Kroatija. Istrijos maršrutai

Jei šalį ar net jos regioną bandytume nusakyti pagal kvapą ir spalvą, labiausiai į vakarus nutolęs Kroatijos regionas Istrija tarp amžinai žaliuojančių medžių mėlynuotų kaip jūra ir kvepėtų levandomis. Mėlyna ir žalia Istrija – taip regioną pristato patys kroatai. Tai dieviškai gražus unikalios gamtos bei kultūros palikimo turtingas kraštas, nes čia vienoje vietoje – jaukūs ir saugūs senoviniai miesteliai, kalnų peizažai, urvai, bene švariausia pasaulyje jūra, saulė, puikūs žmonės ir gardus maistas…

Opatija
Opatijos miestelis (8 tūkst. gyv.) išsidėstęs Kvarnero įlankoje, kur jūra labiausiai įsiskverbusi į sausumą. Kaip niekur kitur čia į akis krenta savo grožį ir aromatus išskleidusios 4 pagrindinės Kroatijos gėlės: kamelija, hortenzija, glicinija ir magnolija. Tarp šimtamečių medžių į dangų stiebiasi lauramedžiai ir ištisus metus žaliuojanti Kroatijos puošmena juodieji ąžuolai. Uolėtos ir akmenuotos įvairaus peizažo pakrantės traukia nuo miesto centro betonuotais takais keliauti 12 km į abi puses.
Opatija – vienas prabangiausių regiono kurortų, turizmo pradininkų. O visa turizmo plėtra prasidėjo nuo vilos „Villa Angiolina”. XIX a. viduryje ji buvo rekonstruota į viešbutį ir tapo Austrijos imperatorių šeimos ir jų artimųjų mėgstama poilsiaviete. Imperatorius Francas Jozefas I taip buvo pamėgęs šį kampelį, kad net pats ėmėsi iniciatyvos čia pastatyti daugiau prabangių viešbučių. Pirmasis jų, laikomas seniausiu kurorte, „Kvarner” (1884 m.), jį juosia įspūdingas parkas. Pats imperatorius čia mėgo leisti žiemos mėnesius – atviri ir uždari jūros vandens baseinai, įvairios sveikatinimo procedūros sudaro galimybes mėgautis kurorto malonumais bet kuriuo metų laiku. Ir šiandien kurortas yra garsus talaso terapijos procedūromis, grožio ir sveikatingumo centrais.
Opatijoje tarp medžių ant jūros kranto slepiasi ir jaukios mažytės vilos. Viena jų, turinti tik 6 kambarius, – ,,Lovanske villa”. Ją yra pamėgę ieškantys dvasinės ramybės ir vidinės harmonijos poilsiautojai, pasirinkę atgaivai įvairiausias procedūras, masažus ir gimnastiką. Vilos restorane – tik ekologiškas maistas. Nakvynė su pusryčiais čia kainuoja 250-300 eurų.
Kurorte būtina apžiūrėti Šv. Jokūbo neoromaninio stiliaus bažnyčią (1506 m.), kurią juosia šimtamečių medžių parkas. Jūroje pamatysite iškilusį Opatijos simbolį – jūros mergelės statulą (1956).
Opatijoje kiekvieną vasarą pagal besitęsiančią nuo imperatoriškų laikų tradiciją vyksta žymių atlikėjų koncertai ir festivaliai. Tai puiki vieta tiems, kas mėgsta muzikinį gyvenimą, kurorto šurmulį. Be abejo, čia pakanka vietos ir ieškantiems tylos bei ramybės. Paplūdimių pakrantės akmenuotos, tačiau tai tik suteikia žavesio. Beveik visuose viešbučiuose yra jūros vandens baseinai. Čia puikus maistas, ypač skanūs vietiniai pieno produktai, vaisiai, daržovės, žuvis ir jūrų gėrybės.
Opatijos kurortas yra išsidėstęs strategiškai geroje vietoje – tik 90 km traukiniu nuo senovinio Italijos miesto Triesto ir 82 km automobiliu nuo Pulos. Iš Opatijos patogu keliauti laivais į visas puses: į Veneciją, Plitvicos ežerus, salas, Pustojnos urvus Slovėnijoje. Iš Rijekos oro uosto, į kurį atskrenda lėktuvai iš Vilniaus, iki Opatijos ~ 45 km.
Lovranas
Keliaudami 5 km į pietus nuo Opatijos pasieksime Lovraną, viduramžių miestelį ir išpuoselėtą kurortą ant jūros kranto. Miestelyje įspūdingiausia XIV a. Šv. Jurgio bažnyčia, kurios sienas puošia viduramžių freskos su glagolicos užrašais ir bokštas. Lovranas itin žalias, paskendęs spalvotuose žiedynuose ir išsiskiriantis lauramedžių, vyšnių ir kaštainių gausa. Čia smulkaus žvyro, uolėtos ir smėlėtos pakrantės, daug kur apsodintos rožynais, skleidžiančiais aromatus tiesiog paplūdimyje. Kroatai, gaunantys didžiausią pelną iš turizmo, stengiasi, kad atvykęs svečias rastų viską, ko širdis geidžia. Nenuostabu, kad Istrijos regionas yra mėgstamiausia italų, vokiečių, austrų poilsio vieta. Žygių mėgėjams iš čia patogu keliauti į Učkos kalnyną, pasivaikščioti pajūriu nutiestu taku, besitęsiančiu apie 12 km. Įrengti sportinių žaidimų aikštynai, golfas, visos jūros pramogos, ekekursijos laivais visomis pageidaujamomis kryptimis.

Labinas
Viduramžių miestelis Labinas (285 m.), išsidėstęs ant kalvos 3 km nuo jūros, vilioja siauromis gatvelėmis, mažomis parduotuvėlėmis, kavinaitėmis, romantiška atmosfera. Dabar miestelis yra kultūros ir administracinis centras, garsėjantis meno galerijomis, šventėmis ir renginiais. Vaikštinėdami jame atrasite skulptūrų parką, kuriame apie 70 menininkų palytėtų akmenų, o miesto muziejuje susipažinsite su miestelio istorija. Labinas – mėgstama pasimatymų vieta. Čia skanus maistas ir puiki, kaip ir visoje Istrijoje, kava.
Rabacas
Senovėje buvęs nedidelis žvejų kaimelis, šaindien Rabacas yra Kvarnero įlankos perlas, savo viešbučiuose, kempinguose ir apartamenutose vienu metu sutalpinantis per 10 tūkst. gyventojų. Kurortas regione garsėja aukšto lygio viešbučiais ir itin geru maistu. Šviežutėlės žuvys, omarai, karbai, krevetės, geriausi naminiai produktai, garsūs vietinių šeimininkių padažai kasdien pateikiami viešbučiuose ir restoranuose. Paplūdimiai vilioja natūralios gamtos jaukiais užutėkiais, uolėtomis ir smėlėtomis pakrantėmis, romantiška aplinka ir galimybe atsipalaiduoti.

Romėniškoji Pula

Didžiausias Istrijos regiono miestas (82 tūkst. gyv.) išsidėstęs pietrytinėje pusiasalio dalyje. Jo istorija skaičiuoja daugiau kaip 3 tūkst. metų. Miestas garsus įvairių kultūrų palikimu. Pirmieji šioje vietovėje apsigyveno ilyrai, o 43 m. prieš Kr. Pula tapo romėnų kolonija, vėliau visos Istrijos administraciniu ir prekybos centru.
Romėnų laikais mieste gyveno apie 5 tūkst. žmonių, miestas klestėjo, jame pastatytas pagal dydį pasaulyje šeštas amfiteatras. Jis buvo trijų aukštų, čia vykdavo gladiatorių kovos. Dabar amfiteatre, kuriame yra 8 tūkstančiai vietų, jau 54 metus iš eilės vyksta vasaros festivaliai, žymiausių pasaulio dainininkų ir muzikantų koncertai. (Bilietai kainuoja apie 100 eurų.)
Puloje buvo spaudžiamas aliejus, kuris savo kokybe vertintas antruoju po Romos. Produkcija buvo transportuojama terakotiniuose induose – juos ir kitus archeologinius radinius galima apžiūrėti amfiteatro rūsyje.
Žlugus Romos imperijai miestas pateko į Bizantijos įtaką, o nuo XII a. perėjo Venecijai. Taigi eini per senamiestį ir skaitai istorijos knygą: Romos šventykla, Augusto šventykla ir Koliziejus toks kaip Romoje, tik mažesnis.
Pulos užmiestyje puikūs raižyto kranto paplūdimiai tęsiasi apie 100 km. Čia poilsiautojams skirti 5 kempingai, vienas jų – 3 žvaigždučių. Daugybė restoranų kviečia užsukti paskanauti nacionalinių ir Viduržemio jūros valgių, o suvenyrų parduotuvėlės siūlo atminčiai įsigyti pakabutį ar senovinį namelį, primenantį jurtą, tik suręstą vien iš dolomito plokščių akmenų, be cemento ir vinių. Beje, tokių statinių kaimo vietovėse dar galima rasti ir šiandien.
Daugiausia Istriją lanko ratuoti keliautojai, bet jei kempingo iš anksto neužsisakėte, nusiminti neverta, privačiame sektoriuje visada rasite nakvynę.

Brijuni archipelagas – nacionalinis parkas
Šis 40 salų archipelagas daugelį metų buvo Romos įtakoje, tais laikais čia išdygo didžiulė šventykla, kiti romėniški statiniai. Tačiau tai, ką sukūrė italai, vokiečiai per Antrąjį pasaulinį karą sugriovė. Pirmąkart po karo į salą atvykęs naujos valstybės Jugoslavijos vadovas Broz Titas suprato, jog tai geriausia vieta priimti užsienio svečius. Taigi ši teritorija tapo uždara ir šalies vadovas čia praleisdavo maždaug po pusę metų kasmet. Dėl įvairovės saloje buvo apgyvendintos antilopės, kiti gyvūnai, o 1978 metais įsteigta pirmoji stručių ferma Europoje. Beje, Indijos prezidentė Indira Gandi padovanojo šalies vadovui seniausią Indijos dramblį (40 metų), kuris ir dabar tebegyvena.
Salos architektūros įžymybė – XV a. apgriuvusi didžiulė romėnų šventykla, iš augalų – įspūdingiausi II a. iki Kristaus laikų alyvmedžiai. Saloje yra Broz Tito muziejus, atspindintis jo gyvenimo kelius ir darbus.
Patogiausia į Brijuni atvykti laivu iš Pulos. Saloje yra du viešbučiai (nakvynė ~500 Lt), prabangi vila ir keletas restoranų. Patogiausia keliauti po salyną išsinuomotu golfo automobiliu (1 val. 130 Lt sezono metu). Saloje yra teniso kortai, golfo aikštynas, žirgynas, jachtų uostas, nardymo centras. Natūralūs smėlio ir smulkių akmenėlių paplūdimiai pripažinti pačiais romatiškiausiais šalyje.
Umagas
Pats judriausias ir sportiškiausias Istrijos kurortas su nusitęsusia apie 20 km pakrante išsidėstęs pusiasalio šiaurės vakaruose ir yra vienas populiariausių. Jaukūs mažyčiai užutekiai vilioja maudynių mėgėjus, o viešbučiai ir privatus sektorius pasiruošę vienu metu apnakvydinti per 60 tūkst. žmonių. Pakarntėje yra daug nebrangių kempingų ir vietų apsistoti su nameliais ant ratų. Čia yra buriuotojų pamėgtas jachtų uostas ir garsus teniso centras, taigi kurortą renkasi aktyvaus judėjimo ir nebrangių atostogų mėgėjai.
Porečas

Tai bene pats populiariausias Istrijos kurortas, kuriame vienu metu gali apsigyventi 100 tūkst. poilsiautojų. Jis pelnytai jau keletą metų iš eilės išrenkamas geriausiu Istrijos kurortu. Porečo senamiestis yra 2 tūkst. metų senumo, jis ilgus amžius buvo italų kolonija ir puikiai iki šiol išlaikė itališką dvasią. Mieste yra trys pagrindinės gatvės, nuo kurių atsišakoja siauros gatvelės, ir 15 tūkst. gyventojų, užsiimančių žvejyba, agrikultūromis ir turizmu. Unikaliausias statinys – 6 šimtmečio Eufrazijaus bazilika, 1997 m. įtraukta į UNESCO saugomų kultūros objektų sąrašą. Pagal legendą vienuolis Eufrazijus buvęs didelis keliautojas, jis čia atvyko iš Konstantinopolio ir atsivežė marmuro. Bazilikos didžiausia vertybė – įspūdingos paauksintos smulkių stikliukų bizantiškos mozaikos. Įėjimas į bažnyčią laisvas.
Pietinėje miesto dalyje yra dvi poilsiautojų pamėgtos lagūnoas – tarsi maži miesteliai su viešbutėliais, kempingais. Dauguma jų priklauso „Valamar” tinklui, garsėjančiam labai gardžiu maistu, dideliu jo pasirinkimu, nors pats viešbutis tik 3 žv., taip pat kiekviename jų yra puikūs SPA centrai. Kurortą ypač mėgsta italai. Įkvėptas itališkos atsipalaidavimo dvasios leidiesi siauromis gatvelėmis su jaukiais žydinčiais kiemais ir balkonėliais, aplink mažos parduotuvėlės, restoranėliai, kavinukės, picerijos, vyninės, kuriose sumokėjęs 3 eurus gali ragauti trijų rūšių vyno, o sumokėjęs 6 eurus gauni ir maisto. Verta pastebėti, kad Istrijos vynas yra tikrai geras, kad ir kiek jo išgertum, kitą dieną jautiesi puikiai ir vėl gali degustuoti…
Rovinis

Tai spalvingas itališkos dvasios žvejų miestelis siauromis gatvelėmis, garsėjantis kultūriniu paveldu. Čia turistus traukia Šv. Eufemijos katedra (1736 m.), didžiausias baroko pastatas Istrijoje, turintis aukščiausią bažnyčios bokštą (60 m) regione. Vietinė pakrantė su jaukiais restoranais, kavinėmis, meno galerijomis, parduotuvėlėmis vakare tampa šurmuliuojančia pasivaikščiojimų vieta. Verta aplankyti miesto muziejų, akvariumą. Rovinį ypač mėgsta jaunimas ir buriuotojai. Yra nardymo centras. Organizuojamos ekskursijos laivais ir žvejyba. Netoli Rovinio salos yra paskendęs laivas – viena iš įdomiausių vietų nardytojams.
Norintiems dar daugiau romantikos puiki idėja užsisakyti vandens taksi ir nukeliauti į Raudonąją salą (Crveni otok). Kelionė užtruks 15 minučių. Šalia nedidelės pušimis apaugusios salos ir kaip sagutės žaliuoja dvi dar mažesnės šv. Andrejaus ir Maškino salelės. Suskaičiuota, kad jose veši apie 180 rūšių augalai, tai tikras rojaus kampelis. Uolėtos salos pakrantes skalauja krištolinės jūros bangos. Šv. Andrejaus saloje yra viešbutis, o Maškino sala negyvenama – tai gamtos rezervatas. Čia yra ir vienas geriausių nudistų paplūdimių.
Motovunas
Legenda pasakoja, kad senovėje Mirnos upės slėnyje gyveno žmonės milžinai, kurie buvo tokio dydžio, kad galėdavo žvalgytis į ant kalvų esančius miestelius ir kalnų viršūnes. Vienas miestelių ant kalvos (277 m) buvo Motovunas, o vienas milžinų buvęs toks didelis, kad ranka paskambindavo ant kalvos stūksančios bažnyčios varpą. Motovunas yra unikalus miestas paminklas, senovinis Istrijos akropolis, pastatytas XII-XIII a., į jį galima kopti laipteliais, kurie yra ilgiausi Istrijoje (1052 pakopos). Motovunas – viena įspūdingiausių Viduržemio regiono miestelių, be architektūros, galintis didžiuotis ir savo vynuogynais, iš kurių vynuogių yra gaminami geriausi Istrijos vynai „Teran” ir „Malvasia”.
Čia miškuose yra vietų, kur auga požeminiai grybai triufeliai, randami padedant specialiai dresuotiems šunims. Juodieji triufeliai užauga vasarą ir ankstyvą rudenį, baltieji yra renkami vėlai rudenį ir žiemą. Tuomet yra skelbiamos Triufelių dienos, o iš grybų pagamintų valgių suvažiuoja skanauti turistai iš viso pasaulio. Patiekalai su triufeliais yra Motovuno viešbučio „Kaštel” restorano pasididžiavimas.
Pagal „New Age” tyrimų duomenis, Motovunas yra gausiausiai apgyvendintas miestas apylinkėse. Jis įsikūręs Žemės energetinių meridianų kryžkelėje, dar kitaip vadinamų „Drakono vaga”. Šie meridianai į aplinką skleidžia teigiamą Žemės gyvybinę energiją, ir vietose, kur šios vagos kertasi (ties Motovunu), atsiranda stiprūs šios energijos šaltiniai – planetos „kvėpavimo angos”. Tokie energijos laukai turi atpalaiduojamąjį ir raminantį poveikį žmogui, skatina ramybę ir atjaunėjimą, sukuria geras sąlygas meditacijai ir didina kūrybingumą bei toleranciją. Dėl šios priežasties Motovune rudenį renginių metu lankosi labai daug žmonių iš viso pasaulio.
(Tęsinys kitame numeryje)
Apie Istrijos regioną
Pusiasalio pavadinimas kilęs nuo senosios ilyrų genties pavadinimo Histri. Regiono istorijoje ryškus romėnų, Venecijos ir Habsburgų valdymo pėdsakas. Pats regionas turi sieną su Slovėnija ir jūrinę sieną su Italija, o jo peizažas dėl įstabių jaukių miestelių, vynuogynų ir alyvuogių sodų primena Toskaną (Italija) ar Provansą (Prancūzija).
Istrijoje yra 9 jūrų uostai.
Kranto linija: 445,1 km.
Regione – 200 000 gyventojų.
Administarcinis centras: Pazinas, 9 000 gyv.
Ekonominis centras: Pula, 82 000 gyv.

Apie Kroatiją
Kroatijos kranto linija tęsiasi 5835 km.
1246 salos.
Šalyje – 4 491 543 gyventojų.
Šalyje yra daugiau kaip 80 paplūdimių ir 18 jachtų uostų, kuriuose plevėsuoja mėlynos vėliavos.
Keletas patarimų susiruošusiems vykti:
Į jūrą eikite tik su bateliais, kurių nusipirksite bet kurioje parduotuvėlėje. Beje, visada pasižiūrėkite, kur stojatės. Sako, jūrų ežių spygliai perduria net batelius.
Nepamirškite nardymo kaukės su vamzdeliu.
Vandenį visur galima gerti iš krano.
Jei ilgai lepinsitės saulėje, būtinas apsauginis kremas.
Pigiausias laikas keliauti – gegužė, birželis, rugsėjis. Daugiausia poilsiautojų rugpjūtį, kai atostogauja italai, austrai, vokiečiai. Tačiau net ir tuo metu visi aprūpinami nakvyne ir gardžiu maistu.
Piko metu prie keltų susidaro eilės, gali kartais tekti palaukti net keletą valandų.
Patogiausia keliauti automobiliu. Keliai puikūs, bet mokami.
Pinigai ir kainos
Pinigai – Kroatijos kuna (Kn). Kursas: 1 Lt – apie 2 Kn.
Pinigai keičiami visose oficialiose vietose, taip pat viešbučiuose. Visur yra bankomatai.
Viešbutyje internetas kainuoja 0,5 val. – 15 Lt.
Kainos restorane:
Vyno butelis „Malvasia” – 60 Kn
Alus (Ožujsko točeno) 0,3 – 10 Kn
Espreso kava – 6 Kn
Mačiato kava – 7 Kn
Pietūs gerame restorane – apie 200 Kn