Visas pasaulis – Berlyno (ITB) parodoje

Kovo 7–11 d. Berlyne vyko ITB – didžiausia pasaulio turizmo paroda. Joje prisistatė 187 pasaulio šalys. Šių metų parodos partnerė buvo Egiptas. Atsižvelgiant į nesenus politinius įvykius šioje šalyje, spaudai buvo išplatintas specialus pranešimas, kuriame apžvelgiama šių įvykių įtaka šalies gyvenimui ir turizmui. Ši paroda buvo didelis iššūkis Egipto atstovams, nes jiems teko išsklaidyti turistų abejones pasitelkus 120 atvykstamojo turizmo agentūrų, viešbučių ir informacijos skleidėjų. Visgi tai buvo čia, šioje faraonų žemėje, kur gimė tokios organizuotos kelionės, kokias mes žinome šiandien: 1869 m. Thomas Cookas suorganizavo pirmąją pasaulyje organizuotą kelionę – anglų ir amerikiečių keliautojus paėmė į turą po Egiptą. Prieš revoliuciją Egiptas pritraukdavo 14,7 mln. turistų per metus, iš jų 1,3 mln. – vokiečiai, o UNESCO yra įtraukusi 6 objektus į pasaulio paveldo sąrašą. Kaip teigiama pranešime spaudai, nepaisant politinių neramumų, Egipto kultūra yra tikrai unikali ir planai jį aplankyti gali būti atidėti, bet ne pamiršti.

Visi parodos dalyviai lankytojams siūlė gausybę spausdintos informacijos ir nuotraukų kompaktiniuose diskuose. Bene daugiausia vietos parodoje buvo skirta Vokietijos prisistatymui. Išties ši šalis turi ką pasiūlyti: kalnai, pilys ir sodai, vandens turizmas, senovinę architektūrą išlaikę miestai, maistas ir vynas…

Parodoje netrūko ir egzotikos. Afrikos paviljone juodaodžiai tautiniais drabužiais kviečia į safarius pažinti gyvūnus, į kaimus pažinti vietinių kultūrą ir žmones. Labai plačiai prisistatė ir Indija, Mongolija, Iranas, Sibiro sritis ir Uzbekistanas. Marokas su turizmo galimybėmis supažindino išleidęs nedidelį parodos laikraštį „Morokko Times“. Šiaurės Amerikos indėnai kvietė apsilankyti įvairių genčių gyvenamosiose teritorijose. Visko tiek daug, kad net apeiti neįmanoma, nebent čia būtum visas penkias dienas.

Daug žiūrovų sutraukė afrikiečių šokiai, kitur skambėjo dainos ir muzika, rodomi tradiciniai amatai, vaišinama valgiais ir gėrimais. Estai kvietė atsigaivinti kama gėrimu, Marokas vaišino kuskusu, Jordanijos stende galima buvo stebėti, kaip gimsta spalvoto smėlio piešiniai stiklo buteliuose. Kiekviena šalis turėjo gyvą traukos objektą. Antai Meiseno stende buvo galima pamatyti rankomis piešiamą porcelianą, Azijos paviljone meistras piešė batika, Indija demonstravo audimą mažomis staklytėmis. Saksonijos regionas parodos tema pasirinko muziką, todėl čia smalsuoliai stebėjo smuiko gimimą. Italijos Veneto regionas kvietė prie stalų ir vaišino tradiciniu maistu ir vynu, o Kanarų salos džiugino gomurį šviežiai spaustų vaisių kokteiliais, ir Kanarų salų vynais, o Ekvadoras dalino parodos lankytojoms nuostabiai kvapnias rožes. Vienu žodžiu, nusipirkęs bilietą į parodą už 30 eurų, ne tik pakeliausi po pasirinktus žemynus ar šalis, bet ir prisisotinsi, bei prisiragausi.

Kuklus Lietuvos stendas glaudėsi baltiškų sesių draugijoje. Spaudos konferencijoje vokiečių žurnalistai labai laukė turizmo naujienų iš Lietuvos, bet jų neišgirdo. Suminėti buvo tie patys, jau visiems žinomi objektai: Vilniaus bažnyčios, Trakai, pajūris. Pagyvėjimas atsirado prisistatant Estijai, kuomet intriguojančiai ir informatyviai buvo pranešta, ką šiemet verta aplankyti Estijoje. Daugelis vokiečių Lietuvos stende domėjosi konkrečia informacija, nes savaitgalius buvo suplanavę praleisti Lietuvoje. Toks susidomėjimas Lietuva DFDS keltų kompaniją paskatino papildyti maršrutą Zasnicas–Klaipėda dar vienu keltu. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuva yra patraukliausia Baltijos šalis vokiečių turistams. Parodoje pristatytoje atnaujintoje knygoje „1000 vietų, kurias verta pamatyti“ („1000 places to see before you die“) pagaliau minima ir Lietuva.

2012 m. ITB paroda skaičiais:

Akredituota apie 7000 žurnalistų iš 94 šalių. Parodoje apsilankė daugiau nei 113 000 lankytojų (39,7 proc. iš užsienio), vien iš Berlyno ir Brandenburgo savaitgalio metu susidarė apie 60 000 lankytojų. Apie 200 ekspertų turėjo galimybę pasisakyti konferencijų centre, kuris sutraukė 17 000 klausytojų. Pirmą kartą šios parodos istorijoje buvo galimybė internetinių dienoraščių rašytojams pasidomėti parodos teikiamais privalumais. Parodoją aplankė 64 užsienio delegacijos, tarp jų ir Tailando princesė Ubolratana Mahidol.

Kitąmet paroda vyks 2013 m. kovo 6-10 dienomis ir jos šalis partnerė bus Indonezija.

Berlyno įdomybės ir patarimai

Šiemet berlyniečiai mini 300 metų nuo Frydricho II gimimo. Nors jo asmeninis gyvenimas nebuvo laimingas, jis turėjo puikių karinių sugebėjimų ir pasižymėjo mokesčių sistemos ir valstybės valdymo reformomis taip, kad į šalies istoriją įėjo kaip Frydrichas Didysis. Šiai datai paminėti Vokietijos istorijos muziejuje nuo kovo 21 iki liepos 29 d. veiks paroda.

Berlynas gali pasigirti puikiu visuomeniniu transportu. Autobusai, kurių numeriai 100 ir 200, važiuoja pro žymias turistines miesto vietas, todėl yra alternatyva brangesniems turistiniams turams autobusais. Turistų dažniausia lankoma Muziejų sala 1999 m. įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Penki muziejai – vienas šalia kito.

Netoli ir Berlyno katedra, nuo kurios kupolo atsiveria miesto panorama. Keli elegantiški tiltai sukuria romantišką ir jaukią vietą pasivaikščiojimams, o nedidelės kavinaitės pakrantėje kviečia prisėsti.

Brandenburgo vartus – Berlyno susijungimo simbolį, nuo Muziejų salos lengva pasiekti pėsčiomis, apžiūrint didingus pastatus.

Berlyno karališkoji porceliano manufaktūra taip pat atvira lankytojams. 1717 m. Augustas Stiprusis atsiuntė 600 kavaleristų tuometės Prūsijos karaliui mainais už 151 vienetą porceliano, taigi, 4 raiti vyrai buvo verti 1 vazos.

Botanikos sodas dirba „iki saulėlydžio“, todėl geriau jame apsilankyti kuo anksčiau. Penktadienio vakarais ir šeštadienio pusdieniui turistams duris atveria sinagogos, jų sąrašą su adresais galite gauti Naujojoje Sinagogoje (Oranienburg Strasse 28-30). Joje yra meno galerija ir galima pakilti į kupolą (2 EUR), tačiau iš jo nepamatysite miesto panoramos.

Tie, kurie neturi konkrečių planų, gali pasižvalgyti į miestą pro visuomeninio transporto langus. Ypač mėgstami dviaukščiai autobusai ir jų antrojo aukšto pirmos eilės, kurias skuba užimti turistai. Paskutinė autobuso stotelė paskelbiama ir angliškai. Angliškų intarpų galima išgirsti ir traukiniuose bei metro, jeigu artimiausia stotis yra svarbi transporto jungtis ar joje yra persėdimas į oro uosto transportą. Miesto traukiniai (S-Bahn) pakilę nuo grindinio, todėl patogu pasižvalgyti. Transportas yra greitas, punktualus ir dažnai kursuoja, bet savaitgaliais dažnai remontuojami keliai, tad gali tekti netikėtai persėsti, taigi kelionės į oro uostą neatidėliokite.

Metro (U-bahn) skubantiems, nes jis yra gerokai greitesnis už miesto traukinius. Toliau nuo centro galima rasti nebrangių prekybos centrų, vaisių ir daržovių parduotuvių, įvairių virtuvių restoranėlių. Nebijokite atrasti, ypač jei įsigijote Berlyno svetingumo kortelę ir kelionė jums nekainuoja. Miesto traukinių stotelėse, yra kioskeliai, kuriuose nebrangiai parduodamos bandelės, salotos, sumuštiniai, gaivieji gėrimai, kava. Kai kuriose prekybos vietose mažiausia kortele apmokama suma yra 5 eurai, pasiteiraukite.

Pravers vokiečių kalbos žodynėlis. Vokiečiams patinka, kai stengiamasi kalbėti vokiškai, jie klausia, iš kur atvykote, bando užmegzti pokalbį. Tualetai dažniausiai mokami (30 euro centų).

Ką apie Berlyną mano jo gyventojai? Ilgai jame gyvenantis Adamas sako, kad daugumoje pastatų nėra butų numerių, o ant skambučių nurodytos buto gyventojų pavardės, todėl einant į svečius reiktų susižinoti ir šeimininkų pavardes, kitaip nepateksite į vidų. Mieste daug iškabų apie kadaise gyvenusius žmones ar vykusius įvykius, jų ypač daug Kreuzbergo rajone. Vaistinėse prie pirkinio pridedamas nemokamas popierinių nosinaičių pakelis. Adamas mini sąžiningumą ir tvarką: žmonės Berlyne paklūsta šviesoforui, netgi jeigu degant raudonai šviesai nėra mašinų. Traukinių bilietų žymėjimo automatai yra stotelėse. Už važiavimą be bilieto bauda 40 EUR. Berlyne daug šunų, kurie vaikšto be pavadėlio ir ne visi šeimininkai surenka savo augintinių „dovanėles“, todėl reikia žiūrėti po kojomis.

Greito maisto užkandinės nurungė vokišką virtuvę. Adamas aiškina: šiuolaikinis jaunimas mėgaujasi maistu iš Austrijos, Viduržemio jūros regiono, Prancūzijos, Azijos. Vokiška autentiška virtuvė, nors ir ne iš pigiųjų: Restaurant Zander, Kollwitzstrasse 50 (metro stotelė Senefelder Platz). Mėgstantiems turgų: Kollwitzplatz kiekvieną šeštadienį ryte renkasi ūkininkų turgus, Maybachufer renkasi turkai su savo prekėmis, didžiausias „blusų turgus“ savaitgaliais Strasse des 17 Juni. Džiazo muzikos mėgėjams gali patikti „Quasimodo“, esantis Kantrstrasse, sakoma, seniausias džiazo klubas Berlyne.

Rekomenduojama nakvynė:

Nedideliam viešbutėlyje Kopenicker Hof, Stellingdamm 15, 12555 Berlin. Jaukūs, nedideli kambariai. Yra virtuvėlė su visa įranga. Tyli, rami, vasarą žalumoje paskendusi vieta. Yra kemperių aikštelė. Daugiau informacijos www. koepenicker-hof.de

Artimiausia S-bahn stotelė Kopenicker yra maždaug už 250 metrų. Šalia jos yra ir prekybos centras, keletas nedidelių užeigėlių.

Rekomenduojame įsigyti Berlyno svetingumo kortelę. Ji suteikia nemokamą naudojimąsi viešuoju transportu Berlyno A ir B zonose bei Potsdame zonoje C. Jeigu planuojate aplankyti muziejus, su kortele gausite nuolaidas. Nuolaidų sąrašą ir informaciją apie kortelę.

Elė Pranaitytė

Nuotraukos autorės