Vigmantos Balevičiaus tekstas ir nuotraukos
Ar atsimenate vaikystėje tikriausiai skaitytą H.Velso apsakymą „Daktaro Moro sala“? Man iš tikrųjų pavyko rasti kažką panašaus. Helsinkio zoologijos sodas įžymus tuo, jog įsikūręs atskiroje saloje, kurią su miestu jungia vienintelis tiltas. Dar patekti ten galima nedidukais laiveliais ,kursuojančiais iš žuvų turgaus uosto. Helsinkyje yra pats šiauriausias pasaulyje metro, tiesa turintis tik vieną ilgą liniją. Juo pavažiavus po keleto stotelių dar truputį paėėjus ir pasigrožėjus salų peizažais patenkame į zoologijos sodo kavinutę, kurioje ir parduodami bilietai, o toliau tiltu einame į patį sodą.
Gal ir gerai, sako mano mažasis gamtininkas, žvėrys tai niekur nepabėgs-aplink vanduo. Korkesario sala nelabai didelė, visas maršrutas sudaro apie tris kilometrus. Medinė apžvalgos aikštelė – kaip iš šiuolaikinio meno centro. Matyti visos uolinės kalvos, aptvarai, gyvūnai ir tolumoje Helsinkio laivų kranai. Laukinės žasys nusiteikusios gana agresyviai, vaikšto laisvos ir piktai šnypščia nepatinkantiems žmonėms.
O šiaip tai gana jauku. Kartais ilgokai palaukiame kol pasirodo koks amūrinis tigras ar išdidus liūtas, erdviuose voljeruose daug vietos pasislėpti.
Helsinkio zoologijos sodas yra vienas iš seniausių pasaulyje ir jame gyvena apie 150 gyvūnų rūšių: kupranugariai, beždžionės, pelėdos, meškos, lapės, liūtas, ereliai, povai. Ypatingas dėmesys skiriamas nykstančioms „didžiosioms katėms“ – sibiriniam tigrui, snieginiam leopardui. Visi erdviuose voljeruose natūralioje, gamtinėje aplinkoje .Jei oras pasitaiko lietingas ar šaltas tikru kontrastu tampa tropinis namas su jo gyventojais. Tingūs vėžliai, pasalūniški ropliai, išdidūs driežai, grakštūs vabzdžiai. O kaipgi be vandenyje mirkstančių krokodilų? Čia galima pamatyti ir kokia sudėtinga akvariumų skyriaus įranga. Šiaurės augalų sode tarpsta apie tūkstantį rūšių. Sode praleidus visą dieną nori nenori pajunti gamtos prisilietimą, įvairovę ir turtingumą.
