Vienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim: „Niekas nėra saugus šiame pasaulyje“

Aktorius, režisierius, rašytojas (daugybę kartų perleista autobiografinė knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“) dzenbudistų vienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim pasaulį užklupusią pandemiją pasitiko P. Korėjos vienuolyne. Kaip jam sekėsi atremti koronos smūgius būnant vienoje iš Azijos valstybių, kurią šis virusas atakavo pirmiausia ir kalbamės su garbiu vienuoliu, kuris į Lietuvą kol kas sugrįžti nežada, nes pasaulis labai neramus ir nežinai atsigulęs vakare kokias naujas atakas išvysi ryte.

 Vytautas Nosevičius

 Viskas kyla iš mūsų vidaus

 2020 m. pasitikome su naujuoju, niekam nežinomu koronos virusu, kuris pasireiškęs Kinijoje netruko išplisti po visa pasaulį…

 Kuomet sveikinome vieni kitus su 2020 metais, mažai kas ,o gal net niekas nenumatė, kad štai užgrius neregėta epidemija, kuri pakeis mūsų planus, sąmonę, santykius ir pan. Žvelgiant iš šono, tai atrodo kaip koks didžiulis teatras, kuriame labai daug aktorių ir veiksmas vyksta visoje žemėje.O pavadinimas vienas. Atrodo, kad tai netikra, laikina. pasigirs kažkoks skambutis ir tas nejaukus perfomansas baigsis. Pradžioje gėrė šampaną per balkonus su kartimis, šiandien skundžia valdžią.

Karantino akimirkos

Tie patys žmonės. Valdomi situacijos kaip marionetės gero artisto rankose. Niekas nėra saugus šiame pasaulyje. Nors tai buvo aišku, tačiau tapo realybe. Gal keli tūkstančiai turtingųjų sulįs į miestų bunkerius. Tačiau korona ras juos ir  tenai, nes tai kyla iš mūsų vidaus, ne iš išorės. Priežasties ir pasekmės dėsnis. Yra šalys, kurios tai supranta labiau, kitos – mažiau. Stebina Indija, kuri nežiūrint jos chaotiško gyvenimo būdo, puikiai tvarkosi. Ir ten matyt laimi jos netvarka ir biurokratiškumas. Atsidavimas karmai ir policininko lazda. Kaip tai suderinti? Tvarkosi, kaip kas sugeba. Daug darbo turėjo ir turi vyriausybės. Ir jų veiksmai matosi ne tik ant popieriaus. Kas permokėjo už kaukes ir sau užsidirbo, kas juodojoje rinkoje jas pardavinėjo, kuomet vaistinėse nebuvo. Nieko naujo. Per labai trumpą laiką kažkas tokio įvyko, kas pakeitė žmonių sąmonę. O kas dar laukia mūsų? Čia buvo tik repeticija, treniruotė.

Žmoniškumas dėl kitų

 Jau daugiau kaip dvidešimt metų esate vienuolis, gyvenantis bei praktikuojantis įvairiuose P. Korėjos vienuolynuose, bet matyt net atokiausiuose kalnų vienuolynuose neišvengta pandemijos pasireiškimų?

Kaip buvome uždari vienuolyne taip ir likome. Kaukių atsirado. Dabar kambaryje guli kelios dėžės. Jei išeiname į miestą – dėvime, nes nėra kaukės – nėra transporto!

Vienuolis Bo Haeng Sunim Korėjoje pandemijos metu

Toks naujas šūkis Seule. Nes šiuo metu vėl padaugėjo virusų atvejų. Elgiamės, kaip visi. Įstaigose tikrinama temperatūra. Šventykloje taipogi. Kiekvieną dieną purškėme dezinfekatoriais, tačiau nieko neuždarėme.

Dezinfekcija vienuolyne

Užsidaro įstaigos, jei kas jose užsikrečia. Kokias pareigas beeitume, laikėmės be panikos, tačiau tai individualu, – vieni labiau bijo, kiti mažiau.

Žmonės su kaukėmis Korėjos vienuolyne pandemijos metu

O kas žino, ar tu šiuo metu neturi to viruso, kuris kai kuriems žmonėms pasireiškia be jokių simptomų? Tokių mąstymui būdingų naujienų kasdien pilna galva. Bet pamažu vis tapo aiškiau, kad šis baubas nėra labai pavojingas. Tokia informacinė iliuzija reiškia – „o ką, norite stipresnio?“

Vienuolis Bo Haeng Sunim pluša vienuolyne besiruošdamas Budos gimtadienio šventei

Žmonės giliai viduje visuomet pamąsto apie mirtį. Juk niekas čia nebus amžinai. Būna kartais, kad ir susitaikome mintyse, žiūrėdami į vandenyną, kad va, išeisime kaip debesėlis. Bet išlikimo inkstinktas būti čia yra labai stiprus. Ypač jei kokia invazija iš šalies. Juk taip gerai ir nežinome, kodėl čia. Na, pratęsti giminę. Atsakomybė už mažus vaikus. To visiškai pakanka, kad taptume šeimos gynėjais, nusipirktume šautuvą sau ir lengvesnį vaikams. Įdėtume į seifą. Bet jei užeis įtartinas tipas, tai žinosime kaip apsiginti. O čia ta nežinomybė priveda prie keisto santykio su pasauliu. Nesąmoningai kaupiame produktus, kasame šeimos bunkerius, gynybinius bokštelius… Aišku, tai kiek humoristiška, tačiau kas mus išgelbės, jei ne mes patys? Kai buvome prie Seimo pakiliais Atgimimo laikais, sužinojome, kad vienas iš lyderių pabėgo pas šeimą ir ten pasislėpė… Kodėl? Niekas negalėjo atsakyti. Žmona, vaikai? Inkstinktas? O kitos mamos savo vaikus matė tik per TV, kai jie buvo gynėjų gretose. Nemiegojo, poteriavo per naktis… Kas nusako, į kurią pusę pakrypsime? Tad žmogiškumas dėl kitų yra labai svarbu. Kokia šalis bebūtų.

Kovodami prieš kažką – laimėjome prieš save

Šiuo metu premjeras vėl žada įvesti privalomą kaukių dėvėjimą, nes, pasak jo, artėja nauja banga…

Aš einu gatve be kaukės, nes manau, kad tai joks virusas, o spec.tarnybų ir masonų akcija! Na ir kur tu taip nueisi? Kalba čia ne apie kaukę ar virusą, o bendrą veiksmą, kuriame taip pat yra kritika. Ir ji bus išsakyta, tačiau taip, kad tavęs klausytų. Tai labai svarbu.

Vienuolis Bo Haeng Sunim su kauke darbuojasi Korėjos vienuolyne Korona viruso atakos metu

Idant nešantis tiesą žmogus būtų adekvatus, o ne emociškai pažeistas išorinių sąlygų. Tokiu atveju tiesa kaip elgtis ir pan., bus atrasta bendromis jėgomis, kai visi valstybės sraigteliai dirbs kartu. Viena linkme. Tai ir pastebėjau karantino metu, nes visi mokėsi. Vieni iš korėjiečių, nes jie jau ne pirmą epidemiją turi, be to tai sukarinta valstybė, esanti vis dar karo stovyje.

Korėjos gyventojai pandemijos metu

Iš Kinijos netgi jų mobilizacijos mokėmės. Įstrigo vienas toks eksperimentas, kai buvo padėtas didelis gabalas kažkokios medžiagos ir prašė žmonių nusakyti, koks galėtų būti jos svoris. Vieni pajuokavo, kad 1 kg, nors tai buvo akivaizdi nesąmonė… Kiti 10000 kg, taip pat didžiulė neatitikimybė… Tačiau 15000 žmonių spėjo ir dauguma labai nuoširdžiai, nes kai kurie žinojo, kiek maždaug tai galėtų sverti. Išvedus vidurkį gavosi 1244,567 kg. Na čia iš akies imu, nes konkrečiai neprisimenu skaičių. O tiesa buvo 1245,137 kg. Tad ši pandemija parodė tam tikrą tiesą, kurioje ir esame arba artėjame prie jos. Bet klausimas buvo, kaip elgtis? Visi žinojo teoriją, kažkiek praktikos. Ir taip visi sudėjo savo patirtis, pasistumdė tarpusavyje, kažkas pavogė, kažkas pamelavo ar supyko… Na, žmogiška, tačiau, tai laikui bėgant niveliavosi kaip netinkamas poelgis ir einame prie rezultato, kuris ir leis suvokti, kad kovodami prieš kažką, mes laimėjome prieš save.

Prieš įeinant į vienuolyną tikrinama temperatūra
Korėjos vienuolyne

Tapome artimesni vieni kitiems. Taip Visata moko mus. Priminė mums, kokie turėtumėme būti. Aišku, tai tik maža pradžia. Pamokų bus daugiau. Tačiau jau žinome, kaip rasti atsakymą būnant kartu. O bendros Dvasinės Tiesos visiems gerai žinomos. Tai instrumetai, be kurių mes susinaikinsime.

Kurkime sveiką visuomenę

Be pandemijos pasaulį drebina mitingai už juodaodžių teises bei juos lydintys plėšikavimai ir kiti barbariški niokojimai…

JAV protestuoja plėšdami parduotuves ir taip „išleisdami garą“. Problema sena kaip pati žmonija.

Juodaodžių riaušės JAV

Vergvaldys ir Baudžiauninkas, kuris laisvės tos ir neturėjo. Net ir dabar taip yra. Jei aš nusiperku saldainį, kuris yra kenksmingas mano dantims, visam oragnizmui, tačiau skanus, pakuotė graži, dar prizas viduje ir reklama kasdien… Aš jau tapau vergu. Bet kas protestuos prieš tai? Juk savęs niekuomet nelaikysi vergu. Bet pardavėjo apgaule įviliotam ir pavergtam į savo organizmą kasdien įmesti eilinį nuodą … Ir dar vaikams… Kas tai? Tad pūlinys visuomet nėra toks baisus, kaip atrodo po bintu, bet kai nuimame pleistrą, tuomet visi OOOOOOO! Lyg tai nebuvo tas pats, tik mes nematėme… Tačiau laikas valyti pūlinį, plauti blogą kvapą. Ir mes visi tai turime atlikti. Tai mūsų žaizda. Jaunimas Lietuvoje su įvairiausiais plakatais, net nežinodami ką iš tikrųjų jie reiškia. Tačiau kaip smagu kažką veiksmingo nuveikti kartu. Ir kokie visi jauni, gražūs, tikintys, ir jų daug. Miela žiūrėti. Ir kaip neatitinka jų tie užrašai, kurie visai nevaikiški. Vaikai lengviausiai gali būti išnaudojami dėl savo tyrumo, naivumo. Tai taip gražu… Tačiau jie taip pat turi pamoką. Kokią? Tokią, kad plakatas turi atitikti tą žmogų, kuris jį neša ir rašo. Kitaip esi jo vergas. Ir pamatęs nuotrauką iš šalies, o dar gavęs kritikos iš suaugusiųjų pusės, iš pagiežos, tampi jau daugiau nei plakatas… Juk net kunigo egzorcisto pasakymas, kad kitos religijos yra velnio kelias, tai jau rasizmas. Jis visuomet šalia. Kam ieškoti JAV ar kitur. Ten jų sistema, mes turime savo. Neadekvati demonstracija ginanti taurias tiesas, tai naujo karo pradžia. Visuomet taip buvo. Tad kokia alternatyva? Čia vėl namų darbai. Nes informacija šiais laikais – ginklas! Tai priežastis to plakato, matomo ir močiutėms, kurios reginčios anūkę panoro sužinoti ką ji ten nešė. Ir jai išvertė. Ji ilgai ilgai tylėjo… Ką suprato močiutė?

Jaunimo mitingas už juodaodžių teises prie JAV ambasados Vilniuje

Čia tas klausimas, į kurį turime atsakyti… Tad pamokų daug ir naujų, turime jas išspręsti, tik kaip? Pirma, labai greitai pripažinti klaidą, atsiprašyti ir vėl naujomis jėgomis kibti į darbus, dėl sveikesnės ir lankstesnės visuomenės, kuriai virusai – būtų tik vėjo gūsis.

Ačiū už pokalbį.

DALINTIS