Ventė Lambert
Autorės nuotraukos
Nors turistai yra ypač pamėgę Čekijos sostinę Prahą – per metus ją aplanko iki dešimties milijonų svečių, šalis vis labiau įsitvirtina ir kaip vienas iš svarbiausių aktyvaus turizmo centrų Europoje. Čekija neturi priėjimo prie jūros, ką daug kas vertina kaip nemažą minusą, visgi ji gali pasigirti masyviais natūralios gamtos plotais (kuriuos itin saugo ir puoselėja, pavyzdžiui, miškų kirtimas yra reglamentuojamas itin griežtai), daugybe unikalių gamtos ir istorijos kampelių bei taip keliauti pritaikyta infrastruktūra.
„Važiuojant traukiniu ir išlipus atsitiktinėje stotelėje, yra praktiškai 100 proc. tikimybė, kad nuo jos drieksis koks nors pėsčiųjų ir dviračių takas“, – teigė Vitekas Prochazka, turus įprastais ir elektriniais dviračiais po Čekiją bei Europą organizuojančios įmonės „Europe Bike Tours“ bendraįkūrėjas.
Čekiją aplankyti galima bet kuriuo metų laiku – kiekvienas jų yra savitas ir žavus, o pėsčiųjų ir dviračių takai žiemą virsta slidžių trasomis.
Čekiją kerta net keturi „Eurovelo” – per visą Europą nuo Skandinavijos iki Portugalijos besidriekiantys dviračių maršrutai.
Šiemet teko elektriniu dviračiu pakeliauti vienu jų – tryliktuoju numeriu pažymėtu „Geležinės uždangos” taku, jo atkarpa, vingiuojančia Čekijos-Vokietijos ir Austrijos pasieniu, ir keliautojus viliojančiu ne tik įspūdinga gamta, bet ir turtingu istoriniu palikimu.
Nuo neatmenamų laikų šios vietovės buvo įvykių sukūryje: čia vyko kovos ir buvo tariamasi dėl taikos, gūdūs apylinkių miškai teikė prieglobstį kontrabandininkams, kurių tiesiog knibždėte knibždėdavo, o skirtingose sienos pusėse gyvenantys įsimylėjėliai kūrė savo Romeo ir Džuljetos istorijas.
Nuo 1945 iki 1991 m. peržengti „geležinę uždangą” galėjo tik vienetai – tai buvo riba, kur baigėsi sovietinės valdžios įtaka ir prasidėjo Vakarų pasaulis. Siena jokiu kitu laikotarpiu nebuvo taip stropiai saugoma, tam buvo naudojami naujausi to meto technologiniai išradimai, o tūkstančiams norinčių ją peržengti teko paaukoti gyvybes.
„Geležinės uždangos” muziejus
„Geležinės uždangos” maršrutą įprasta pradėti pasienio miestelyje Rozvadove, kuriame įsikūręs „Geležinės uždangos” muziejus. Jis veikia 1933 m. pastatytame pastate, kuris iš pradžių tarnavo kaip muitinė, atėjus sovietams buvo naudojamas kaip amunicijos sandėlys, o vėliau daugiau nei dešimtį metų tiesiog stovėjo tuščias.
Muziejuje eksponuojami įvairūs pirmojo ir antrojo pasaulinio karo bei šaltojo karo artefaktai – uniformos, ginklai, įvairi karių ir šnipų naudota įranga, daugybė nuotraukų ir dokumentų, taip pat daiktai, atspindintys kasdienio gyvenimo pasienyje „geležinės uždangos” periodu realybę.
Muziejuje yra ir itin unikalių eksponatų – pavyzdžiui, Čekoslovakijos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Gustavui Husakui priklausęs telefonas, kuris buvo tiesiogine linija sujungtas su Maskva ir pagamintas taip, kad jo nebūtų įmanoma pasiklausyti (tokių telefonų visoje Čekoslovakijoje tebuvo
penki).
Železnos Rudos miestelis
Kitas „Geležinės uždangos” maršruto perliukų – Železnos Rudos miestelis. Šiuo metu jis yra tapęs kurortiniu miesteliu, su daugybe išpuoselėtų svečių namų, kavinukių, restoranėlių, spa, tačiau pasivaikščiojus tiek po patį miestelį, tiek po jo apylinkes galima aptikti daugybę laikotarpio, apie kurį kalbame, palikimo – užtvaros fragmentų, apkasų, prieštankinių betono struktūrų, net kelias dešimtis bunkerių. Vietos gidai siūlo ir organizuotas ekskursijas, norintiems juos aplankyti.
Daugelyje Čekijos architektūros istorijos vadovėlių paminėta Železnos Rudos 1732 m. pastatyta Dievo motinos amžinosios dangaus užtarėjos bažnyčia, turinti barokui neįprastus du kupolus.
Tačiau labiausiai keliautojus traukiantis miestelio pastatas – geležinkelio stotis, kuria jis dalinasi su šalia esančiu Vokietijos Bajeriš Aizenštaino miesteliu. Pusė stoties priklauso Železnai Rudai, kita pusė – Bajeriš Aizenšteinui, abi turi atskiras bilietų kasas, kavinukes, vokiškojoje pusėje t. p. veikia nemokamas Gamtos muziejus. Vokietijos miestą Platlingą ir Čekijos miestą Pilzeną jungianti geležinkelio linija buvo atidaryta dar XIX a. viduryje, o savo veiklą griuvus „geležinei uždangai” atnaujino 1991 m.
Černe ežeras
Nuo Železnos Rudos vos keletą kilometrų nutolęs (lengvai pasiekiamas tiek dviračiu, tiek pėstute) vienas įspūdingiausių Čekijos gamtos paminklų – Černe ežeras. Daugiau nei kilometro aukštyje esantis trikampis vandens telkinys yra suformuotas ledynų ir apsuptas aukštais spygluočiais apaugusiomis uolomis. Tai vienas iš vos keletos natūralių ežerų Čekijoje (didžioji dalis vandens telkinių šalyje yra sukurti žmogaus). Ežero vanduo – šaltas ir oligotrofinis – turintis itin nedaug maisto medžiagų, taigi, praktiškai netinkamas augalijai ir gyvūnijai gyventi.
Kadangi ežeras yra nutolęs mažiau nei kilometrą nuo Vokietijos pasienio, „geležinės uždangos” periodu priėjimas prie jo buvo ribojamas. Sovietai ežerą panaudojo garsiai 1964 m. surengtai operacijai „Neptūnas”, kuomet ežere paskandino keturias dėžes su padirbtais dokumentais, o paskui šias dėžes „rado”. Dokumentuose buvo medžiaga, skirta sukompromituoti tam tikrus Vakarų politikus, nes teigė, neva šie yra nacių informatoriai. Nors tiesa netruko išaiškėti, operacija turėjo trumpalaikių rezultatų – paskatino nepasitikėjimą tarp tam tikrų Europos šalių, ypač – tarp Vokietijos ir Italijos.
Rožmberko pilis
Keliaujant „Geležinės uždangos” maršrutu būtina aplankyti vieną seniausių Čekijoje – Rožmberko pilį. Tiksli jos pastatymo data nėra aiški, tačiau pastatas pirmą kartą dokumentuose paminėtas 1253 m. Yra žinoma, kad pilį įkūrė ir valdė garsi aristokratų giminė Vitkovcai, vėliau persivadinę Rožmberkais. Pilis stovi ant uolos šalia Vltavos upės vingio ir yra neįprastos – trikampio formos. Pirmoji pilis buvo pastatyta iš akmens ir medžio, amžiams bėgant šiek tiek keitėsi, o XVII a. buvo dalinai perstatyta renesanso stiliumi. Pilies vidinis fasadas yra gausiai puoštas sgrafito technika. Vėliau buvo pridėta ir neogotikos elementų. XIX a. pilis buvo atverta visuomenei kaip vienas pirmųjų Čekijos muziejų (iš pradžių valdytas privačiai, vėliau – nacionalizuotas). Pilies viduje saugoma brangių senovinių baldų bei įmantrių ginklų kolekcija, garsių Čekijos ir Europos tapytojų darbai, kiti arisokratų gyvenimo rekvizitai.
Pilies papėdėje įsikūrusi Rožmberko alaus darykla bei restoranas. Čekiškas alus garsėja visame pasaulyje, šalyje yra daugiau nei 600 alaus daryklų, o minėta darykla bei restoranas išsiskiria tuo, kad visi patiekalai, įskaitant desertus, jame yra paruošti su alumi.
Vyši Brodo vienuolynas
Dar vienas svarbus istorinis paminklas – ant Vltavos upės kranto dar XIII a. įkurtas Vyši Brodo vienuolynas. Jį įkūrė to meto Bohemijos maršalas Petras Vokas – legenda pasakoja, kad didikui keliaujant Vltavos upe, kilo didelė audra ir šis, iškritęs iš laivo ir pradėjęs skęsti, ėmė melstis Mergelei Marijai ir buvo išgelbėtas, o tuomet pasižadėjo, kad toje vietoje pastatys vienuolyną ir bažnyčią. Vienuolyno kompleksui priklauso nedidelė, tačiau itin daili Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Vienuolynas yra netoli Austrijos sienos ir pirmiausiai į jį buvo atkelti vienuoliai cistersai iš Austrijos, vėliau gyveno ir čekų. Iki antrojo pasaulinio karo vienuolynas glaudė beveik šimtą vienuolių, o šiuo metu jame jų – vos dešimt. „Geležinės uždangos“ periodu vienuolynas buvo uždarytas, dalis jo – išgriauta, o daug turto išvogta. Tiesa, didžioji dalis itin senų knygų bibliotekos buvo išsaugota. Kadangi vienuolynas – ir Austrijos istorijos dalis, jo restauracijos darbus dalinai finansavo Austrija. Atvykus galima ne tik aplankyti daugelio vertinamą gotikinės architektūros perlą, įspūdingą jo biblioteką, bet ir vienuolyno patalpose nuo 1976 m. veikiantį Pašto muziejų.
Lipno tvenkinys
Intensyviai pakeliavus smagu dieną kitą praleisti ramiai. Tam tinka čekiškasis „pajūris“ – Lipno tvenkinio pakrantė, kurioje įsikūrę daugybė nedidelių miestelių – populiariausia čekų atostogų vieta. Lipno – didžiausias Čekijoje vandens telkinys, kiek mažesnis už mūsų Kauno marias. Visa jo pakrantė – smėlėta, primenanti jūrą. Lipno tvenkinys buvo statomas beveik dešimtį metų ir vandeniu užpildytas 1960 m., prieš tai iš vietovės iškėlus net kelioliką kaimų. Visą Lipno tvenkinį galima apvažiuoti dviračiu, šalia tvenkinio įsikūrę viešbučiai, poilsio namai, kempingai, kavinės ir restoranai, koncertų erdvės, suvenyrų parduotuvės, galima išsinuomoti valtį, vandens dviratį ar motociklą, paplaukioti garlaiviu, išbandyti kitų vandens pramogų.
