Nuo Himalajų iki Korėjos

Vytautas Nosevičius

Algirdo Kumžos nuotraukos

Kartais žmogus per gyvenimą suspėja daugiau, nei mes galime įsivaizduoti. Ambasadorių klubo prezidentas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, fotografas, verslininkas, talentingas rašytojas, kuksando meistras Algirdas Kumža yra viena iš tų retų asmenybių, kuri savyje sujungia viską. Pagal išsilavinimą – teisininkas, pagal nuopelnus – signataras, pagal pomėgius – keliautojas ir fotografas, pagal dabartinę veiklą – „ARVI“ įmonių grupės komunikacijos ir tarptautinių ryšių direktorius, aktyvus visuomenininkas, korėjiečių sveikatinimo sistemos kuksando ambasadorius Lietuvoje. Švytinčių akių besišypsančiam vyrui pasiseka taip pakreipti savo likimą, kad jis nuolat daro tai, kas patinka. Vienas iš radikalesnių posūkių buvo sulaukus keturiasdešimties išeiti į Himalajus. Pabuvęs septynerius metus alpinistu, sulaukė pasiūlymo būti diplomatu Ukrainoje, vėliau keliaudamas sutiko tikrą Tolimųjų Rytų tradicinės medicinos, kovos menų meistrą korėjietį Jin Mok, mokėsi iš jo, dabar pats yra meistras ir gali mokyti kitus… Rodos, pats likimas veda už rankos, tad A. Kumža nepamiršta būti kasdien dėkingas Apvaizdai.

Pirmas krikštas

Buvęs Ukrainos ambasadorius Algirdas Kumža įsimylėjęs kalnus. Po Himalajus jis keliavo daugiau kaip 15 kartų, dar buvo Monblane, Elbruse, Karpatuose ir kt. Kopdamas vyras išmoko siekiant viršūnės nenuleisti rankų ir niekada pirma laiko nepasiduoti.

Algirdas Kumža Himalajuose

O viskas prasidėjo nuo paprasto draugų kvietimo išvykti kartu į kalnus. „1989 metais man buvo 40 metų ir aš nė karto nebuvau nakvojęs palapinėje…, – šypsosi prisiminęs pirmos išvykos į kalnus avantiūrą. – Tąkart žygis vyko Himalajuose į Gosaikundos slėnį, aukštis nelabai didelis – apie 4,5 kilometro, rodos, kelionė turėjo būti banali ir lengva, bet taip nebuvo, ir ji įsiminė ilgam. Mantą turėjau susikrauti labai mikliai, todėl daugelio dalykų nepasiėmiau, o batus nustvėriau netinkamus kalnams, todėl ilgai ieškojau 45 dydžio batų… Tai buvo neįtikėtinai sunku smulkių žmonių šalyje Katmandu. Juos man vargais negalais surado vienintelius visame mieste… Visas kelias turėjo driektis kaimelių takais su beatsiveriančiais nuostabiais vaizdais, bet 4 kilometrų aukštyje mus užklupo netikėta pūga, kurios balandžio mėnesį visai neturėjo būti… Mūsų gidai, ėję basomis, visai sušalo, būdami be saulės akinių apako… Prisnigo iki kaklo, o mes neturime tinkamos aprangos, virvių, nei kastuvų… Visi sušlapome, sušalome, bet šiaip ne taip išsikapanojome. Štai toks buvo pirmasis mano kalnų krikštas, gal šiek tiek dramatiškas, bet įskiepijęs meilę kalnams amžinai… Kartu žygiavo nuostabi kompanija, visi keliautojai prityrę, būtent ten artimiau susipažinau su A. Kaušpėdu, vadovas buvo Bernardas Paukštys, su jais keliavau dar ne į vienus kalnus“, – kalnų epochos pradžią mena A. Kumža. Vėliau dar įvairių nuotykių teko patirti, bet visur pavykdavo išvengti skaudesnių pasekmių. „Kažkieno ranka mane visada apsaugodavo… Elbruse buvau nušalęs veidą, kopiant į vieną aukščiausių kalnų Sisia Pangma(8046 metrai) sportiniu stiliumi be deguonies baliono 7 kilometrų aukštyje pasigavau stiprų bronchitą, pakilo didžiulė temperatūra…Tokiame aukštyje tai labai pavojinga ir prilygsta mirčiai…

Himalajai

Kitąkart, būdamas be virvės, vos nenusiritau į ledinę prarają, leisdamasis Patagonijoje akmenuota kalnų upe buvau apvirtęs ir per stebuklą vos nesusidaužiau galvos į povandenines uolas, nors buvau be jokio šalmo…“ – prisimena pavojingas akimirkas drąsus vyras, kuriam labiausiai įsiminė kopimas į vienišą Tibeto kalną Sisia Pangma. Ten ir taip būdamas lieknas jis neteko daugiau kaip 12 kg, nesinaudojo nešikų paslaugomis – ant savęs nešė po 35–40 kilogramų svorio kuprines, kasdien įveikdavo milžiniškus atstumus, kentė šaltį, speigą ir didžiulį aukštį, kasdien turėjo saugotis didžiulių ledo plyšių ir lavinų, nes oras aplink tą kalną itin neprognozuojamas. „Kai grįžau po kelių mėnesių ekspedicijos į šį kalną, tuometis prezidentas Valdas Adamkus kažkokiame susitikime mane pamatęs nesusilaikė ir sušuko „Žiū, tikras skeletonas eina“!, taip buvau sulysęs“, – juokiasi kalnų mylėtojas.

Galimybės beribės

Patyręs šias ir kitas ant mirties ir gyvybės balansuojančias akimirkas Algirdas Kumža įsitikino, kad žmogaus galimybės beribės, mes net patys nežinome, kiek galime. „To patvirtinimas ir didžiausias išbandymas man buvo bronchitas 7425 metrų aukštyje, kai galėjau padėti tik pats sau. Šis atvejis buvo viena mano didžiausių savęs pažinimo mokyklų. Tokiame aukštyje, kai turėjau beveik 40 laipsnių temperatūros, bronchai kaito ir pulsavo lyg žaizda, dėl deguonies trūkumo ir galvos svaigimo negalėjau užmigti, o leistis iki miestelio ledynais ir sniego karnizais reikėjo ne vieną parą… Pamenu tą jausmą, kai apėmė apatija. Šaldytuvo dydžio akmuo lekia, o aš net nepajudu, sėdžiu ant akmens ir stebiu besiridenantį akmenį, lyg žiūrėdamas filmą… Man visiškai vienodai, nors akmuo skrieja į mane, paskui jis pakeičia trajektoriją… Taip ir žūsta alpinistai, tad labai svarbu kiek įmanoma save kontroliuoti“,–pasakoja A. Kumža. Jam pavyko susiimti ir saugiai nusileisti iki miestelio, nors ir sunkiai sirgo. „Einu Katmandu pro vaistinę ir lyg, rodos, man kažko čia reikėjo, aaa, prisimenu, taigi vaistų nuo bronchito, o kur bronchitas, jis dingo, organizmas pats save pagydė, įveikė ligą be jokių vaistų… Kitas atvejis, parodantis, kaip organizmas prisitaiko, susijęs su mano regėjimu, kai medikai griežtai draudė kopti į aukštus kalnus (per 6000 metrų) tiems, kuriems daryta akių operacija, o man ji atlikta ir aš kopiau ne vieną kartą į tą „mirtiną“ zoną ir dar aukščiau… Regėjimas nepablogėjo, nes susirgusieji kalnų liga pamiršta visus savo negalavimus, pamiršau ir aš“, – šypsosi patrakęs keliautojas.

Naujausia knyga skirta kuksando

Algirdas kalnuose įgytos patirties neužmiršta, pritaiko ir kasdienybėje, ypač darbe ar asmeniniame gyvenime siekdamas naujų tikslų. Anot signataro, jei, stovėdamas didelio kalno papėdėje, pradėsi mąstyti apie išteklius, net nepradėsi kopti. Bet jei yra tikslas – būti ten, turi tai pasiekti, drąsos pakanka, jėgų pradeda rastis. „Kai tokį principą taikai kasdieniame darbe pasirinkęs kokį tikslą, atsiranda ir pinigų, ir pagalbininkų, ir laiko. Kalnai įrodė, kad žmogaus galimybės neribotos“, – sako A. Kumža. Jis stengiasi bent kartą per metus išlėkti į kalnus. Į juos jis niekada nežiūri kaip į priešą. „Kalnai, kaip ir žmonės, būna geros ar blogos nuotaikos, draugiški ar nelabai. Būtina palaikyti nuolatinį dvasinį ryšį su kalno viršūne, turi jausti, kada ji tave kviečia ir prisileis“, – teigia jis.

Lietuvoje ramūs žmonės ir energijos kupinos vietos

Ambasadorius Algirdas Kumža į kalnus traukia ir su savo žmona Toma. Ji neprieštarauja vyro pomėgiams. Ne kartą kartu lankėsi Himalajuose, įkopė į nelengvą Kalapataro kalną (5550 metrų), keliavo šventojo Tibeto kalno – Kailašo (6675 metrai) link. Dabar jie kartu moko ir kuksando, turi įsisteigią Vilniuje oficialų kuksando centrą.

Algirdas Kumža – kuksando ambasadorius Lietuvoje

Pats Alg. Kumža yra kuksando, kuris vienija kūną, protą ir dvasią, atstovas Lietuvoje. Kuksando – savotiška korėjietiška joga. Nesenai A. Kumžos mokytojas Jin Mok lankėsi Lietuvoje ir jam čia nepaprastai patiko. „Jį labiausiai domino energijos kupinos vietos. Kai keliavome su juo per Lietuvą, jis nepaliaujamai rodė į tiesius, aukštus medžius – pušis, beržus, nes būtent tose vietose susikaupusi teigiama stipri energija. Jam labai patiko mūsų gamtovaizdis, taiki aplinka, ramūs, geranoriški žmonės, švarus vanduo, grynas oras, jis sakydavo, kad netgi Vilniaus centre jis kvėpuoja tarsi būtų Korėjos kalnuose…

Meistras daug kur veda seminarus, bet jam labiausiai patiko Lietuvoje. Jį labai gerai nuteikė lietuviai. Jis tik čia matė tokius taikius, vidine energija bei ryžtu spindinčius žmones, kurie galėtų perimti jo žinias ir mokymą. Meistras Lietuvoje įsteigė kuksando centrą, kurį atstovauja Kumžų šeimyna. “Iš Europos valstybių jis pasirinko Lietuvą“, – apie mokytojo atsiliepimus pasakojo A. Kumža. Jam kuksando padėjo išgydyti „neramių kojų“ sindromą, kai jau negalėjo padėti gydytojai, kurie vis daugiau ir stipresnių skirdavo vaistų.

Toma ir Algirdas atlieka kuksando pratimus nacionaliniame kuksando centre Vilniuje

„Labai vargino mane šis negalavimas, iš skausmo iki paryčių negalėdavau užmigti. Kai jau medicina rodės bejėgė, prisiminiau mokytoją Jin Mok, susisiekiau su juo. Būtent tokiais kritiniais momentais ir pamatai, kad tau ne daktarai gali pagelbėti, o Mokytojas, kuris turi išminties ir realios gyvenimiškos praktikos. Jin Mok išsyk pasakė, kad čia tabletės nepadės, reikia daryti kuksando pratimus, ypač kvėpavimo meditacijas, nes čia pažeistas energijos tėkmės ratas, reikia jį atkurti ir viskas stos į savo vietas. Dabar jaučiuosi visiškai sveikas ir žvalus, su šiuo Tolimųjų Rytų mokymu stengiuosi supažindinti visus norinčius, pratimais padėti negaluojantiems“,– dalijasi neįtikėtina savo išgijimo istorija signataras.

Korėjietis Jin Mok pats neretai atsiskiria praktikai energiškai stipriose kalnų vietose 70–100 dienų. A. Kumža ne kartą lankėsi Korėjoje, kartu su meistru lankė energines vietas, vienoje jų teko patirti didžiulį energijos antplūdį.

Algirdas medituoja su Jin Mok Korėjos kalnuose

„Keliavome kalnais visą dieną ir, priėję vieną vienuolyną, prigulėme ant plonų kilimėlių pailsėti, po kelių valandų pabudau pailsėjęs, kupinas energijos versti kalnus. Tai ir yra energinė vieta. Kaip jas patikrinti? Ten lyg elektra srūva pirštais, tokia stipri energija plūsta. Tai reikia pajausti, o neišgalvoti. Jausmas nurodys teisingą kryptį ir vietą. Žmonės, kurie žino ir praktikuoja, stengiasi tokių vietų nereklamuoti, nekelti į viešumą, jų nerasi žinynuose, stengiantis jų nenudrengti“, – sako energines vietas mėgstantis lankyti ambasadorius.

Takoskyra tarp Vakarų ir Rytų

Kuksando meistras jau nebe pirmą kartą lankosi Lietuvoje. 2018 m. pavasarį jis vėl ves seminarus didžiuosiuose miestuose, praktikuos energinėse vietose. „Manau, kad šiais laikais, kai pasaulyje daug sumaišties, mokymas apie kuksando labai reikalingas, nes sukuria kūno, sielos ir mąstymo harmoniją, padeda aiškiau suprasti save ir pasaulį, tapti stipresniam, ragina nurimti, pažvelgti į savo vidų, kas ten vyksta, nes atrodo padoru kalbėti tik apie savo širdį, užmirštant visai kitus svarbius organus – kepenis, inkstus, žarnyną…

Kuksando pratimus Lietuvoje atlieka meistras Jin Mok

Tad skatinčiau visus bent kelias minutes skirti savo vidaus apžvalgai, pastebėti, kaip teka gyvybinė energija, giliai (pilvo sritimi) pakvėpuoti, nes tada pasigamina 80 proc. serotonino – laimės hormono“, – pažymi didžiulę šio mokymo naudą A. Kumža. „Vakarų civilizacija pamiršo ar visiškai atkirto Rytų patirtį, tarkim, gyvybinė energija „ci“ esanti kinų, korėjiečių, japonų medicinoje, neegzistuoja mūsų gyvenime, nors jos buvimas akivaizdus, teigiamos minties galia, meditacijos galia gebanti net regeneruoti ląstelę – akivaizdi, – sako A. Kumža, ne kartą lankęsis Pietų Korėjoje pas savo kuksando mokytoją, kuris lietuvį vadina tikru kuksando ambasadoriumi Lietuvoje ir visoje Europoje. – Išgyvenu be alkoholio, ketverius metus nevalgau mėsos. Jos atsisakiau ne dėl įsitikinimų. Vieno pokalbio su mokytoju metu jis pasakė, kad žmogui mėsos nereikia, nes gamtoje galima rasti jos pakaitalą. Paklausiau, ar nenusilpsiu. Mokytojas atsakė, kad dramblys neėda mėsos, bet vis tiek stiprus. Nevalgydamos mėsos esu lankstesnis ir energingesnis, kraujas idealus.

Kuksando meistras Jin Mok kviečia įsiklausyti į save

Tereikia įsiklausyti į save, organizmas pats pasako, ko jam reikia, pats diktuoja, kaip šiuo metu geriausia maitintis. Mokytojas sako, kad po pusės metų kuksando praktikos jo mokiniai smarkiai pasikeičia: pakinta eisena, odos spalva. Žmonės tarytum savaime tolsta nuo nesveiko maisto, svaigalų.“

Mūsų protėviai nesukūrė nei jogos, nei taiči, nei kuksando. Mums būtina pasidairyti svetur. Gilūs mokymai prigyja įvairiausiose geografinėse platumose. Turbūt ne visi žino, kad indų joga prieš tūkstančius metų atsirado būtent iš kuksando. Šis mokymas ilgus amžius buvo saugomas kalnų uolose, atokiuose vienuolynuose. Mokytojai jį perteikdavo vienas kitam, o nuo paprastų mirtingųjų rūpestingai slėpė. Jie tikėjo, kad šis mokymas yra stipriausias ginklas, kuriuo galima įveikti nuolatos Korėją puldinėjančius kinus, japonus, mongolus. Korėjiečiai ne tik atsilaikė, bet dabar yra viena iš pažangiausių pasaulio valstybių, Pietų Korėja seniai mus aplenkė savo inovacijomis. Pažangos atributai ten puikiai dera su mokymais, kuriems tūkstančiai metų“, – ambasadorius ragina semtis išminties ne tik iš savo senolių, bet ir iš Tolimų Rytų tūkstantmečių klodų.

Kai stovime ant vienos kojos

Kumža turi daug veiklos, dalyvauja renginiuose, susitinka su įvairiais žmonėmis, jis jaučia polėkį išmėginti naujoves. Ir be galo myli Lietuvą. „Vien ką metų kaita reiškia, kiek joje žavesio! Išties čia dieviška, ypatinga vieta gyventi.

Algirdas ir Toma. Nuotr. Ramūno Danisevičiaus

Keista, kad kai kurie vadina mūsų kraštą budulių vieta, aš pats jokio žmogaus nesu pavadinęs kokiu įžeidžiamuoju žodžiu, nes tai yra tie patys mūsų žmonės – dėdės ir broliai. Nežinau, kodėl taip yra, gal mūsų tautos išminčiai yra kažkur prapuolę“, – svarsto ambasadorius. Anot jo, įvairiais amžių tarpsniais Vakarų išminčiai kreipė žvilgsnius į Rytus (pavyzdžiui, Vydūnas, H. Hesė), nes tie, kurie vadovaujasi tik Vakarų kultūra, kažkada prieina ribą, jiems pradeda kažko trūkti, kažko nesupranta, o viskas susistato į vietas, kai kinų, indų, tibetiečių senuosius mokymus pastudijuoji. „Visi šviesūs žmonės ieškojo atramos Rytų kultūroje, nes, pradėdami savo kultūrą nuo Atėnų ar Romos, mes stovime tik ant vienos kojos“, – įsitikinęs ambasadorius.

Kumža su žmona Toma augina dvi dukras:  8 metų Mariją ir 6 metų Sofiją. Vos spėja pakaitomis vežioti jas į mokyklą, darželį, prancūzų kalbos kursus, dailiojo čiuožimo ir džiazo pamokas, vakarais žaidžia šachmatais, kasdien kartu praktikuoja kuksando, tad laiko veltui neleidžia. Džiaugiasi iš namų išnešę televizorių: „Atsirado laiko daugybei kitokios įdomios ir prasmingos veiklos, artimiesiems, savęs pažinimui, knygų skaitymui“, – džiaugiasi kupinas energijos ir naujų užmojų Algirdas Kumža.

Kuksando – korėjiečių tūkstantmetė kvėpavimo pratimų, meditacijos, gimnastikos ir kovos menų sistema, ugdanti tvirtą, ištvermingą, kilnaus būdo, stiprios fizinės ir dvasinės sveikatos žmogų. Ją praktikuojantys žmonės tvirtina, kad po specialių pratimų tampa lengviau kvėpuoti, sugrįžta jaunystės energija, sustiprėja imunitetas. Daugiau apie šį senovinį korėjiečių sveikatinimo meną galite rasti Nacionaliniame kuksando centre – https://kuksando.lt/

DALINTIS