Ona Nosevičienė
D. Mikuckaitės ir Rokiškio kultūros centro archyvo nuotraukos
Rokiškio kraštas vasarą pulsuoja kultūra ir menu, tačiau kartais norisi atsipalaiduoti ir leistis į pramogų karuselę, apsilankant ten, kur skanus maistas, edukacijos, vasariškas siautulys. Šiaurės Lietuvos pakrašty, kur gyvena ir kuria darbštūs sėlių palikuonys, rasime visko, ko tik geidžia širdis.
Štai Rokiškio kultūros centras kviečia pažintį su kraštu pradėti nuo teatralizuotos ekskursijos po Rokiškio senamiesį. Viena jų skirta vaikams, kita – suaugusiesiems.
Teatralizuoto pasivaikščiojimo metu, keliaudami grafų Tyzenhauzų šeimos pėdsakais, pajusime senojo miesto alsavimą. Istorija ves nuo Rokiškio dvaro laiptų per Tyzenhauzų suformuotą istorinį miesto centrą iki pat jų pastatytos neogotikinės Šv. Mato bažnyčios šventoriaus. Keliaudami ausinėse girdėsime grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės meilės ir kūrybos kelio istoriją. Nepažintas Rokiškio senamiestis su vietos artistais – puiki kelionės pradžia.
Išskirtinė vakarienė su vyno taure
Vyndario kaimo turizmo sodyba „Roksala“ mus tarsi nukelia į Italiją ar Prancūziją. Pietų šalyse vyndario sodyba yra kultūros dalis.
Tačiau ir lietuviai gėrė vyną. Vyndario Luko Nagelės tėtis Raimundas Nagelė šias tradicijas paveldėjo iš savo tėčio, Luko senelio. Šiandien tėtis ir sūnus darbuojasi kartu. „Roksalos“ vynas gaminamas iš lietuviškų uogų. Populiarūs yra agrastų ir juodųjų serbentų vynai. Daug pagyrų sulaukia rabarbarų vynas.
Sodyboje populiarios degustacijos, galima užsisakyti išskirtinius pietus ar vakarienę. Vyną galima pasirinkti ir iš gausios kolekcijos, sukauptos vyno rūsyje.
Salų dvare – edukacijos ir šimtamečių medžių šnaresys
Šių metų pavasarį Salų dvaras tarsi naujai atgijo. Nuo balandžio mėnesio jame veikia kūrybos ir laisvalaikio rezidencija, o jos lankytojai ir kūrėjai dažniausia šeimos ir moksleiviai.
Kiekvienas iš anksto susiderinęs gali išbandyti savo kūrybinius gebėjimus. O vasaros viduryje edukacijas papildys saldžios dovanos – čia bus galima išmokti gaminti šokoladą ir saldainius su morkų įdaru.
Rezidencijos siela ūkininkė Birutė Dapkienė pasirūpino, kad vasarą Salų dvare netrūktų įdomių parodų. Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkyje pagalvota ir apie pramogautojus. Šeima augina žirgus, kuriais jodinėja jauni žmonės, besiruošiantys žirgų konkūrų varžyboms. Keliautojai ypač su savo atžalomis užsuka į sodybą pakalbinti strutį, alpakas, ponį ir asiliuką. Skulptūrų parkas „Dievų sala“ primena rojų, kuriame džiaugiasi vieni kitais žmonės ir gyvūnėliai. Šeima turi planų pakviesti poilsiautojus į unikalius namelius pelkėje. Tokios egzotikos Lietuvoje dar niekas neregėjo! Kol kas Birutei ant galvos – vasaros stovyklos ir plenerai. O gražuoliai žirgai ir alpakos lankytojus jau pasitinka prie Salų dvaro. Vasara tam ir yra, kad mėgautumės visais jos malonumais.
Salų dvarą galima pasiekti plaustu „Dviragis“. Visą turą po ežerą galima užsisakyti penkioms valandoms su edukacijomis Salų dvare ir pietumis (geriausia – iki 16 žmonių, bet gali plaukti ir pavieniai). Dviragio ežeras laiko apglėbęs Salas iš visų pusių. Jei ne pylimas ir nutiestas kelias, miestuką pasiektume tik plaukdami. Pakeliui sustojama pasimaudyti, yra krioklys. Karštą dieną vėsins ir legendas oš Salų dvaro seno parko medžiai.
Rolando sodyba – įkvėpimas kūrybai
Jei norite pasigauti dešimtyje tvenkinių įvairių žuvų ir pernakvoti senovinėse sodybose (su visais patogumais) ar kūrybiniuose nameliuose, keliaukite į Rolando Jasiūnio sodybą „Vieversynė“ Vaineikių kaime Kamajų seniūnijoje. Joje darbuojasi visa šeima, talkina ir giminės. Štai Rolando dėdė po pirties siūlo atpalaiduojamąjį masažą, nes jis tokio masažo meistras. Sodyboje yra autentiška dūminė pirtis.
Šią sodybą nusipirko prieš 23 metus visiškai apleistą, net elektros nebuvo. Tvartas, kūtė, kluonas ir senoji pirkia tapo jaukiais, egzotiškais, su išsaugotais autentiškais elementais namais svečiams. Besidominčius sodininkyste maloniai nuteiks prižiūrimas senovinių veislių obelų sodas.
Kiekvieną vasarą sodyboje savo kūrybines mintis realizuoja menininkai, laukiantys čia rengiamų plenerų. O jų darbai puošia sodybą. Orą virpina vieversiai.
Levandos – džiaugsmas vietiniams ir svečiams
Aušra Kiselė su vyru pasižvalgiusi po pasaulį savo gimtinėje Štaronių kaime Jūžintų seniūnijoje įkūrė levandų ūkį. Jau 7 metus banguoja spalvomis ir aromatais baltos, rožinės ir tamsiai mėlynos levandos.
Iš jų gamina puokšteles, kvapnias pagalvėles, hidroliatus. Kasmet iš daigų didina savo kvapnųjį lauką ir svajoja jį išplėsti iki 10 arų. Jos tėtis – bitininkas, tad bitutės neša aromatingą medų.
Kitas levandų laukas šiame krašte mėlynuoja Vanagynės kaime Juodupės seniūnijoje. Ten vyksta įvairios edukacijos, šventės, moterų stovyklos.
Laikas saldiems skanėstams Juodupėje
Laimutės Sadauskienės grybukus ir šakočius kremta ne tik lietuviai, bet ir Europos šalių smaližiai. 25 metus moteris jau sukasi šių klasikinių saldumynų versle.
Šakočius Laimutė kepa malkomis kūrenamoje ir elektrinėje krosnyje. Laimutę gerai žino „Žaliosios savaitės“, vykstančios Berlyne metų pradžioje, lankytojai. Ji šioje didžiausioje maisto mugėje iškepė rekordinį 45 kilogramus sveriantį šakotį.
Šakočius mielai perka lietuviai įvairioms šeimos, metų ir kolektyvų šventėms. Laimutės šakočiai ir grybukai gaminami iš kaimiškų kiaušinių, sviesto, grietinės bei miltų. Šakočių rekordininkė rengia edukacijas ir leidžia visiems pabandyti tapti šakočio kepėjais.
Senovė vienoje vietoje
Jei tektų keliauti pro Laibgalius, nepralėkite pro šalį, net jei ir nesate dideli senienų gerbėjai. Čia esančio Tautodailės ir liaudies buities muziejaus įkūrėjai Henrita ir Vaclovas Kontrauskai, žinomi restoranų verslininkai ir muziejininkai, savo pačių iniciatyva surinko didžiulę gyvenimo ir kūrybos kolekciją iš visos Lietuvos.
Muziejus nemokamas, tik būtina iš anksto suderinti laiką. O pamatyti čia tikrai yra ką. Visus sodybos trobesius užima apie tūkstantis įvairiausių eksponatų.
Iš visų Lietuvos kampelių surinkta daugiau kaip 400 girnapusių, daug kraičio skrynių, karietų, vežimų, žemės ūkio padargų, meistrų įrankių. Užsukę ne tik susipažinsite su eksponatais, bet ir išgirsite jų įdomių istorijų.
Tervydžių dendrologinis parkas – gamtos desertas
Čia lankytojus pasitinka dviese – Linas Jakubonis ir įspūdingo dydžio ir grožio gaidys Dobryninas su savo šeimyna. Pasijuntame tarsi kitame pasaulyje, kur tvyro absoliuti harmonija ir ramybė, kuri užvaldo ir mus. Einame, dairomės ir mėgaujamės ta būsena.
Daugybę augalų matome pirmą kartą. Čia priskaičiuojama daugiau kaip 300 retųjų augalų. Po karo parką įkūrė ir kaupė augalus Lino tėvas Kazys Jakubonis, kuris buvo labiau negu gamtininkas. Jis galėdavo ištisas valandas pasakoti apie augalus, artimai bendravo su gamtininku Tadu Ivanausku. Atsiėmęs žemę, Linas suprato, kad turi saugoti tai, ką sukaupė tėvas, todėl persikėlė čia gyventi.
2015 m. šiame parke dirbę Aplinkos apsaugos ministerijos deleguoti mokslininkai įvertino augalus, uždėjo lenteles su pavadinimais ir suteikė valstybės saugomo Tervydžių kaimo dendrologinio rinkinio statusą. Dar vienas toks saugomas rinkinys yra Šakių rajone. Iš Europos Sąjungos lėšų parkas aptvertas, įrengta informacinė lenta, pastatyta suoliukų, įrengti takeliai ir pavėsinė.
Parke dūzgia bitutės. Linas turi 21 jų šeimą, t. y. tiek, kiek leidžia mėgėjiška bitininkystė, nes jis medaus nepardavinėja ir jo paima tiek, kiek yra sukaupę perviršio. Pirmiausia žiūri, kad bitėms užtektų, nes papildomai nei cukrumi, nei sirupu jų nemaitina. Nereikia jų ir gydyti, nes yra sveikos. Prieiname bičių lovą, kurią sumeistravo pats šeimininkas. Įlendi ir išlįsti nesinori, svaigina tas bičių ūžesys ir aromatas. Teko skaityti, kad nakvynė tokioje lovoje kvėpuojant bičių aromatu ir klausantis jų monotoniško ūžimo harmonizuoja organizmą ir atkuria žmogaus biolauką. Supranti, kaip svarbu yra gyventi gamtos ritmu, kaip bitutei.
Daugybė nematytų augalų – japoninis puošmedis, kanadinė cūga, Amūro kamštainis… Kiekvienas su savo ypatumais. Makio ievą, kilusią iš Rytų Azijos, reikia glostyti ir ji ima švytėti. Sirinis klemalis dar nepabudęs po žiemos. Uostome, apžiūrinėjame jų lapus, formas, gėrimės medžiais, aplink tvyrančia ramybe. Ištirpsta pora valandų, o dar norisi būti ir būti.
Žvilgsnis į triskart miniatiūrinę Lietuvą ir kiti smagumai
Kas papasakota – tik dalelė Rokiškio krašto įdomybių. Čia galite išbandyti montebolą, labai smagų žaidimą, kurį teko žaisti Biržų krašte. Iš ten ir čia atkeliavo. Karštą dieną gal panorėsite praplaukti baidarėmis Kriauna, Nemunėliu, Vyžuona ar kitomis iš 42 esančių rajone upių, arba atsigaivinti smėlėtų pakrančių ežeruose, jų net 103 rajone. Pasižvalgyti iš paukščio skrydžio ir įsitikinti patiems, kad šis rajonas (penktas pagal dydį Lietuvoje), vienintelis ir dar dvi jo vietos (Salų miestelis ir Apvalasų ežeras) atkartoja Lietuvos kontūrus. Tai unikalus reiškinys! Jei išalksite, kaimo turizmo sodybos pasiūlys naminio maisto, tik svarbu iš anksto užsisakyti.
Visą informaciją Jums suteiks Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centras.
Parengta pagal žurnalo „Kelionės ir pramogos“ vasaros nr.
