Kur slidinėja lietuviai?

skiing.pngPoilsis, adrenalinas ir raudonųjų kūnelių antplūdis
Kai Lietuvoje taip retai pro debesis pasirodo saulė, lietuviai jos ieškoti traukia svetur. Vienas šiuo metu populiariausių maršrutų – kalnai. Saulė, vėjas, greitis, pakankamas adrenalino kiekis, visa tai, ko reikia norint atsigauti ir pailsėti. Apie labiausiai pamėgtus tėvynainių slidinėjimo kurortus pasakoja kalnų slidinėjimo profesionalas instruktorius Miroslavas Urbonavičius.

Populiariausi -Austrijos kurortai
Pastaruoju metu tarp lietuvių slidininkų tradiciškai populiariausios išlieka Austrijos Alpės. Palyginti netoli nuo Lietuvos. Patogu nuvykti automobiliu ir lėktuvu: pigūs tiesioginiai skrydžiai į Miuncheną, iš kur nesudėtinga pasiekti daugybę kurortų. Austrijos kurortai lietuvius traukia ir dėl puikių slidinėjimo sąlygų. Daug keltuvų, jokių eilių, puikios trasos, daug sniego. Kurortai išsidėstę kalnų slėniuose, visur yra pirtys, baseinai, geras, sotus maistas. Palyginti su kitomis šalimis, kainos nelabai šokinėja švenčių ar vaikų atostogų metu. Vaikams austrai suteikia didžiules nuolaidas, patiems mažiausiems nemokamos slidės ir inventorius. Austrai supranta, kad tik investuodami ir skirdami daugiau dėmesio lankytojams, užsiaugins naują slidininkų kartą. Kalnų kurortuose kasmet duris atveria nauji viešbučiai ir restoranai, apžvalgos aikštelės, modernūs sniego gaminimo įrenginiai.
Pramogų sostinė – Išglas
Dauguma austrų kalnų slidinėjimo kurortų gyvena ramų gyvenimą. Savo pramogomis išsiskiria Išglas, kuris jau antrus metus yra pats populiariausias tarp lietuvių. Čia iki paryčių ūžauja diskotekos, naktinio slidinėjimo trasos, vyksta įvairūs festivaliai, šventės, koncertuoja pasaulio garsenybės. Atvykę žmonės ne tik paslidinėja, bet ir gauna daug kitų pramogų, nesibaigiančių nei dieną, nei naktį.
Tačiau slidininkai neapsiriboja vien Austrijos kurortais. Kiekvienais metais stengiamasi išbandyti slides vis kitose vietose.
Prancūzijoje kainos priklauso nuo atostogų
Dėl komfortiškų slidinėjimo sąlygų populiarėja Prancūzijos kurortai. Sausio mėnuo – šalyje populiariausias, nes pats pigiausias. Baigiasi Kalėdų atostogos, naujametis laikotarpis, kuomet plūsteli išsiilgę gaivaus kalnų oro ir judėjimo atostogautojai iš visų pašalių. Tuomet kainos sukyla net tris kartus, palyginti su Austrija. Į tai atsižvelgia slidininkai, rinkdamiesi kurortus ne atostogų metu. Tačiau ir čia eilių niekados nebūna, viską išsprendžia modernus aptarnavimas, keltuvų gausa. Prancūzai ne tokie aristokratiški, mažiau tvarkingi nei austrai, tačiau taip pat niekur neskubantys, ramūs. Visą dieną skrieję nuo kalnų vakarais mėgsta pasisėdėti baruose, kavinėse. Vakarieniaujama ilgai, gurkšnojamas vynas, šnekučiuojamasi, dažniausia tai užtrunka nuo 7 iki 10 valandos vakaro. Patiekalai paprastai patiekiami prancūzišku stiliumi – didžiulės lėkštės, skoningas papuošimas ir mažai maisto. Dažnas lietuvis dar po to lekia į krautuves. Įprastai valgiaraštyje būna mėsiški, pieniški valgiai, daržovės.

beech-mountain-ski-resort.jpg
Saulės salos ypatumai
Šiemet labai populiarėja Pietų Prancūzijos kurortai. Viena iš priežasčių – tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Lioną. Iš čia lengva pasiekti visas Pietų Prancūzijos Alpes. Iki Grenoblio, buvusios žiemos olimiados sostinės, tik 110 km. Vienas įspūdingiausių kurortų -Alpe d’Huez, išisdėstęs Des Grandes Rousses kalnų masyve, kuriame yra ilgiausia pasaulyje, besitęsianti 16 km trasa. Čia saulė šviečia 300 dienų per metus. „Saulės sala“ – taip meiliai prancūzai vadina saulėtąjį savo kurortą. Šalia didelis ledynas, Trys slėniai, (Trois Vallées (1300m-3195m) kuriuose apie 600 km trasų virš 3000 m aukščio, ir Chamraouse kurortas, buvusi olimpinių žaidynių vieta. Tai byloja apie itin geras slidinėjimo sąlygas. Apsigyvenusių Lione po slidinėjimo laukia gurmaniški pojūčiai, kuriais miestas garsus visame pasaulyje. Daugybė kavinių, restoranų, klubų ir kitų pasilinksminimo vietų. Mietsas garsus ir muziejais, šiuolaikinio meno parodomis, šviesos festivaliais.
Prancūzijoje -aukščiausios Alpės
Romantikos mėgėjai apsigyvena pensionatuose prie pat kalnų, kur visada šalia tyla, ramybė ir kalnai. Prancūzijos Alpės yra pamėgtos dar ir todėl, kad yra piečiau, palyginti su Austrija, todėl čia klimatas minkštesnis, daug saulės, giedras oras. Vaizdingi, aukšti kalnai. Daugelis jų siekia daugiau kaip 4000 metrų.big-mountain-skiing.jpg Tai aukščiausi slidinėjimo centrai ES. Gyvenimas centralizuotas, skirtingai nuo Austrijos, kur gyvenama kalnų miesteliuose ir į trasas važinėjama ,,skibusais“. Prancūzai mėgsta patogumą. Kur slidinėja, ten ir gyvena kalnų papėdėje. Čia pat ir keltuvai. Niekur nereikia eiti. Iš kambario išeini ir iškart gali čiuožti, o vakare grįžti į kambarį su slidėmis. Dažname viešbutyje yra baseinai. Pirtį Prancūzijoje rasime retai. Prancūzai nėra pirčių mėgėjai. Gyvenimo sąlygos šios šalies kurortuose taip pat skiriasi nuo kitų kaimynių, pavyzdžiui, Austrijos.
Svarbu gamta, ne viešbutis
Prancūzai mėgsta kukliai gyventi. Todėl gyvenimo sąlygos minimalistinės, kambarėliai kukliai apipavidalinti, 15-25 kv. m. pločio keturiems, lovos paprastai dviejų aukštų. Dažnai lietuviai, pirmąkart atvykę, lieka nepatenkinti, bet patys prancūzai į tai mažai kreipia dėmesio, jie į kalnus traukia slidinėti, pabūti su gamta, o nesėdėti nameliuose ir maigyti TV pultelį. Yra kur nakčiai padėti galvą ir gerai, jie tuo džiaugiasi, nes didžiausias džiaugsmas jiems yra judėjimas ir kalnai. Beje, verta žinoti, jei užsisakote Prancūzijoje keturvietį kambarį, tai jis dažniausia būna skirtas šeimai: dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams. Vykstant keturiems suaugusiesiems, geriau rinktis du dviviečius kambarius, tuomet lovos nebus per trumpos ar vietos mažai. Draugiški prancūzai bus dar malonesni, jei mokėsite bent keletą frazių jų kalba.
Austrijoje – minimaliausios išlaidos
Tiems, kurie renkasi kurortus su daugybe pramogų ir aktyviu naktiniu gyvenimu, tenka ir daugiau išlaidauti. Labai taupantiems pinigus, ponas Miroslavas pataria vykti į Austriją, užsisakyti apartamentus ir patiems maitintis. Tai tikrai galima apsieiti su mažiausiomis sąnaudomis. 3-4 vietų apartamentai atsieis 120 EUR. Juose gali apsigyventi 6 žmonės. Bet tokias vietas reikia užsakinėti iš anksto. Naujokams labai svarbu nepagailėti pinigų kalnų slidinėjimo pamokoms su instruktoriumi. Minimalus kiekis – 3 dienos po 2,5 valandos, po to jau galima savarankiškai pradėti slidinėti. Viena slidinėjimo valanda su instruktoriumi kainuoja apie 50 eurų. Maloni žinia visiems, kurie užsisakys kelionę su „Travelman“. Šio tarptautinio kelionių organizatoriaus ,,Teztour“ padalinio siūlomuose slidinėjimo kurortuose šį sezoną darbuosis Miroslavas Urbonavičius, kuris duos pirmąsias slidinėjimo pamokas lietuviams kalnuose ir atsakys į kitus su tuo susijusius klausimus.skiing.jpg

Atlapaširdžiai italai ir karabinieriai
Iš prancūzų, austrų ir italų pastarieji nuoširdžiausi, linksmiausi. Tad norintieji ne tik slidinėti, bet ir šilto, malonaus bendravimo dažniausia renkasi Italijos slidinėjimo kurortus. Italai nuo kitų Alpių šalių gyventojų labai skiriasi savo pietietišku temperamentu, visada džiugūs, tau tapšnoja per petį, viešbučio personalas sveikinasi lietuviškai, jautiesi tarsi sugrįžęs į savo kaimą. Visi savi. Kai kurie nutrūktgalviai nemėgsta Italijos kurortų dėl griežtos tvarkos. Visur budi karabinieriai ir už mažiausią nusižengimą baudžia. Jei nesilaikai taisyklių, gali atimti net slidinėjimo pasą. Todėl lietuviams, mėgstantiems riziką, Italijoje geriau jos vengti ir nusileidinėti atsargiau. Ne kartą smarkuoliai lietuviai, skriejantys itin ekstremaliai, buvo nubausti piniginėmis baudomis. Tokie slidinėjimo patruliai budi tik Italijoje, kitose pamėgtose slidininkų vietose jų nėra. Visiems, besiruošiantiems į kalnus, pravartu susipažinti su slidinėjimo taisyklėmis ir jų laikytis. Jų yra 10 ir surašytos ant visų slidinėjimo pasų.

Šveicarijos kurortai – brangiausi
Šveicarijos slidinėjimo kurortai – brangiausi ir komfortiškiausi Europoje. Puikiai įrengtos trasos, sniegas valomas kas minutę, kalno papėdėje ant nutirpusio šlaito pievos žaidžiamas golfas, vakare laukia moderniausios SPA procedūros, viskas aukščiausio lygio. Dvelkianti ramybė, ideali tvarka, prabanga sakyte sako, kad čia pagyvenusių pasiturinčių žmonių oazė. Šalyje pensininkams yra suteikiamos iki 50 proc. nuolaidos slidinėti kalnų kurortuose, todėl šveicarai mielai tuo naudojasi.
Vienas iš prabangiausių – Davos-Kloster slidinėjimo centras, išsidėstęs 1560 m aukštyje. Šie du kurortai yra sujungti į vieną didelį slidinėjimo kurortą. Davos regionas, dar vadinamas magiškaisiais kalnais, kiekvienais metais pritraukia slidininkus ir snieglentininkus iš viso pasaulio. Davose siūloma daug pramogų. Kino teatrai, kazino, barai ir diskotekos. Saas-Fee vadinamas Alpių perlu. Šis kalnų kurortas juosiamas ledynų ir 13 viršukalnių, aukštesnių kaip 4000 metrai. Vietinis slidinėjimo pasas jungia tris kurortus: Saas-Fee (1800 m.), Saas-Grund (1559 m.) ir Saas-Almagel (1673 m). Mitelalalino viršukalnėje (3500 m) iškilęs aukščiausiai pasaulyje besisukantis restoranas, kviečiantis atostogautojus pasistiprinti įvairiausiais patiekalais. Papulti į jį galima iki 3000 metrų kylant keltuvu „Alpių ekspresas“, toliau Alpių metro, tiesiai pro įspūdingo grožio kalnų ledynus ir uolas.
Ties ledyno briauna
Stačių trasų profesionalams Saas-Fee kurorte ne itin gausu, bet jos puikiai pateisina visus aukščiausios klasės slidininkų įnorius. Nuo viršukalnės Längfluh (2870 m) nutiestos įvairiausio sudėtingumo, neleidžiančios nuobodžiauti „raudonos“ bei „juodos“ trasos su puikia sniego danga. Verti dėmesio nusileidimai ir nuo Plattjen (2570 m) ir Felskinn (3000 m) viršukalnių. Sudėtingiausios, ekstremaliausios atkarpos koncentruotos ties pačia ledyno briauna. Saas-Fee kurortas idealiai tinka vidutinio lygio slidininkams. Ilgos ir nesudėtingos „raudonos“ trasos leidžiasi nuo Mitelalalino (3500 m) viršukalnės. Pradedantiems čia įrengta erdvi mokomoji aikštelė šalia pat stoties. Šiek tiek įgudus laisvai galite kilti ant Plattjen ir Felskinn viršūnių. Šis kurortas tinka visų kategorijų slidininkams bei snieglentininkams. Bent kartą paslidinėti Šveicarijos kurortuose vyksta lietuviai, norintys išbandyti visas slidinėjimo trasas.
Slovakija – pradedantiesiems
Anksčiau į Slovakiją važiuodavo dauguma lietuvių, dabar ši šalis užmiršta. Kainos artėja prie ES standartų, o komforto stinga. Kai 25-30 EUR tenka mokėti už kambarį, tada geriau už 40-50 EUR rinktis Austriją. Kad ir ne tokiame populiariame kurorte, bet jis bus daug geresnis už garsiausią Slovakijoje. Jokių kamščių prie keltuvų, puikiai įrengtos trasos, visai kita atmosfera, žmonės, pagaliau aptarnavimas. Aišku, čia kalbama apie sezoną, kuomet didžiausias slidininkų antplūdis, o ne sezono metu už 30 EUR gali laisvai rasti vietą ir Austrijoje. Komforto slidininkams stinga ir Čekijoje, kuri savo kainomis vejasi Austriją, todėl čia slidinėti taip pat mažai važiuoja lietuvių.
Populiarėja pasivaikščiojimai
Atostogas kalnuose leidžia vis daugiau žmonių. Pasijutę daug žvalesni ir geresnės savijautos, kalnus renkasi ir tie, kurie nesileidžia slidėmis, rogutėmis ar snieglentėmis. Bijantys greičio mėgaujasi pasivaikščiojimais kalnuose. Užsimovę specialius sniegbačius, keliauja per kalnus pažymėtomis trasomis ar leidžiasi dešimtis kilometrų lygumų slidėmis. Bet visgi dažniau atsiduodama kalnų slidinėjimo aistrai. Didžiausią vaidmenį čia atlieka adrenalinas.
Arčiausia slidinėti Latvijoje
Lietuviams savaitgaliais smagiausia slidinėti kaimyninėje Latvijoje. Kol Lietuvos valdžia snaudžia, lietuviai pinigėlius sėkmingai palieka Latvijoje. Kai tik atšąla ir šiek tiek nukrenta temperatūra žemiau nulio, Latvijos pasieny susidaro automobilių eilės, kurias sudaro slidinėjimo mėgėjai. Kaimyninėje šalyje įrengta apie 40 slidinėjimo centrų. Juos rasi visur, net Gaujos nacionaliniame parke, o kai kur specialiai supilti kalneliai, puikios trasos, keltuvai, kalvos papėdėje veikia kavinukės. Deja, Lietuvoje vargiai rasime tokio lygio slidinėjimo vietų, kaip Latvijoje, kad būtų viskas tvarkinga ir tai ko reikia: ir keltuvas, ir trasa paruošta, ir inventoriaus nuomos punktas, ir kavinė įrengta sušilti. Džiugina Druskininkų savivaldybės idėja įrengti modernią slidinėjimo trasą, kurios laukia visi kalnų slidžių aistruoliai.
Slidininkams nėra ribų
Kiekvienais metais daugiau ir daugiau lietuvių renkasi atostogas kalnuose. Kiekvienam kyla klausimų, ką pasiimti, kaip apsirengti, slides pirkti ar nuomotis. Specialių slidinėjimui skirtų drabužių galima įsigyti ir Lietuvos sporto prekių parduotuvėse. Tai ir specialūs marškinėliai, megztiniai, kojinės, pirštinės, kostiumas. Baigiantis sezonai už labai gerą kainą viską galima nusipirkti ir slidinėjimo kurortuose užsienyje. Tinkami drabužiai užtikrina komfortą kalnuose. Batus ir slides iš pradžių geriausia tik nuomotis. Tik išbandęs slidinėjimą, gali išsirinkti tai, kas patogiausia ir geriausia.
Į slidinėjimo kurortus vykstama su šeimomis. Kartais nė karto nestovėję ant slidžių baiminasi ir nebedrįsta pradėti. Kiekviename kalnų kurorte yra paruoštų trasų lygumų slidžių mėgėjams. Šliuožiant su lygumų slidėmis, patiriama daug malonių vaizdinių akims, sutinkama net laukinių žvėrelių, gėrimasi kalnų apylinkėmis ir puikiu oru. Kalnai žiemą – vienas iš maloniausių užsiėmimų. Daug sveikiau nei vykti į šiltus kraštus, nes atitinka mūsų klimato zonos gamtines sąlygas, grūdina ir suteikia daug adrenalino bei malonių pojūčių. Ištirta, kad judant kalnuose aktyviai gaminasi raudonieji kraujo kūneliai. Štai kodėl iš kalnų grįžtame parausvėję ir įgavę naujų jėgų. Į kalnus gali keliauti bet kokio amžiaus žmonės. Tereikia nuvykti į Austriją ar Šveicariją ir pamatysime gana senyvo amžiaus senukų ir senučių, besileidžiančių nuo kalnų. Šveicarijoje yra net atskiri keltuvai senjorams, kur parodžius pensininko pažymėjimą gali čiužinėti kiek nori. Ir jie traukia į tuos kalnus, su savo išsaugotais senamadiškais kostiumais, senovinėmis slidėmis ir džiaugiasi, šypsosi, spindi gyvenimo džiaugsmu.

DALINTIS