Deimantė Zailskaitė
Neseniai Vilniaus alpinistai Artūras ir Živilė Baziai, Darius Milašius, Vytautas Kyga ir Anatolijus Vanagickas laipiojo Čekijos uolynuose. Komanda treniruotinei ekspedicijai pasirinko Moravijos krašte esančią Rabštejn vietovę. Į šį nacionalinį draustinį įvažiuoti galima tik turint specialius leidimus.
Gyvenimas draustinyje
Šalia Rabštejn aukščiausio taško stovi iš medžio suręstas viešbutis, kuriame mėgsta apsistoti keliautojai. Šioje vietovėje įrengta laužaviečių, poilsio aikštelių, daug dviračių takų. Už šimto metrų, pačiame miške, stūkso keli uolynai, kuriuose galima laipioti įvairaus sudėtingumo maršrutais. Tai labai patogu, kai galima pasirinkti maršrutą pagal kiekvieno keliautojo techninio pasirengimo lygį. Kai kurios Rabštejn uolos savo granitine struktūra labai panašios į Dolomitų kalnus Italijoje.
„Mes, šiek tiek nusižengdami vietos įstatymams, įvažiavome ir apsigyvenome Rabštejn draustinyje. Netoli uolų pasistatėme palapines, kuriose nakvojome visas keturias dienas. 
Laimei, oras buvo puikus, gal šiek tiek vėsokas, tačiau nelijo. Gyvenome natūraliomis sąlygomis. Šalia tekėjo šaltinio vanduo, kuriuo ne tik malšinome troškulį, bet ir prausėmės. Draustinyje sutikome labai daug uolų laipiotojų, dviratininkų ir turistų iš viso pasaulio. Be mūsų, uolomis laipiojo anglai, slovakai, vokiečiai ir kitų šalių sportininkai. Teko sutikti ir alpinizmo veteranų, kurie, nepaisant savo garbaus amžiaus, pasižymėjo labai gera sportine forma. Kaip sakoma patarlėje, meistriškumo nepamesi”, – pasakojo alpinistas A. Bazys.
Nelengvas „poilsis”
Visus keturis laisvadienius Vilniaus alpinistų komanda aktyviai sportavo. „Atsikeldavome anksti, papusryčiaudavome ir traukdavome į kalnus. Vidurdienį sugrįždavome porai valandų pailsėti, o tada ir vėl. Ant uolų prabūdavome iki vakaro. Kasdien stengdavomės lipti vis sudėtingesniais maršrutais, nes ruošiamės vasaros ekspedicijai į Alpes, kur laukia sudėtingas kopimas į La Republique, Grandes Jorasses ir Materhorną. Sportiniam laipiojimui paruoštose uolose įtvirtinti stacionarūs saugos taškai – kabliai, į kuriuos pirmasis lipėjas sega virvę. Lipdami kai kuriais maršrutais, darydavome savo saugos taškus, tam naudojome alpinistinę įrangą. Tokiu būdu bandėme lipti lyg ir „natūraliomis” sąlygomis, kuriomis kopiama į viršūnę. Vakare prie kavos puodelio dalydavomės dienos įspūdžiais”, – pasakoja keliauninkai.
Neromantiški tikslai
„Kalnuose sutikau patyrusią komandą, su kuria ne tik malonu laipioti, bet ir pabendrauti”, – džiaugėsi Darius Milašius, turintis beveik 20 metų alpinisto stažą.
Artūro Bazio teigimu, į kalnus traukia noras pasiekti seniai svajotą viršūnę, išvalyti savo organizmą nuo kasdienių rūpesčių, kurie, grįžus iš kalnų, atrodo juokingi.
Laipiojimas uolomis – viena maloniausių alpinizmo sudėtinių dalių, nes nestingdo šaltis, nekausto ledas, aplink tik sausos uolos ir karšta saulė. 
„Įveikęs maršruto atkarpą, stebi, kaip lipa partneris ir komentuoji jo lipimo techniką. Čekija nuo Lietuvos nutolusi apie 1000 kilometrų, todėl, įveikus tokį atstumą, norisi patirti kuo daugiau įspūdžių. Lietuvoje nemažai žmonių mėgsta važinėtis dviračiais, kai kurie taip apkeliauja visą šalį. Kitas pasakytų, kas čia per poilsis, tačiau žmonėms taip sportuoti patinka” , – sakė aistringas kalnų gerbėjas A. Bazys.
Medikas Vytautas Kyga į Čekijos uolynus išsiruošė, norėdamas per laisvadienius įgauti fizinę formą ir gerai pasiruošti vasaros planams. Lietuvoje kalnų nėra, todėl, grįžę iš Čekijos, Kalnų parke alpinistai rekonstravo 10 m dirbtinę sienelę, skirtą treniruotiniams laipiojimams. Tad dabar į Kalnų parko stadioną traukia ir šio ekstremalaus sporto mėgėjai.
Taikinyje – gigantai
Liepos pradžioje Prancūzijos nepriklausomybės dienos ir Lietuvos alpinizmo 50-ųjų metinių garbei Vilniaus alpinistų komanda bandys įkopti į La Republique. Šios Prancūzijos Alpių viršūnės aukštis siekia apie 3350 metrų. Kitų viršūnių fone ji atrodo tarsi rankos pirštas, rodantis į dangų. 
Vienos dienos maršrutas gana sudėtingas, gali tekti ir nakvoti.
Vėliau alpinistų planuose vienas iš žymiausių Alpių masyvų – Grandes Jorasses ir
Materhorno kalnas. Jų grožis kiekvienam, bent kiek skaičiusiam apie Alpes ar gražiausias pasaulio viršukalnes, sukelia pagarbą.
Šios kelionės simboliškai skiriamos alpinizmo 50-osioms metinėms. Visus sezono įkopimus rudenį įvertins Baltijos šalių teisėjų kolegija. Ji ir paskelbs nugalėtojus.
Uolų laipiojimas – uolinių maršrutų įveikimas savo paties rankų, kojų bei kūno pagalba.
Pagrindinė informacija:
Čekija. Moravijos regionas – Rabšteino (Rabštejn) draustinis
Alpinistai keliavo automobiliu penkiese, sudegino 150 litrų kuro. Kiekvienas, įskaitant maistą ir kurą, išleido apie 200 litų.
Alpinistų inventorius
Daug kainuoja inventorius, iš kurių svarbiausias – batai. Jie sudėvimi per kelis sezonus.
1. Uolų laipiojimo batai (tokios guminės „tapkelės”) apie 200-300 Lt.
2. Alpinistų batai priklausomai nuo lygio kainuoja nuo 700 iki 1200 Lt.
3. Aukštuminio įkopimo batai – apie 400 eurų.
4. „Katės” (prie batų tvirtinamas specialus instrumentas) – apie 130 eurų (apie 500 Lt).
Maisto ir gėrimų kainos:
Keitimo kursas – 1 EUR lygu maždaug 30 Čekijos kronų (CZK)
Čekijoje – beveik lietuviškos maisto kainos:
pietūs – apie 150 CZK (18-20 Lt)
0,5 l alaus bokalas – 20-70 CZK
kavos puodelis – 30-50 CZK
Mokami objektai
• Adršpadų kalnų gamtos rezervatas – didžiausias Čekijos gamtos draustinis, užimantis 1800 ha plotą – maždaug 50 CZK
• Plaukimas valtimis Adršpadų kalnų rezervate maždaug 20 CZK
• Prachovo uolos maždaug 50 CZK
• Instruktoriaus paslaugos (uolų laipiojimo, slidinėjimo) kainuoja iki 40 litų už valandą.
Panašios kainos ir Rabšteino draustinyje.
Čekijoje žiemos švelnios, vasaros šiltos, tik Moravijos pietinėje dalyje karšta. Vidutinė temperatūra sausį siekia – 2 °C (kalnuose nuo – 8 °C), liepą – 18 °C (kalnuose 8-12 °C).
Rabšteino viešbutis Horska chata (www.rabstejn.cz)
1 naktis 200 CZK
Savaitgalis (2 naktys) 350 CZK
Dar kita naktis – 150 CZK (ilgiau apsistojant, dar pigiau).
Rabšteinas yra netoli turistinio miestelio Jesenyko (www.ejeseniky.cz)
Šioje Moravijos regiono dalyje būtina apžiūrėti Macochos bedugnę, t. y. požeminė karalystė su požeminėmis upėmis, ežerais ir labirintais.
