Keliautojo, kovos menu specialisto ir tikro nutrūtgalvio Andriaus Zaidovo laiškas iš Japonijos “Kelionių ir pramogų” skaitytojams.
“Kiekvienais metais sōke Masaaki Hatsumi skiria metų temą. Šių metų tema – Togakure Ryū Ninpo Taijutsu . Tai mokykla, apgaubta mitų ir paslapčių, viena iš seniausių ir paslaptingiausių Japonijos karių – nindzių Ninjutsu (忍術) mokykla.
Ši mokykla primena ne tik senovės Japonijos karius, bet ir dabartinės Bujinkan veiklos užuomazgas Lietuvoje. Seniau besitreniruojantys pamena mokytojo Zenono Urbono, baltais ir ryškiai žaliais lipdukais nusėtus troleibusus ir stotelių stulpus, kviečiančius treniruotis Togakure Ryū Ninpo Taijutsu ir kovinę savigyną, stovyklas, besitęsiančias tris mėnesius ir tuometinį Budo dvasios dvelksmą, naktinius budėjimus, Ūlos krantą, didžiųjų eglių šlamesį ir grįžimą į gamtą, į save, į natūralią būsena Shizen (自然) arba Shizen (至善) – aukščiausios moralinės būsenos pasiekimą (teisingumą, protingumą, santūrumą, tvirtumą, viltį, tikėjimą, geraširdiškumą.
Geraširdiškumas, širdis kokoro (心) apima žmogaus dvasią, sielą, protą. Kokoro yra viena iš ženklo Nin (忍) sudedamųjų dalių. Daugeliui iš mūsų pirmoji pažintis su Ninjutsu buvo vakarietiški Holivudo kino filmai, kur kitaip nei tikrovėje nindzės vaizduojami kaip plėšikai, žmogžudžiai, lakstantys su juodais drabužiais po miškus ir miestus. Daugiau nei dvidešimt metų sōke Masaaki Hatsumi keliavo po pasaulį skleisdamas savo mokymą, supažindindamas su tikruoju Ninjutsu menu, kurio išmoko iš garbaus savo mokytojo Toshitsugu Takamatsu. Daugelis Ninjutsu mokymų lig šiolei yra apgaubti paslapties, daugelis jų yra sunkiai suvokiami vakarietiškam mastymui. Sōke Masaaki Hatsumi Ninpo Taijutsu aiškina taip, jog „tai yra visi beribiai dalykai esantys visatoje” („all limitless things that are in the universe”), arba dar paprasčiau „visata” („the universe”).
Japonijoje, Hombu Dojo šio meno moko ne tik pats Sōke Masaaki Hatsumi, bet ir jo mokiniai – miestrai Noguchi, Nagato, Oguri ir keletas kitų. Mokytojas Nagato per vieną iš treniruočių užsiminė apie vieną iš pagrindinių Ninjutsu bei kovos menų principų – „kovos išvengimą”. Jis nešnekėjo apie pabėgimą, apie „diplomatiją” ar kitus kovos išvengimo metodus, „gudrybes”, kurios yra mums logiškai suprantamos, jis pasakojo apie Bu Toku Ikō (武徳威光) pasiekimą, kou (光) auros, Bu Toku Ikō kovotojo auros, atbaidančios priešininką pulti. Ši aura gali būti sukurta tik nenutraukiamai treniruojantis nin (忍), kantriai, nenuilstančiai. Stengdamasis suprasti tai prisiminiau vieną Tao meistro Chuang Tzu pasakojimą apie galingą kovinį gaidį.
Karalius Hsuan norėjo, jog jo prizininkas gaidys (skirtas kovoms) būtų dar žiauresnis ir nenugalimas. Jis nunešė savo gaidį pas Chi Hsing Tzu, žinomą kaip paukščių laimėtojų mokytoją. „Tik palik paukštį man” – užtikrino mokytojas – „grįžk po savaitės”.
Po savaitės karalius grįžo ir pamatė, kad jo chuliganiškas gaidys nekakariekavo taip garsiai ir nevaikščiojo taip pasipūtęs kaip anksčiau.
„Aišku” – aiškino mokytojas – „jis dar nepasiruošęs. Jis išdidus ir pasitikintis, jis pešasi su kitais paukščiais. Grįžkite kitą savaitę”.
Praėjus dar vienai savaitei karalius grįžo ir pastebėjo, kad jo pergalingas gaidys vos pakelia savo kaklo plunksnas ir sparnus kurstyti kovai.
„Kaip matote” – pasakė mokytojas – „jis dar nepasiruošęs. Jis vis dar įsiliepsnoja ir susierzina, kai jam metą įššūkį kitas gaidys. Grįžkite po mėnesio”.
Praėjo mėnuo ir karalius atvyko patikrinti savo čempiono gaidžio. Jo nuostabai nuožmus gaidys atrodė prijaukintas ir ramus. Karalius šaukė ir rėkė ant mokytojo – „Tu pražudei mano puikų kovinį gaidį. Pažiūrėk į jį! Jis nenori kovoti! Jis niekada nebelaimės varžybų!”.
„Tai netiesa” – atsakė mokytojas – „stebėk, koks romus ir saugus gaidys atrodo. Jis stovi nepajudinamai ir stipriai šiandien. Kai kitas paukštis krykštaus, jo akys net nemirktelės. Jis subrendęs kovotojas. Kiti paukščiai išsilakstys nė nežvilgtelėję”.
Gambatte ne!
Andrius
(五段)
