Kelionių konkursas – “Kviečia Lietuvos regioniniai parkai”

2012 m. balandžio – rugsėjo mėn.

Siūloma aplankyti 50 unikalių vietovių, įdomių gamtos bei kultūros paveldo objektų, užsukti į regioninių ir nacionalinių parkų lankytojų centrus, išmėginti gamtos maršrutus Lietuvos saugomose teritorijose. Taip pat dalyvauti dviračių žygyje „Dviem ratais gamtos takais“, skirtame regioninių parkų 20-mečiui.

 

Anykščių regioninis parkas

1.Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Anykščių regioninio parko lankytojų centre įrengta nauja ekspozicija, kurios tikslas – atskleisti šios saugomos teritorijos gamtos turtus bei vietovės išskirtines vertybes.

Kur nusifotografuoti? Anykščių regioninio parko Lankytojų centro ( J. Biliūno g. 55, Anykščiai) ekspozicijos fone.

2.Vandens turizmo trasa Anykščių regioniniame parke

Vandens turizmo trasa Anykščių regioniniame parke prasideda Andrioniškio kaime ir vingiuodama Šventosios upe baigiasi ties Kavarsko užtvanka. Vandens turizmo trasos ilgis apie 30 km. Plaukiančiųjų patogumui įrengta 18 baidarių prieplaukų su rekreacine įranga. Sustojus pailsėti galima aplankyti Arklio muziejų Niūronių kaime, Anykščių miestą ir jame esančius Puntuko akmenį, Karalienės liūną ir daug kitų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Aplankę Puntuko akmenį, būtinai aplankykite ir netoli esančius Šventuosius ąžuolus.

Kur nusifotografuoti? Prie Šventųjų ąžuolų.

Asvejos regioninis parkas

3. Buvusių Radvilų rūmų ekspozicija Dubingių piliavietėje

Ryškiausia Asvejos regioninio parko vertybė – Dubingių piliavietė, reikšmingas Lietuvos istorijos ir kultūros paminklas. 2012 metų viduryje lankytojus į ją kvies eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai. Virš Dubingiuose atkastų Radvilų rūmų griuvėsių pastatytas gaubtas.

Kur nusifotografuoti? Priešais pagrindinį įėjimą į Radvilų rūmų liekanas uždengiantį gaubtą.

4. Gurakalnės pelkės pažintinis takas

Per Gurakalnės pelkę veda įrengtas medinis takas, todėl visą pelkės grožį galima pamatyti esant pelkės viduryje. Į Gurakalnės pelkę reikia važiuoti keliu Dubingiai – Joniškis. Už maždaug 3 km nuo Dubingių sukti į dešinę. Posūkį nurodo ir informacinis ženklas „Poilsio centras „Dubingiai“. Pasukus tuo keliu važiuoti apie 1,5 km iki informacinės rodyklės „Gurakalnės pelkė“. Miško keliuku iki pelkės keliauti teks dar apie 0,5 km.

Kur nusifotografuoti? Mediniu taku pasiekus pelkės vidurį.

Aukštadvario regioninis parkas

5. Gedanonių kalva

Dzūkų aukštumos aukščiausioji dalis, išsiskiria reljefo formų įvairove. Ją suformavo maždaug prieš 18 tūkst. metų slinkęs ledynas. Galinės morenos dariniai sudarė Aukštadvario kalvyną, kuriame priskaičiuojama virš 250 kalvų. Jas vainikuoja aukščiausia Gedanonių kalva, iškilusi 257,4 m virš jūros lygio.

Magistraliniu keliu ,,Vilnius -Marijampolė“ vykti iki Stakliškių miestelio. Nuo Stakliškių važiuoti rajoniniu keliu link Žiežmarių. Prieš Nemaitonių gyvenvietę sukti į dešinę rodyklės ,,Gedanonių kalva“ kryptimi.

Kur nusifotografuoti? Ant Gedanonių kalvos įrengtoje apžvalgos vietoje – bokštelyje.

6. Žaliasis takas

Keliaudami pažintiniu ekologiniu pėsčiųjų taku (7,5 km) susipažinsite su ypač svarbia Aukštadvario regioninio parko dalimi – Spindžiaus mišku. Aplankysite Velnio duobės ,,sesę“ – Strėvos įgriuvą ir įspūdingiausius parke Drabužininkų pilkapius. Išgirsite paukščių giesmininkų balsus bei įkvėpsite gaivaus miško aromato.

Magistraliniu keliu ,,Vilnius – Marijampolė“ važiuoti iki Strėvos kaimo., kur nuo šalia esančios atokvėpio vietos pradėsite kelionę pažintiniu taku.

Kur nusifotografuoti? Prie įspūdingiausių Drabužininkų pilkapių.

Biržų regioninis parkas

7. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Apie Biržų kraštą pasakojanti nauja ekspozicija Biržų regioninio parko lankytojų centre – moderni ir įdomi. Jau vien užėję į centrą lankytojai pasijaus lyg patekę į pačią smegduobę, mat juos pasitiks „šaltas“ stiklinis priimamasis. Jo tūris savo reljefine struktūra simbolizuoja smegduobės šlaitų sandarą, kai po žemių griūties apsinuogina geologiniai sluoksniai, sudaryti iš įvairių uolienų, lubos taip pat imituoja smegduobes.

Ekspoziciją rasite Biržų regioniniame parko direkcijos patalpose esančiame Lankytojų centre (Biržai, Rotušės g. 10, I aukštas).

Kur nusifotografuoti? Prie įėjimo į lankytojų centrą, kur užrašas „Biržų regioninio parko lankytojų centras“.

8. Smardonės šaltinis

Smardonės šaltinis yra respublikinės reikšmės hidrogeologinis paminklas. Jis trykšta silpnai banguotoje lygumoje iš karstinės įgriuvos. Šis šaltinis duoda pradžią Smardonės upeliui.

Smardonės šaltinį rasite Biržų regioniniame parke, Biržų rajone, Pabiržės miestelio Likėnų parke.

 Kur nusifotografuoti? Prie gamtos paveldo objekto „Smardonės šaltinis“.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

9. Norviliškių vienuolynas

400 metų dramatiškos istorijos klodus saugantys Norviliškių renesansiniai vienuolyno rūmai, spalvingai atstovauja mūsų Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės turtingą praeitį. Istoriniuose šaltiniuose pirmosios žinios apie Norviliškes sutinkamos šešiolikto amžiaus pabaigoje. Norint aplankyti Norviliškių vienuolyną, reikia atvažiuoti į Dieveniškes. Nuo Dieveniškių važiuoti Urelių kaimo link (vadovautis kelio ženklais), už Urelių kaimo pasukti į dešinę (kelio ženklas Daulėnai), pravažiavus Daulėnų kaimą, sukti į kairę (kelio ženklas „Norviliškės“).

Kur nusifotografuoti? Vienuolyno pastato fone.

10. Poškonių pilkapynas

Poškonių pilkapynas (archeologijos paminklas) yra Gaujos upės kairiajame krante esančiame miške. Pilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose.

Kaip surasti lankytiną objektą? Reikia atvykti į Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrą Poškonių kaime. Nuo lankytojų centro yra įrengtos kelio rodyklės iki pilkapyno (atstumas apie 1 km). Šalia pilkapyno yra atokvėpio vieta su stovėjimo aikštelė, kur galima palikti transporto priemonę.

Kur nusifotografuoti? Prie Poškonių pilkapyno informacinio stendo.

Dubysos regioninis parkas

11. Vandens turizmo trasa Dubysos regioniniame parke

Dubysos regioninio parko teritorijoje Dubysos upė vingiuoja 65 km. Stačiašlaitis Dubysos senslėnis, pakrantėse budintys piliakalniai, natūralios salpinės pievos, šlaitais srūvančių intakų gurgenimas sukuria poilsiui ir pažinimui tinkamą atmosferą.

Siūlome plaukti maršrutu Maironiai (Kelmės r.) – Ariogala (Raseinių r.), pasirenkant vieną ar dvi nakvynes arba trumpesnę maršruto atkarpą. Dubysos slėnio kraštovaizdis yra vienas raiškiausių ir vaizdingiausių upės erozinio slėnio kraštovaizdžių. Vidutinio sraunumo, duburiuota upė tinka bičiulių žygiams ir šeimyniniam turizmui.

Kur nusifotografuoti? Ilgiausio ir aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto fone.

12. Pasandravio istorinis draustinis (poeto Maironio tėviškė)

2012–ieji paskelbti Maironio ir muziejų metais, todėl Pasandravio istoriniame draustinyje tikimasi sulaukti daug turistų, poeto gerbėjų. Maironio tėvonijoje Bernotuose išlikęs senasis sodas, taip mėgtas Maironio, tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę.

Pasandravį ir Bernotus pasieksite iš keturių pusių rajoniniais keliais: vykdami nuo Raseinių Baisogalos link, Iš Kauno pusės patogu vykti per Betygalą, Pikčiūnus, nuo Šiluvos ties Pikčiūnų sankryža sukite į kairę.

Maironio sodyba – muziejus Bernotų kaime. Darbo laikas: antradieniais – šeštadieniais

10.00 – 19.00 (balandžio – rugsėjo mėn.).

Kur nusifotografuoti? Prie Maironio sodybos-muziejaus Bernotuose.

Gražutės regioninis parkas

13. Gražutės didysis dviračių žiedas

Išskirtinis maršrutas dviratininkams, mėgstantiems iššūkius. Tai 45 km ilgio dviračių trasa, jungianti įdomiausius parko kultūros ir gamtos objektus. Kalvotu parko reljefu ir miško keliukais rekomenduojame keliauti kalnų arba turistiniais dviračiais.

Kelionę rekomenduojame pradėti Salake, prieš tai aplankius Gražutės regioninio parko direkcijos Lankytojų centrą (Laisvoji aikštė 14, Salakas).

Kur nusifotografuoti? Įveikę trečdalį trasos Salako – Pašventės kryptimi, atvyksite prie Švento ežero, kuris unikalus daugiamečiais vandens lygio svyravimais. Nusifotografuokite Švento ežero panoramoje.

Kauno marių regioninis parkas

14. Lašinių konglomeratų atodanga

Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Einant akmenuotu griovos dugnu galima paganyti akis po užburiančią konglomeratų karalystę ir pasigrožėti unikaliu gamtos „dizainu“ – žiojėjančiomis uolomis, urvais.

Lašinių konglomeratų atodanga yra Kauno marių regioniniame parke. Važiuojant keliu Rumšiškės-Kruonis, sukti link Lašinių kaimo, ties nuoroda į Lašinių piliakalnį. Toliau kelią rasti padės medinės rodyklės.

Kur nusifotografuoti? Perėję griovą ir pasiekę Strėvą, aptiksite rodyklę, nukreipiančią prie netoliese gulinčio suakmenėjusio „skilandžio” – Lašinių akmens. Ant jo nusifotografuokite, pailsėkite ir įkvėpkite jėgų, nes keliaujant aukštyn dar teks užkopti į Lašinių piliakalnį.

15. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Kauno marių regioninio parko Lankytojų centre – nauja ekspozicija, kurioje pristatomos unikalios parko vertybės ir lankymo galimybės. Nemuno virsmas mariomis – tai pagrindinė ekspozicijos tema, apjungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius.

Kauno marių regioninio parko Lankytojų centras įsikūręs Vaišvydavoje, Miškininkų g. 2. Važiuodami nuo Kauno, Lankytojų centrą pasieksite vykdami Piliuonos, Pakuonio, Prienų kryptimi.

Kur nusifotografuoti? Bet kurioje Lankytojų centro ekspozicijos vietoje.

Krekenavos regioninis parkas

16. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Krekenavos regioninio parko ekspozicija įrengta Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Ekspozicijoje vaizdžiai ir patraukliai atskleidžiamas regioninio parko išskirtinumas. Pagrindinė tema – „Nevėžio upės senvagių įvairovė“.

Lankytojų centrą rasite Panevėžio rajone šalia Krekenavos (važiuoti Naujamiesčio kryptimi) esančiame Dobrovolės kaime.

Kur nusifotografuoti? Krekenavos regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijoje prie arkos.

17. Pašilių stumbrynas

Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.

Pašilių stumbryną rasite Panevėžio rajone, Pašilių miške, Girelės viensėdyje, 3 km į šiaurę nuo kelio Ramygala – Krekenava.

Kur nusifotografuoti? Apžvalgos aikštelėje šalia stumbrų aptvaro.

Kurtuvėnų regioninis parkas

18. Svilės šaltiniai

Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) – vieni iš įspūdingiausių Lietuvoje. Jie yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį. Svilės šaltinių vanduo yra gėlas, beskonis, bekvapis, nekalkingas, vidutinio kietumo.

Svilės šaltiniai yra Svilės kaime, Šaukėnų sen., Kelmės rajone. Šaltinius pasieksite vykdami keliu Bubiai – Ramučiai (215 kelias) 14 km nuo Bubių kaimo dešinėje yra medinė nuoroda „Svilės šaltiniai“. Pasukę dešinėn sekdami rodykles už 1,7 km privažiuosite automobilių stovėjimo aikštelę.

Kur nusifotografuoti? Ant tiltelio prie didžiausių Lietuvoje Svilės šaltinių.

Labanoro regioninis parkas

19. Etnokosmologijos muziejus

Etnokosmologijos muziejuje galima pamatyti pačių įvairiausių Visatos vaizdų, išryškinančių mūsų planetos unikalumą, taip pat tolimiausias galaktikas. Siūloma pakilti į apžvalgos aikštelę, esančią 32 metrų aukštyje. Iš čia atsiveria įspūdingas vaizdas – matomi 6 ežerai, Labanoro girios panorama.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra Molėtų rajone, netoli Kulionių kaimo, prie Želvos ežero. 70-ajame kelio Vilnius-Utena kilometre bus nuoroda į kairę – „Lietuvos etnokosmologijos muziejus“.

Kur nusifotografuoti? Prie administracinio pastato (panašaus į skraidančią lėkštę).

Metelių regioninis parkas

20. Metelio dviračių žiedas

Norintiems susipažinti su Metelio ežeru ir jo apylinkėmis teks įveikti 27 km dviračių maršrutą, kuris nuo Metelių regioninio parko direkcijos ves per senaisiais ąžuolais apaugusį Širvinto mišką, pelkėtus Metelio pietinės paežerės alksnynus, vešliai žaliuojančius pietrytinėje pakrantėje Statiškės pušynus.

Kur nusifotografuoti? Atvykę prie Metelių regioninio parko, pradėsite kelionę dviračiais. Orientuotis padės trasos žemėlapis su nuorodomis, prie objektų esanti informacija. Nusifotografuokite nuo Papėčių piliakalnio.

21. Pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais

Taką rasite Metelių regioniniame parke, Seirijų girininkijos Bijotų ir Širvinto miškuose, Dusios ir Metelio ežerų pietrytinėje tarpuežerio dalyje. Čia yra siauriausia, nesiekianti nė kilometro smėlingos sausumos dalis tarp didžiųjų ežerų.

Takas prasideda prie Metelių regioninio parko lankytojų centro ir veda per Bijotų miško smėlio kaubrų pušynus, pelkutes, Dusios pakrantę ir yra 3,2 km ilgio. Norintiems susipažinti ir su Širvinto mišku – teks nukeliauti 4,1 km.

Kur nusifotografuoti? Atvykę prie Metelių regioninio parko direkcijos, pamatysite medinę gamtinio tako pradžios nuorodą. Toliau nepaklysti jums padės žymėti stulpeliai ar tiesiog žymėti medžiai balta ir žalia juostomis. Nusifotografuoti galima prie pažintinio tako Bijotų – Širvinto miškais pradžioje esančios nuorodos.

Nemuno deltos regioninis parkas

22. Aukštumalos pažintinis takas

Aukštumalės pažintinis takas – tai reta ir unikali galimybė susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke, sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį.

Iki Aukštumalės pažintinio tako nukeliausite keliu Šilutė – Kintai, kitaip dar vadinamu Rūgalių kelių. Pavažiavę nuo Šilutės apie 8 km rasite rodyklę „Aukštumalos pažintinis takas“. Ties šia rodykle palikę automobilį galite pardėti savo kelionę pažintiniu taku. Šiuo taku paėję kiek daugiau kaip 1,7 kilometro rasite apžvalgos bokštelį iš kurio atsiveria nuostabus aukštapelkės vaizdas.

Kur nusifotografuoti? Prie šio apžvalgos bokštelio.

Nemuno kilpų regioninis parkas

23. Punios piliakalnis

Punios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu.

Piliakalnis yra Punios miestelyje Alytaus rajone. Nuoroda į piliakalnį yra prie kelio Jieznas – Alytus (kelias Nr. 129). Pavažiavus 2 km iki miestelio bažnyčios, piliakalnis yra už 200 metrų pėsčiomis.

Kur nusifotografuoti? Prie paminklinio akmens Punios piliakalnio papėdėje.

Neries regioninis parkas

24. Bradeliškių ir Buivydų piliakalnių kompleksas

Dūkštos slėnyje stūksantys Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai – viena įspūdingiausių Neries regioninio parko vietų. Sutvarkyta piliakalnių aplinka, nuo jų viršaus atsiverianti puiki miškingo kraštovaizdžio panorama, apačioje almantis Dūkštos upelis – visa tai gali užburti kiekvieną čia apsilankiusį.

Siūlome pažintį su šių piliakalnių kompleksą pradėti nuo Bradeliškių piliakalnio. Jį rasite važiuodami nuo Dūkštų link Kernavės (krašto kelias Nr. 108 Vievis–Maišiagala), ties Dūkštų ąžuolynu pasukę keliuku į kairę (įrengtas rudas kelio ženklas “Dūkštos pažintinis takas”). Apie kilometrą pavažiavę miško keliuku iki automobilių stovėjimo aikštelės, eikite takeliu link tiltelio per Dūkštą. Užlipę ir pasižvalgę nuo Bradeliškių piliakalnio, galite pratęsti kelionę pažintiniu taku iki Buivydų piliakalnio (atstumas – 1 km, įrengtos nuorodos).

Kur nusifotografuoti? Nusifotografuoti reikia ant Bradeliškių piliakalnio, kad matytųsi ir Buivydų piliakalnis fone.

25. Ausiutiškių konglomeratas

Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Šios skulptūros aukštis – daugiau kaip 2 metrai, apimtis – net 12 metrų. Konglomeratas – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai.

Ausiutiškių konglomeratą rasite keliaudami kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Į šią trasą galima atvykti krašto keliu Nr. 108 nuo Dūkštų arba Vievio (ties tiltu per Nerį įrengtos nuorodos). Nuo Panerių dvaro trasos maršrutu iki Ausiutiškių konglomerato reikia važiuoti apie 11 km (pakeliui pravažiuosite Padūkštų pilkapyną ir Peklynės kalną). Nuo ties konglomeratu įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės reikia paėjėti apie 200 metrų (įrengtos nuorodos) ir laiptais nusileisti link Neries.

Kur nusifotografuoti? Prie Ausiutiškių konglomerato

Pagramančio regioninis parkas

26. Didžioji Akmenos rėva

Pagramančio regioniniame parke, Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse, ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – „Didžioji rėva“. Tai išraiškus upės slėnis bei vaga su šniokščiančiomis rėvomis.

Iki „Didžiosios rėvos“ nukeliausite važiuojant keliu Tauragė – Šilalė. Iš Tauragės reikėtų važiuoti link Šilalės 19 km iki Burkėnų kaimo autobusų stotelės, po to sukti į dešinę ir važiuoti asfaltuotu keliuku iki kryžkelės, toliau – pasukę į kairę važiuokite pagrindiniu keliu 1,4 km kol pamatysite rodyklę į „Didžiąją rėvą“. Keliaujant siauru žvyrkeliuku jūs išgirsite rėvos šniokštimą. Į Kilpines patogu vykti ir iš Šilalės, važiuokite link Tauragės 7,3 km iki Burkėnų kaimo autobusų stotelės, prieš ją sukite į kairę, o toliau važiuokite pagal aukščiau pateikus paaiškinimus.

Kur nusifotografuoti? Prie unikalios vietos – Akmenos „Didžiosios rėvos“.

Pajūrio regioninis parkas

27. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Parko lankytojų centro ekspozicija atspindi jūros ir sausumos sankirtą. Naujasis Pajūrio regioninio parko lankytojų centras įsikūrė senajame pajūrio žvejų kaimelyje Karklėje. Jį rasite visai nesunkiai – važiuodami pagrindine Karklės kaimo gatve, dairykitės naujo raudonų plytų pastato. Šiame pastate rasite ir Pajūrio regioninio parko direkciją (Placio g. 54, Karklė).

Kur nusifotografuoti? Prie Pajūrio regioninio parko lankytojų centro pastato.

28. Ekologinis pažintinis takas „Litorina“

Ekologinis pažintinis takas „Litorina“driekiasi Baltijos pajūriu. Žingsniuojant šiuo taku, Baltijos krantas tarp medžių sušmėžuos iš 15 m aukščio. Prieš maždaug 7500 metų čia tyvuliavo Litorinos jūra, kurios vandens lygis buvęs gerokai aukštesnis už dabartinės Baltijos.

Važiuokite nuo Klaipėdos dalies Girulių Karklės link. Pravažiavus poilsiavietę „Pasaka“, netrukus kairėje kelio pusėje pamatysite nedidelę aikštelę su informaciniu stendu apie ekologinį pažintinį taką „Litorina“. Prieš jus proskyna jūros link vingiuojantis takas – pažintinio tako pradžia. Eidami juo, sekite informacinėmis nuorodomis. Iš pradžių paėjėkite taku jūros link apie 50 m (neturite pasiekti šlaito briaunos – staigaus kritimo) ir pasukite į dešinę. Tuomet pakeliavę taku kiek daugiau nei 200 m, pamatysite apžvalgos aikštelę bei įspūdingas raguvas, per kurias pereisite mediniais lieptais. Tai – viena gražiausių tako atkarpų. Čia ir nusifotografuokite.

Panemunių regioninis parkas

29. Seredžiaus piliakalnis

Šalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas.

Piliakalnį galima rasti važiuojant iš Kauno į Jurbarką (keliu Nr. 141) Seredžiaus miestelyje. Yra nuoroda į objektą.

Kur nusifotografuoti? Užlipus ant piliakalnio taip, kad matytųsi kraštovaizdyje Nemunas.

Rambyno regioninis parkas

30. Rambyno kalnas

Rambyno kalnas – regioninio parko puošmena, dėl puikaus kraštovaizdžio Vilkyškių kalvagūbrio karūna vadinamas.

Rambyno kalną aplankyti galima važiuojant plentu „Jurbarkas – Šilutė“. Tarp Vilkyškių miestelio ir Mikytų yra nuoroda pietų kryptimi – „Rambyno kalnas 3 km.“ Asfaltuotu keliu reikia važiuoti 2 km., po to sukti dešinėn keliuku su nuoroda „Rambyno kalnas 1 km.“. Šis kelias jus atves ant paties Rambyno kalno.

Kur nusifotografuoti? Aukščiausioje Rambyno kalno vietoje, apžvalgos aikštelėje laiptų pradžioje.

31. Šereiklaukio piliakalnis

Kunigaikščio Šereikos vadovaujama gynybinė pilis, esanti prie Jūros upės ir Nemuno santakos, buvo viena iš pilių, žyminčių rytinę Skalvos žemės ribą ir, tuo pačiu, saugančią Rambyno šventvietę. Kaip svarbi skalvių kovų su kryžiuočiais vieta, Šereikos pilis minima dar 1276 metais P. Dusburgiečio kronikoje.

Šereiklaukio piliakalnį galima lankyti iš dviejų pusių. Važiuojantys keliu „Jurbarkas – Šilutė“ nuo Kauno pusės, Vilkyškių miestelio centre turėtų sukti kairėn, keliu su nuoroda „Šereiklaukis 8 km“. Važiuojantys nuo Klaipėdos pusės turėtų sukti dešinėn privažiavę nuorodą „Rambyno kalnas 3 km“ . Iki Šereiklaukio piliakalnio, aplankydami Rambyno kalną, Bitėnų kaimo gandrų koloniją, vaizdingu vieškeliu važiuosite 15 km.

Kur nusifotografuoti? Šereiklaukio piliakalnio fone.

Salantų regioninis parkas

32. Kalnalio apžvalgos bokštas

Salantų regioninis parkas garsėja plačiakloniu Salanto upės slėniu, kuriuo pasigrožėti galima iš apžvalgos bokšto, esančio Kalnalio gyvenvietėje, Kretingos rajone. Kalnalio apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio.

Kalnalio apžvalgos bokštą rasite Salantų regioniniame parke, Kretingos rajone, Kalnalio kaime. Važiuojant keliu Kartena-Kūlupėnai-Salantai Nr. 226, sekdami kelio ženklų nuorodomis 12 kilometre, sukite į dešinę. Automobilių stovėjimo aikštelėje palikę transporto priemonę ir apie 200 metrų paėjėję pėsčiųjų taku, užlipkite į apžvalgos bokštą.

Kur nusifotografuoti? Užlipę į Kalnalio apžvalgos bokštą, nusifotografuokite Salanto upės slėnio fone.

Sartų regioninis parkas

33. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Pagrindinė ekspozicijos tema – Sartų ežeras ir apie jį susiformavęs gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis, parko vertybės. Čia galėsite gauti pilną ir visapusišką informaciją apie Sartų regioninį parką. Ekspozicijų salėje yra du stalai. Vienas jų skirtas lankytojų „atradimams” ir praktinei (edukacinei) veiklai. Prie stalo pritvirtinti dviračio pedalai, kuriuos minant generuojama elektros energija ir apšviečiama stale įkomponuota Sartų ežero forma.

Kitas interaktyvus stalas – keliautojui. Ant parko žemėlapio su įvairiais objektais paspaudus aktyvias zonas, prisilietimui jautrių daviklių dėka ekrane atsiranda informacija apie pasirinktą objektą.

Sartų regioninio parko lankytojų centrą rasite Vytauto g. 5, Dusetose, Zarasų rajone.

Kur nusifotografuoti? Prie Lankytojų centro pastato.

34. Dviračių trasa „Tarp Zalvio ir Zalvės”

Dviračių trasa driekiasi viena gražiausių vietovių Sartų regioniniame parke – Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinio ir jo apylinkių teritorija. Bendras trasos ilgis – 13 kilometrų, tačiau galite pasirinkti ir trumpesnį maršrutą. Visoje trasoje gausu rodyklių, kurios neleis Jums pasiklysti. Rekomenduojame kelionę dviračiais pradėti Antazavėje. Paskutinis, tačiau labai įspūdingas dviračių trasos objektas – gamtos paminklas Bradesių ąžuolas, neretai vadinamas Stelmužės ąžuolo broliu. Sekdami nuorodomis lengvai surasite visus minėtus objektus.

Kur nusifotografuoti? Prie įspūdingo gamtos paminklo Bradesių ąžuolo.

Sirvėtos regioninis parkas

35. Adamavo ąžuolas

Adamavo ąžuolas – respublikinės reikšmės gamtos objektas. Jo skersmuo – 2,2 metro, aukštis – 26 metrai. Galiūno amžius siekia daugiau nei 600 metų. Tarsi buvusių pokyčių liudininkas, stiebdamasis į viršų, šakodamasis į visas pasaulio puses, ąžuolas „stebėjo“, pagoniškosios ir kryžiuočių kultūrų susidūrimą.

Lankytinas objektas yra 7-tame kelio Švenčionys-Mielagėnai (Nr. 4401) kilometre. Pravažiavus Naujasalį ir neveikiančias Krašuonos kavinaites, Šilinius ir pastebimai kylant vis aukščiau Švenčionių aukštumos kalvomis, dešinėje matoma medinė nuoroda. Pasukus šiuo keliuku tolumoje išryškėja Adamavo ąžuolas.

Kur nusifotografuoti? Šalia Adamavo ąžuolo.

Tytuvėnų regioninis parkas

36. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Tytuvėnų miestelyje (Miško g. 3). Lankytojų centre įrengta ekspozicija glaustai pateikia parko teritorijoje esančius įdomiausius gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektus. Čia tarsi iš gervės skrydžio šviečiančiuose stenduose nužvelgiamos išsidriekusios Tytuvėnų Tyrelio pelkės, Apušio, Giliaus ir Bridvaišio ežerų virtinė.

Kur nusifotografuoti? Fotografuotis galima prie lankytojų centro pastato, kurio vakarinį fasadą puošia gervių siluetai.

Varnių regioninis parkas

37. Pažintinė Žąsūgalos pėsčiųjų – dviratininkų trasa

Trasa veda link Biržuvėnų dvaro ansamblio, aplankant Biržuvėnų piliakalnį, I-ojo pasaulinio karo vokiečių kapines, Dvaro sodybą, Etnografijos muziejų, Laumės pėdą. Nuo Laumės Pėdos per Petraičių kaimo miškus vykstama į Jomantų kaimą, kur aplankomas Jomantų miško pažintinis takas, supažindinantis su parko gamtos paminklais: Jomantų, Triliemeniu ąžuolais, Aklaežeriu, Jomantų akmeniu.

Ši dviratininkų trasa sąlyginai dalijasi į 2 žiedus:

Pirmasis žiedas – Biržuvėnai, Jomantai, Žąsūgala, Sėbai, Kūlio Dauba, Baltininkai, Biržuvėnai tęsiasi 32 km.

Antrasis žiedas – Biržuvėnai, Žąsūgala, Sėbai, Kūlio Dauba, Baltininkai Biržuvėnai tęsiasi apie 20 km.

Kur nusifotografuoti? Atokvėpio aikštelėje prie Žąsūgalos informacinio stendo, kopiant į Žąsūgalos kalną.

38. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Naujai įrengta Varnių regioninio parko Lankytojų centre ekspozicija „Septyni keliai iš Varnių“ kviečia susipažinti su gamtos ir kultūros vertybėmis.

Lankytojų centrą rasite adresu: Dumbrių g. 3, Ožtakių kaimas, Varnių sen. (šalia Varnių miesto).

Kur nusifotografuoti? Lankytojų centro vestibiulyje prie užrašo „Septyni keliai iš Varnių“.

Veisiejų regioninis parkas

39. Vainežerio dvaro parkas

Vainežerio dvaro parkas – vienas patraukliausių ir lankomiausių objektų ne tik Veisiejų regioninio pako teritorijoje, bet ir visame Lazdijų rajone.

Vainežerio dvaro parką rasite Vainežerio kaime (Kapčiamiesčio sen.), Lazdijų rajone. Iš Veisiejų reiktų važiuoti keliu Veisiejai – Kapčiamiestis. 5 kilometre yra medinė nuoroda, kreipianti kairėn link objekto ,,Vainežeris“.

Kur nusifotografuoti? Prie Emilijos Pliaterytės skulptūros.

Ventos regioninis parkas

40. Juros periodo atodanga

Viename iš seniausių ir gražiausių Žemaitijos miestelių Papilėje, Ventos slėnio šlaituose atsiveria 20 metrų aukščio ir 130 metrų ilgio Papilės atodanga. Juros periodo fosilijomis garsi atodanga turi didelę pasaulinę mokslinę reikšmę. Tai seniausiai (nuo 1825 m.) tiriamas ir saugomas (nuo 1964 m.) geologinis objektas Lietuvoje.

Atodanga yra Ventos upės dešiniajame krante. Atodanga pasiekiama, judant Papilės miestelio pagrindine Nepriklausomybės gatve, vadovaujantis informacinėmis rodyklėmis.

Kur nusifotografuoti? Juro periodo atodangos fone.

Vištyčio regioninis parkas

41. Vištyčio didysis akmuo

Vištyčio akmuo dar vadinamas Stebuklingu, Pėduotuoju, dar kitaip Didžiuoju akmeniu, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą. Tai trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šis didžiulis ledyninės kilmės riedulys yra netaisyklingos formos. Jo ilgis siekia 7,1 m, plotis – 4,74 m, o aukštis – 4,01 m.

Važiuodami keliu Vištytis – Kybartai, tik įvažiavę į Vištyčio regioninį parką, 22 šio kelio kilometre, dešinėje kelio pusėje išvysite Didįjį Vištyčio akmenį.

Kur nusifotografuoti? Prie Vištyčio akmens.

42. Šventasis šaltinėlis

Vištyčio ežero pakrantėje, Šilelio miške stūgso nedidelis kryžių kalnelis, jo viduryje eglių ir pušų paunksmėje iš žemės gelmių trykšta gėlo vandens srovelė – tai Šventasis šaltinėlis.

Jeigu į Vištyčio regioninį parką atvyksite keliu Kalvarija – Vištytis, tai šią trijų kelių sankryžą privažiuosite nepasiekę Vištyčio miestelio. Šioje sankryžoje sukite dešiniau Vištytis – Varteliai kryptimi ir važiuokite ežero pakrante 6,5 km iki rodyklės.

Kur nusifotografuoti? Prie Šventojo šaltinėlio.

Žagarės regioninis parkas

43. Vyšnių festivalis. 2012 m. liepos 12-15 d.

Žagarės Vyšnių festivalis tradiciškai organizuojamas vidurvasarį. Žagarės vyšnios pabrėžia miestelio unikalumą. Vyšnių festivalio simboliu tampa ir kaliausės, festivalio metu „mojančios“ svečiams ne tik iš vyšnių sodų, bet ir pačių netikėčiausių vietų. Apsilankiusiems Žagarės Vyšnių festivalyje siūlome aplankyti Žagarės regioninio parko vyšnių sodą, esantį Aušros gatvėje Žagarėje.

Belikus porai šimtų metrų iki sienos su Latvija dešinėje pamatysite Vyšnių sodo viduryje įsitaisiusią apžvalgos aikštelę „Voras“.

Kur nusifotografuoti? Užlipę ant šios regyklos „Vortas“.

Pavilnių regioninis parkas

44. Rokantiškių piliavietė

Rokantiškių piliavietė dar vadinama pilies kalnu. Ant aukšto (35–40 m) stačiašlaičio kalno Rokantiškėse stovėjusi labai sena ir graži pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje.

Rokantiškių piliavietę rasite važiuodami S. Batoro gatve iš Vilniaus link Naujosios Vilnios. Palikę transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, vedami rodyklių galėsite aplankyti piliavietę, apvaikščioti visą pilies kalną.

Kur nusifotografuoti? Šalia informacinio stendo ir asfaltuotais takeliais grįžti prie automobilio.

45. Verkių regioninis parkas

Verkių dvaras su parku

Verkių dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus miesto pakraštyje, gražiame kraštovaizdyje. Verkių dvaro ansamblį sudaro daugybė išlikusių pastatų ir mažosios architektūros detalių. Verkių dvaro parkas yra vienas gražiausių (po Palangos parko) suprojektuotas žymaus prancūzų kraštovaizdžio architektų Édouard François André.

Pirmuosius dvaro pastatus – užvažiuojamuosius namus – pamatysite važiuodami Vilniaus Jeruzalės gatve. Toliau, tęsdami kelionę Žaliųjų ežerų gatve, privažiuosite centrinę Verkių dvaro ansamblio dalį, kur jus pasitiks atrestauruoti dvaro pastatai, sutvarkyti takai, dvaro parkas, poilsiui įrengti suoliukai, kita infrastruktūra, pastatyti informaciniai stendai.

Kur nusifotografuoti?  Nuo šalia Verkių dvaro pastato įrengtos regyklos atsiveria panorama į Neries upę. Čia ir nusifotografuokite.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

46. Nauja Lankytojų centro ekspozicija

Siekiant supažindinti lankytojus su Aukštaitijos nacionaliniame parke saugomomis gamtinėmis vertybėmis, istorijos, kultūros paveldo objektais, lankytojų centre įrengta originali ekspozicija. Ežerynas formavo savitas nacionalinio parko teritorijoje gyvenusių žmonių kultūros tradicijas, todėl pagrindinė ekspozicijos tema – „Ežerų žmonės“. Joje galima sužinoti tiek apie senuosius, tiek apie dabartinius žvejybos būdus, apie sielių plukdymą.

Lankytojų centras įsikūręs Palūšėje. Važiuojant iš Ignalinos kairėje kelio pusėje akį patraukia vandens lelijomis ir žuvų piešiniais papuoštas pastatas.

Kur nusifotografuoti?  Prie Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų centro, kad matytųsi ant lauko sienų nupieštos žuvys.

Dzūkijos nacionalinis parkas

47. Skroblaus upės ištakos – „Bobos daržo“ šaltinis

Skroblaus versmės – tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje, jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu.

„Bobos daržo“ šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.

Šaltinį rasite Margionių kaime, važiuodami keliu Druskininkai – Marcinkonys arba Marcinkonys – Druskininkai. Pasukite prie Margionių kaimo kryžiaus ir žvyrkeliu važiuokite, kol jis pasibaigs automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuomet pėsčiomis nusileiskite iki šaltinio.

Kur nusifotografuoti?  Prie „Bobos daržo” šaltinio, geriant jo vandenį.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

48. Avikalnis ( Avių kalnas)

Avikalnį atrasite UNESCO pasaulinio paveldo statusą turinčioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje. Egzistuoja keletas Avių kalno pavadinimo kilmės versijų Tačiau duomenų apie ant šio smėlio kalno besiganančias avis užfiksuota nėra. Viena iš Avikalnio pavadinimo kilmės versijų – žvelgiant nuo Kuršių marių pusės, kalno kontūras panašus į avies galvą.

Avikalnį lengviausiai pasieksite automobiliu, važiuojant nuo Klaipėdos pusės 23-ajame kelio Klaipėda – Nida kilometre, dešinėje kelio pusėje. Automobilių sustojimo aikštelėje rasite informacinį stendą. Mediniais laipteliais palipsite ir mediniu taku pasieksite aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabus Kuršių nerijos vaizdas.

Kur nusifotografuoti? Nusifotografuokite taip, kad į pietus atsiverianti panorama būtų jums už nugaros.

Žemaitijos nacionalinis parkas

49. Šaltojo karo muziejus

Unikalus Šaltojo karo muziejus įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejus išsidėstęs Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

Kaip pasiekti Šaltojo karo muziejų? Iš Plungės važiuojama Mažeikių link apie 8 km, tada sukama į kairę, kur yra kelio ženklas „Plateliai 11“. Nuvažiavus apie 6 km, sukti į dešinę, kur yra kelio ženklas „Plokštinė 5“ ir važiuoti dar 5 km žvyrkeliu per mišką. Po to sukti į kairę ir dar apie 300 metrų važiuoti betonuotu keliu iki automobilių stovėjimo aikštelės.

Kur nusifotografuoti? Prie Šaltojo karo muziejaus vartų.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

50. Trakų bažnyčia

Trakų Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statybą 1409 m. fundavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Gotikinė bažnyčia buvo pastatyta apside į rytus ir pritaikyta miesto gynybai.

Trakų parapinė bažnyčia stovi Trakų miesto viduryje, ant kalvos, apjuosta Vytauto ir Birutės gatvių.

Kur nusifotografuoti? Prie bažnyčios šventoriaus vartų.

Konkurso sąlygos ir taisyklės:

 

Konkurso trukmė: 2012 m. kovas 9 d. – spalio 9 d.

Kuo daugiau objektų Lietuvos saugomose teritorijose keliautojai aplankys, tuo daugiau taškų gaus. Maksimalus taškų skaičius – 500 (aplankius kiekvieną objektą, lankytojai gauna 10 taškų; iš viso – 50 lankomų vietų). Konkurso laimėtojais taps tie, kurie surinks 300 taškų, t.y. aplankys ir nusifotografuos nurodytose vietose prie 30 objektų.

Kiekvienas dalyvis (ar grupė) registruojasi https://kelionesirpramogos.lt ir talpina savo nuotrauką, kuri byloja apie aplankytą objektą. Laukiame ir kelionių aprašymų, dienoraščių. Įdomiausi bus spausdinami žurnale „Kelionės ir pramogos“.

Metų pabaigoje konkurso laimėtojai bus pakviesti į šventę, kurioje visi bus apdovanoti diplomais. Aplankiusieji daugiausia lankomų objektų Lietuvos saugomose teritorijose ir surinkę daugiausia taškų, bus apdovanoti išskirtiniais prizais.

Jūsų aplankyto konkursinio objekto nuotrauką talpinkite – https://kelionesirpramogos.lt

Nuotraukose turi matytis keliautojas ir vieta nurodyta sąlygose.

Nuotraukos bus tikrinamos ir atrenkamos kompetentingo žmogaus iš VSTT, todėl prašome fotografuotis teisingai.

………………………..

Kviečiame dalyvauti birželio pabaigoje vyksiančiame dviračių žygyje „Dviem ratais gamtos takais“, skirtame regioninių parkų 20-mečiui.

Daugiau informacijos – www.vstt.lt ir www.kelionesirpramogos.lt