Islandijos atradimai

Austė Šaulytė

Turizmo organizatorė Jurgita Statkevičius jau trylika metų gyvena Islandijoje. Pirmąkart būsimoji vokiečių kalbos specialistė atvyko į šią ugnies ir ledo šalį pagal „Au-Pair“ programą, gyveno keliautojų šeimoje ir pati nejučiomis užsikrėtė šiuo pomėgiu.

Antrieji ir gimtieji namai

Jurgitai teko gyventi Švedijoje, Vokietijoje, tačiau Islandija buvo nepralenkiama šalis. Čia surado savo meilę, čia gimė du sūnūs, čia atrado mėgstamą, su turizmu susijusį darbą. Kasmet vaikus atveža pas senelius į Lietuvą, bet šie visada nori patvirtinimo: „Prižadėk, kad iš Islandijos niekur neišvažiuosim, mūsų namai čia.“

Kuo gi taip traukia ši šalis? Žmonių šiluma ir paprastumu, jokio pavydo, jokių hierarchijų – ar gydytojas ar bankininkas, su tavim bendrauja nuoširdžiai ir atvirai ir, aišku, pirmapradė gamta, kokios nėra niekur kitur.

Islandų ilgaamžiškumo paslaptys

Islandai yra ilgiausiai gyvenanti tauta pasaulyje. Jurgita sako, kad jiems palaikyti ilgą ir sveiką gyvenimą padeda baseinai, kuriuose maudosi žiemą vasarą. Dauguma islandų rytą pradeda baseine.

Plaukiojimas yra privalomas mokyklose, kaip ir bet kuri kita disciplina ir egzaminas, lygiai taip pat kaip ir gimtosios kalbos ar matematikos. Jo neišlaikęs, negausi mokyklos baigimo pažymėjimo.

Islandai daug sportuoja, lipa į kalnus, bėgioja, jodinėja, važinėja dviračiais. O baseinų yra kiekvienoje bent kiek didesnėje gyvenvietėje.

Kitas sveikatos šaltinis – itin grynas oras ir geras maistas, labai geros žuvys – jų valgoma 4–5 kartus per savaitę. Jau vien dėl to verta važiuoti pagyventi į Islandiją.

O kainos? Laukinės, tik ką ištrauktos iš upės lašišos kilogramas kainuoja apie 40 Lt. Lietuvoje už norvegišką hormoninę mokame gerokai daugiau. Dar vienas pliusas sveikatos naudai – tyras šaltinių vanduo, trykštantis iš gelmių.

Islandai – labai rami ir konservatyvi tauta. Prieškariu, kai lietuviai kaime rentėsi erdvius rąstinius namus, o mieste – mūrinukus, islandai dar gyveno žeminėse, durpiniuose nameliuose. Tačiau šiandien Islandija – viena moderniausių informacinių technologijų šalių. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, interneto ryšys – kasdienybė. Sveikatai įtakos daug turi ir dvasinė ramybė. „Reddast“ – mėgsta sakyti islandai, lietuviškai tai būtų „išsispręs – viskas bus gerai“. Tas posakis padeda jiems susidoroti ir ištverti sunkumus.

Myli savo šalį

Šalis išsiskiria ypatingu gamtovaizdžiu, kuris primena žemės gimtį. Čia viskas šalia: lavos laukai, geizeriai, ugnikalniai, kriokliai, ledynai, saulė, vandenynas… Gal ta ypatinga gamta ir suformavo tautos požiūrį į savo žemę. Vakarų Europa seniai pakeitusi ir dabar kai kur bando atkurti natūralų gamtovaizdį, o islandai iki šiol jį labai saugo. Jų dainose, meno kūriniuose, tapyboje, madoje, knygose dominuoja gamtos spalvos ir vaizdai. Sunku būtų įvardyti kitą tautą, kuri taip būtų suaugusi su gamta, ją taip mylėtų ir saugotų. Jie keliauja po savo šalį, tačiau niekur nenumes šiukšlių ir nemindys ten, kur negalima. Išpuoselėti fermerių nameliai, sodybos, visur gražiai nupjauti laukai, tvarkingos fermos, medeliais apsodintos gyvenvietės, tvarka ir švara. Atėjus tamsiam metui, ilgais vakarais vikingų palikuonys su malonumu skaito ir rašo knygas. Vos 350 tūkst. gyventojų turinti šalis kasmet išleidžia daug savo autorių knygų. Sako, kad kiekvienas islandas per gyvenimą turi parašyti knygą. Ši Europos tauta yra daugiausia skaitanti ir daugiausia išleidžianti knygų. Jas mėgsta vokiečiai, kitos skandinavų tautos ir mielai verčia į savo kalbas.

Plečiasi tautų įvairovė

Islandijoje gyvena nemažai lietuvių, taip pat kitų tautybių žmonių: lenkų, rusų, vokiečių, filipiniečių. Tenka matyti ir spalvotų šeimų atstovų. 2000 m., kai Jurgita atvyko į Islandiją, nedarbas šalyje buvo lygus nuliui, o po krizės nedarbas išaugo apie 8 %. Darbo reikia ieškotis jau ir patiems islandams, tad jie dažnai vyksta svetur, ypač jaunimas studijuoti ir pakeliauti.

Islandija – labai saugi ir rami šalis, įprasta čia net namų nerakinti, ypač toliau nuo sostinės, tačiau dabar, kai privažiavę įvairaus plauko emigrantų, tenka išgirsti ir apie vagystes, tik nėra kur dingti su vogtais daiktais, pati geografinė padėtis užtikrina saugumą.

Turistų daugėja

Jurgita pažymi, kad pernai buvo ypač didelis užsienio turistų – vokiečių, šveicarų, danų – antplūdis. Šiemet turizmo profesionalė, bendradarbiaudama su Lietuvos turizmo agentūromis, nori savo šalį parodyti ir lietuviams. Tiesioginiai skrydžiai ir geros kainos suteikia progą pasisemti kūno ir dvasios atgaivos Islandijoje. Jogurto indelis kainuoja 1,5–2 Lt, duonos kepaliukas – 5–6 Lt, pienas – 2,5 Lt. Skelbiama, kad į šalį negalima įvežti mėsos produktų, siekiant apsaugoti šalies rinką ir išvengti ligų.

Populiariausia keliauti grupėmis, tačiau yra žmonių, kurie vieni leidžiasi į kelionę: išsinuomoja automobilį, gauna žemėlapį, navigaciją, maršrutą pagal pageidavimą ir pirmyn. Tačiau Islandija – ne Lietuva ar kita žemyninė šalis, čia laukinė, nuolat besikeičianti gamta, pilna pavojų: kasmet kriokliuose, ledynuose žūsta ne vienas užsienietis, ir net vietiniai, nesilaikantys saugumo rekomendacijų. Turizmo firmos pasiūlys gidą ir tuomet, jei pėsčiomis norėtumėt keliauti. Dviračius mėgstantys prancūzai bei vokiečiai atvyksta jau iškart su savo ekipuote: dviračiais, gera apranga, navigacija.

Vienas pagrindinis kelias, pažymėtas Nr. 1, apjuosia visą salą ir vadinamas greitkeliu. Du keliai Kjölur bei Sprengisandur kerta salą skersai per juodojo smėlio dykumas. Jais galima važiuoti tik visureigiais. Nakvynei: kempingai, privatūs svečių namai, trijų žvaigždučių viešbučiai už Reikjaviko ribų, o sostinėje – nuo keturių žvaigždučių viešbučių iki paprastų nakvynių su bendru dušu.

Pasirinkus laiką per patį turistinį piką liepos–rugpjūčio mėnesiais ir norint nakvoti svečių namuose ar kaimo sodybose pas fermerius, nakvynę būtina užsisakyti iš anksto, nes labai trūksta vietų sezono metu.

Reikjavikas – kultūros centras. Čia daug muziejų, islandų dizainerių parduotuvių, restoranų, du teatrai, naujieji koncertų ir parodų rūmai Harpa, senasis uostas, kuriame galima užsisakyti kelių valandų kelionę laivu stebėti banginių.

Nuo sostinės už 40 km Žydroji lagūna. Šalyje yra daug karštųjų versmių. Anglų kalba išleista knyga „Karštos versmės Islandijoje“. O lietuvių k. šiais metais išleista Juozo Eitmanavičiaus knyga ir apie visą šalį- “Islandijos maršrutai” (2013 m.) Ją patogiai galima įsigyti elektroniniu variantu (https://kelionesirpramogos.lt/?p=10576).

Nemažai vakariečių kasmet atvažiuoja į Islandiją pasisemti sveikatos, pabūti gamtoje, pabėgti nuo didmiesčių tempo ir pasigėrėti šiaurės pašvaistėmis.

Islandijoje būtina patirti:

1. Pasimaudyti Žydrojoje lagūnoje

2. Pakeliauti per Liparito kalnus Landmannalaugare

3. Pajodinėti su islandiškais arkliukais (žirgais)

4. Išsimaudyti Askjos krateryje.

5. Paragauti pūdyto ryklio, marinuotų avino sėklidžių, skaniausios pasaulyje avienos ir gerai paruoštos žuvies.

Tradicinė islandų šventė, siekianti vikingų laikus

Kai ateina tamsiausias ir šalčiausias metas, islandai švenčia Viduržiemio šventę (Thorrablot). Ji paprastai prasideda pirmą vasario penktadienį, tryliktą žiemos savaitę. Jos metu valgomi rūkyti, pūdyti, marinuoti išrūgose, sūdyti, kai kurie dar vasarą paruošti valgiai – kasdienis vikingų maistas.

Štai šventės patiekalai:

Hákarl (putrefied shark) – pūdytas ryklys

Blóðmör (filled sausage/black pudding) – kraujinė dešra

Hrútspungur (ram’s scrotum with testicles) – išrūgose marinuotos avino sėklidės

Lundabaggi (sheep’s fat) – avienos lašiniai arba taukai

Svinasulta (jellied ham) – avienos šaltiena

Svið (jellied sheep’s head) – virta avienos galva

Harðfiskur (bread spread made of fish) – džiovinta žuvis

Hangikjot (smoked lamb)– rūkyta aviena.

Valgiai užgeriami islandiška degtine ar naminuke Brenivín, kurios nedraudžiama gamintis savo reikmėms, ir linksminamasi iki sutemų.

Jei norite keliauti po Islandiją su Jurgita, parašykite jai el.p.: jurgita@seasontours.is