Burių terapija

Autorius:  Liutauras Kraniauskas

Romantiškos sielos žmogų burių ir vandens platybių harmonija veikia kaip psichoterapijos seansas. Skrodžiant jachta marių ar jūros bangas pasimiršta kasdieniai rūpesčiai, gyja sielos žaizdos ir širdis prisipildo džiaugsmo. Diena ar savaitgalis, praleistas po burėmis, – nuostabi proga miesto ritmo nuvargintam žmogui atgauti jėgas ir sielos ramybę.

Meilė jūrai – įgimta

Žinovai teigia, kad Lietuvoje yra apie 2 tūkst. buriuojančių žmonių. Valstybinė vidaus vandenų inspekcija yra įregistravusi 421 burinę jachtą. Keista, bet daugiausia buriuotojų gyvena Kaune.

Klaipėdos pilies uostelio kapitonas Rimtautas Rimša – irgi kaunietis. Tapti jūrininku jis nusprendė būdamas vienuolikos. O sulaukęs penkiolikos pirmą kartą atėjo į Klaipėdos jachtų klubą. Ir po armijos jis ieškojo tokios darbovietės, kurioje būtų vertinamas buriavimas.

Taip jis pradėjo dirbti Kauno tekstilės įmonėje „Šilkas“, kuri tada turėjo keturias jachtas. Viena jų – 9 metrų karteris „Launagis“ – 1995 metais tapo jo nuosavybe. Kapitono teigimu, buriuotojais netampama, o gimstama. Tą meilę jūrai arba nešiojiesi savyje, arba ne. Tai ne liga, tai ne virusas, tai gyvenimo būdas.

Paklaustas, ką jam reiškia jo laivas, Rimtautas parodė du gimtadienio laiškus, skirtus savo laivui. Skaičiau juos ir galvojau, kad kiekviena moteris galėtų didžiuotis tokiais meilės laiškais. Vienas iš jų skirtas „Launagio“ dvidešimtajam gimtadieniui, kuris buvo minimas balandžio 28 dieną: „Šiandien – Tavo jubiliejus, mano Laive. Žinau, mano Laive, kad ne taip abu norėjome praleisti šią dieną. Abu norėjome būti Jūroje. Nors valandėlę. Žinau, kaip ištisą dieną laukei manęs, – nors vakarą praleidome kartu. Deja, deja… Jaučiau, kaip Tu tyliai priekaištavai man, kodėl esame tik dviese, o aš nežinojau, nei ką Tau pasakyti, nei ką pažadėti. Atleisk man už atklydusią mintį, – ar ne geriau viską paversti liepsna, vienu dideliu laužu, kad pagaliau baigtųsi šitas lėtas ėjimas į niekur. Atleisk. Tu nekaltas dėl mano paklydimų. Tu turi gyventi, mano (vis dar mano) Laive, kol kada nors sutiksi savęs vertą kapitoną. Tu ištikimas, mano Laive. Kiek kartų Tu gelbėjai mane?! Ir nuo vėtrų, ir nuo žmonių. Tu mokei mane būti tokiu, koks esi pats. Kiek kartų Tu perspėjai mane neiti į uostą, kuriame mūsų nelaukia? Tolyn į Jūrą, toliau nuo kranto, toliau nuo pavojų. Juk krantas – viena didžiulė sekluma. Tu ištikimas Tave mylintiems. Aš ne toks. Atleisk“.

Savo laivą be įgulos Rimtautas patiki tik sūnui. Tiesą, kartą buvo išnuomojęs vokiečiams, bet širdis taip skaudėjo, taip buvo neramu, kad nusprendė to niekada daugiau nedaryti…

Tiems, kas nori pažinti jūrininko sielą, tikrai vertėtų pavartyti Rimtauto Rimšos knygą „Klajonės po jūrą ir save“, kuri knygynų lentynas turėtų pasiekti šią vasarą.

Kaip tapti buriuotoju?

Lietuvoje šiuo metu yra 34 jachtų klubai ir šešios buriavimo mokyklos. Norintieji pramokti buriuoti savaitgaliais gali lankyti 3–4 mėnesių buriavimo kursus, kurių metu įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir tam tikrų elementarių praktinių buriavimo įgūdžių. Vaikams suteikiamas III klasės vairininko pažymėjimas, o suaugusiesiems – II klasės. Norint gauti I klasės pažymėjimą, būtina praktika jūroje. O tada jau galima siekti kapitono diplomo. Tik reikia žinoti, kad prieš laikant egzaminą teks jachta nuskrosti 1000 jūrmylių. Žvalgantis į jūros tolius reikės atlikti visus įgulos nariui skiriamus darbus.

„Tačiau tas, kas nori tapti tikru jachtos kapitonu, buriuoti mokosi visą gyvenimą. Aš ir dabar dar neišmokau,“ – teigia 47 metų Rimtautas Rimša. Jis neįsivaizduoja savo gyvenimo be jūros ir laivų. Todėl, kai prieš dvejus metus buvęs Klaipėdos pilies uostelio kapitonas išvažiavo studijuoti į Belgiją, Rimtautui buvo pasiūlyta užimti jo vietą. Vyriškis nedvejojo.

Dabar jis nuolat apsuptas laivų. Svajoja, kaip jachtų klubas ir Danės upė atrodys po rekonstrukcijos. Dabar vos 50 jachtų talpinantis Pilies uostelis galės priimti 140 iki 15 metrų ilgio jachtų. O Danės krantinė, dengta atogrąžų medžiu, primins praėjusio amžiaus pradžią.

Investicijų tokiam projektui įgyvendinti reikia nemenkų. Vien jachtų klubo rekonstrukcija kainuos apie 2,5 mln. eurų, o Danės krantinėms prireiks net 3,4 mln. eurų. Bet viziją juk būtina turėti. Kaip turi ją ir Lietuvos buriuotojų sąjunga, skelbianti, kad „Lietuva – jūrinė valstybė“.

Rimtautas kitaip ateities ir neįsivaizduoja. Ir labai džiaugiasi, kad ir jaunėlis sūnus Laurynas paveldėjo meilę jūrai. Jis yra daugkartinis „Lazer“ klasės Lietuvos buriavimo čempionas.

Ką galite jūs?

Galbūt atėjo laikas ir jums išbandyti šią tikrai vasarišką pramogą? Na, jei ir netapsite buriavimo aistruoliais, tai bent labiau suprasite tuos, kurie savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be jachtos ir tikrai įgysite naujos patirties ir įspūdžių.

Šiuo metu Klaipėdoje jūsų paslaugoms keturios nuo 8 iki 16 metrų ilgio jachtos. Žmogui su įgula jachtos nuoma kainuoja apie 100 litų. Laisvą savaitgalį geriausia nuplaukti į Gdanską. 4–5 žmonėms šis malonumas kainuos apie 1000 litų. Galėsite ne tik pasidžiaugti jūra, bet ir nuostabiu šio Lenkijos uostamiesčio senamiesčiu. Jei vėjas bus palankus, tikrai užteks dviejų–trijų parų.

Jeigu laiko turite daugiau, prityrę buriuotojai gali jums pasiūlyti savaitės kelionę į Bornholmo salą (Danija) ar Gotlando salą (Švedija). 4–5 žmonėms savaitės kelionė kainuotų 2800 litų.

Kapitonas Rimtautas Rimša teigia, kad vienas maloniausių turų „Nuo civilizacijos į pirmykštę gamtą“. Tokio pasiplaukiojimo metu jūs aplankysite barų ir turistinių atrakcijų pilną Gotlando salos sostinę Visby, o paskui patrauksite į Fårö (Avių) salą. Ji paliks jums neišdildomą įspūdį, nes gamtos sukurtos kalkakmenio skulptūros primena Velykų salą. Tada paprašykite kapitono, kad užsuktų į negyvenamą Fjauge salą, kuri primena Mėnulio peizažą. Čia nėra žmonių, nėra mokesčių, bet yra prisišvartuoti tinkama krantinė. Pasijusite lyg laiko mašina nukeliavę į praeitį, kai žmogus dar nebuvo suteršęs pirminio gamtos grožio.

Jau susigundėte? Tad leiskitės į kelionę. Manau, kad įspūdžių užteks visiems metams.

„Buriuok į Klaipėdą“

Na, o tiems, kas sausumoje jaučiasi saugiau ir yra davęs įžadus ant laivo net kojos nekelti, siūlyčiau liepos 21–24 dienomis vis tiek atvykti į Klaipėdą.

Tradicinės Jūros šventės šūkis šiemet skelbia „Buriuok į Klaipėdą“. Ir ne veltui. Pirmą kartą šį vieną didžiausių vasaros renginių Lietuvoje papuoš net dvi regatos. Tad laivų, visiems keiksnojantiems Jūros šventę už marias alaus, tikrai pakaks.

Jau liepos 19 dieną turėtų pasirodyti pirmos „NORD/LB Baltic Sprint Cup“ regatos jachtos. Kitą dieną bus galima pasigrožėti net penkiasdešimčia regatų, trimis eilėmis prišvartuotų Danės krantinėje.

O liepos 21 dieną 18 val. galėsite pagerbti ir šios regatos, liepos 9 dieną startuosiančios Sandhamne (Švedijoje) ir liepos 29 dieną finišuosiančios Varnemiundėje (Vokietijoje), etapo Ryga–Klaipėda nugalėtojus.

Kruizinių laivų terminale 18 val. prasidės specialiai šiai progai skirtas koncertas. Organizatoriai tikina, kad linksmybių tikrai pakaks. Juk tą patį vakarą čia švartuosis ir kitos regatos „Baltic Sail“ burlaiviai, tarp kurių – gražuolė 40 metrų škuna „Baltic Beauty“ iš Švedijos, vienintelis Olandijos brigas „Afroditė“, brigantina „Greif“ iš Vokietijos ir dar apie penkiolika laivų.

Įspūdingiausiai Klaipėdos kruizinių laivų terminalas atrodys penktadienio rytą. Uosto kapitonams teks gerai pasukti galvą, kaip, be dviejų regatų dalyvių, sutalpinti ir tris tą dieną uostamiestyje besilankančius kruizinius laivus: 156 metrų „Delphin“, 120 metrų „Ocean Monarch“ ir 90 metrų „Island Sky“. Taigi galų gale Klaipėdos jūros šventė įgis tikrai jūrines dekoracijas – daug ir visokiausių laivų. Tad buriuokite į Klaipėdą ir buriuokite Klaipėdoje.

Naudinga informacija:

Jei ruošiatės savaitgaliui į pajūrį ir norite išsinuomoti jachtą, paskambinkite į Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centrą (8 ~ 46) 412186 arba tiesiai Klaipėdos pilies uostelio kapitonui Rimtautui Rimšai (8 ~ 618) 34640.