m. sausio mėnesį Japonijos imperijos pajėgos užėmė Dokdo salą, be to, tais pačiais metais Korėja buvo priversta pasirašyti sutartį, pagal kurią ji tapo Japonijos protektoratu. 1910 m. Korėja oficialiai tapo Japonijos kolonija, iki kol buvo išlaisvinta 1945 metais. Korėjiečiams Dokdo okupacija yra taip pat susijusi su Japonijos imperializmu bei šalies pažeminimu.
Žvelgiant iš ekonominės pusės, aplink Dokdo salą gausu gamtinių dujų, naftos ir mineralų, o vandenyse gausu žuvų. 1982 m. priėmus Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. United Nations Convention on the Law of the Sea), Dokdo reikšmė išaugo. Konvencija nustatė teisę reikalauti išplėsti teritorinius vandenis iki 12 jūrmylių nuo kranto ir 200 jūrmylių nuo išskirtinės ekonominės zonos (IEZ). Ekonominis aspektas ne tik padidino salos vertę tiek Pietų Korėjai tiek Japonijai, bet tuo pačiu ir apsunkino ginčo sprendimą tarp abiejų valstybių.
Iki šiol konfliktas dėl Dokdo salos ir toliau kelia įtampą tarp Korėjos ir Japonijos. Vienas iš paskutinių nesutarimų, kilusių dėl šios salos, yra susijęs su Tokijo olimpinėmis žaidynėmis. Pagrindinė konflikto priežastis yra ta, kad oficialioje olimpinių žaidynių svetainės žemėlapyje, Dokdo sala yra pažymėta kaip Japonijos teritorija. Prieštaravimą dėl šios problemos pateikusios Pietų Korėjos valdžios institucijos kreipėsi į Tarptautinį olimpinį komitetą su prašymu išspręsti šį klausimą. Tačiau Tokijas atsisakė pašalinti Dokdo salą iš olimpinės svetainės. Dėl šios salos svarbos Pietų Korėjai, kai kurie Korėjos aktyvistai ir politikai netgi siūlė Tokijo olimpines žaidines boikotuoti.
Prisimenant 2018 metų žiemos olimpines žaidynes, vykusias Pjongčange, Pietų Korėjoje, tuo metu olimpiadoje dalyvavusi jungtinė Pietų ir Šiaurės Korėjos delegacija sutiko naudoti Korėjos pusiasalio vėliavą be Dokdo salos. Taip buvo nuspręsta siekiant užkirsti kelią šio sporto renginio politizavimui bei nedidinti įtampos su Japonija. Nors Dokdo klausimas yra ypač svarbus Pietų Korėjai, buvo nuspręsta vėliavoje nevaizduoti Dokdo salos vardan taikos bei sklandaus tarptautinio renginio. Iš kitos pusės, nepakankamas Japonijos dėmesys 2021 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse, žinoma, sukėlė Pietų Korėjos vyriausybės bei žmonių nepasitenkinimą.
Kadangi Korėja ir Japonija palaiko glaudžius ekonominius bei kultūrinius santykius, ypač svarbu, kad abi šalys siektų išspręsti kylančius konfliktus taikiai, įskaitant ir konfliktą dėl Dokdo salos. Dokdo sala yra ypač svarbi korėjiečiams dėl jau minėto istorinio konteksto. Ši sala yra Korėjos nacionalinio intereso ir pasididžiavimo dalis, bei valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto simbolis. Japonijai ji taip pat turi didelę istorinę bei ekonominę reikšmę, tačiau tos svarbos priežastys yra greičiausiai kitos. Korėjiečiams ypač svarbu yra tai, kad Japonija, žvelgdama į savo praeities istoriją (būtent į Korėjos okupaciją), atsiimtų savo pretenzijas į Dokdo salą.
Būtent dėl šių istorinių peripetijų Dokdo sala korėjiečiams yra ypač svarbi. Keliantis į šią salą keltu, skamba patriotinės korėjietiškos dainos įskaitant ir arirang (nacionaliniu šalies simboliu tapusią korėjietišką liaudies dainą). Tiek istorinis kontekstas, tiek natūralus salos grožis kelionę į šią salą paverčia ypatinga bei neįkainojama patirtimi bei priverčia susimąstyti, kad nepasaint salos teritorijos dydžio, ji gali būti neįkainojama bei neatsiejama valstybės dalis.
