Artėjant šventėms pats laikas apsivalyti kūną ir sielą. Tą senovės lietuviai atlikdavo pirtyje. Šiandien sugrįžta ir jau net visu tempu gyvuoja lietuviška pirtis. Kas tai, paklaus tas, kuris nežino apie pirties tradicijas. Išties – kuo skiriasi pirtis nuo saunos, banios ar hamamo.
Pirmiausia – lietuviška pirtis yra pati seniausia.
Rusų bania radosi Petro I laikais, o lietuvių pirtis kryžiuočiai degindavo kartu su kitais baltų kultūros ženklais, žinodami, kad tai sakrali vieta. Pirties sąvoka sovietmečiu buvo sutapatinta su bania, į banią einama kaip ir į frontą, tik funkcijos skirtingos: bania neatsiejama nuo alkoholio, ten ir prausiamasi, ir uliavojama, net neatsimenama po to, kur būta. Ir žodis venik rusų kalboje reiškia ir vantą, ir šluotą.
Lietuvių, kaip ir latvių, t. y. baltiškos kultūros, sampratoje pirtis turi visai kitą prasmę. Tai yra sakrali vieta, kur žmogus eina tam tinkamai pasiruošęs pats ir paruošęs aplinką. Tai tikrasis mūsų tautos paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, per epus, šokio elementus, per audimo raštų pynes. Charakteringi pirties raktiniai žodžiai pilni prasmės. Didžiulė gamtinė įvairovė vantų, kurių kiekviena turi savo paskirtį. Vaistažolės, aromaterapija. Lietuvius nuo seniausių laikų lydėjo pirtis, tai vienas seniausių mūsų žodžių. „Kai ruduo, dargana ir niekur nereikia skubėti, pasijunta vantų šiluma, šilta drėgmė, prietema, kuri primena pirmapradę būtį, ir tai vyksta pirtyje, belieka atsiduoti jos dvasiai, pajausti kūno ir sielos palaimą, žmogaus ir gamtos harmoniją, susiliejimą“, – sako pirties klubo įkūrėjas marijampolietis Kęstutis Gurevičius ir priduria, kad visi, kas bent kartą dalyvavo pirties apeigose, suprato, kad alkoholis ir pirtis yra nesuderinami dalykai.
Baltiška pirtis yra mūsų tapatybės dalis. Japonai turi savo arbatos ceremoniją, jogai – meditaciją, o lietuviai – savo pirties ritualą. Turime augalų, vantų pasirinkimą, suomiai jau užmiršę tas tradicijas, kai kalbiesi su gamta per jos elementus, susijungi su ja. „Žmogų paimi ir vedi į pakitusios sąmonės būseną, jo nepaleidi ir, kai pavyksta įtraukti, tada žmogus išgyvena jausmą, kurio niekada gyvenime nebuvo patyręs. Tada džiaugsmas apima didžiausias“, – sako lietuviškos pirties entuziastas Kęstutis Gurevičius.
„Pirtis – erdvė, be kurios neįsivaizduoju savo gyvenimo, manau, jos dėka mano metai sustojo, esu 55-erių, o jaučiuosi kaip 40-ies, 
visiškai jaunas, pilnas energijos ir taip atrodau“,– džiaugiasi Kęstutis.
Kas svarbiausia gerai pirčiai? „30 proc. – gera kompanija. Gali vardų nežinoti, veidų nepažinti, bet jauti, kad tai ta kompanija, kurią vienija tas pats jausmas“, – sako Baltiškos pirties klubo įkūrėjas Kęstutis Gurevičius.
Atgimus pirčių ritualui, dėsninga, kad Rumšiškėse vyksta pirties renginiai, o Druskininkų vandens parke – pirties šventė, kurioje dalyvauja apie 50 pirtininkų su šeimomis.
Prasidėjus šalčiams ir artėjant šventėms, visi bent kartą apsilanko pirtyje. Pasikvieskime pirtininkus ar nuvykime susitarę pas juos, kad eitume ne į banią,o į pirtį, sakralią vietą, atmindami protėvius, susiliedami su gamta, pasinerdami į aromatų ir kvapų įvairovę, subtiliai prisiliesdami prie kvepiančio gamtos pasaulio, atsipalaiduodami ir apsivalydami patys. Prisiminę pirties ritualus iš pirtininkų, į ją pakviesite ir savo svečių iš kitų šalių. Lietuvos pirties bičiulių klubas kartu su Latvijos pirties draugija pasiryžę pirtį įteisinti kaip tautos paveldą. Ji tikrai to nusipelno.
Daugiau informacijos www.baltiskapirtis.lt
www.saunaclub.lt
