Ona Nosevičienė
Editos Jakštienės nuotraukos
Lietuvos kaimo turizmo asociacija kasmet rengia Atviras dienas kaime. Šiemet jos vyks gegužės 17–19 dienomis. Beveik 100 sodybų ir ūkių Lietuvoje kviečia dalyvauti edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse, paskanauti vietinių produktų, išbandyti įvairiausias pramogas, padalyvauti ekskursijose. Keliose vietose jau apsilankėme ir jums pasakojame.
Dargužių menai ir dzūkų bandos
Dzūkijos gatvinis kaimas Dargužiai šiuo metu atgimsta. Tuščių sodybų čia nėra. Ištuštėjusi sodyba iškart sulaukia naujakurių.
Suremontuotame buvusios mokyklos pastate visada gyva. Čia po vienu stogu susibūrė bendruomenė, biblioteka ir 10 metų veikiantis amatų centras. 30 amatininkų audžia, lipdo, lieja žvakes, tapo, kepa bulvines bandas ant lakšto, žoliauja ir vysto kitas veiklas.
Tik įėjus į vidų akį patraukia dailininko Jono Daniliausko paveikslų paroda. Darbai pakeri nuoširdžiu ir savitu menininko žvilgsniu į kaimą ir jo žmones. Vaikai yra pamėgę dailininko vedamas piešimo anglimis edukacijas.
Keramikos studijoje lentynas puošia keramikos dirbiniai, tad nejučiomis traukiame pinigines ir į krepšius krauname lėkštę, dubenį ar puoduką, nes tikrai nebrangu, palyginti su mugių kainomis. Keramikas Artūras Matonis pasiruošęs suderintu laiku pamokyti, kaip prakalbinti molį.
Bendruomenė savo darže daugiausia augina kopūstus, o ant jų džiovintų lapų kepa bandas. Žolininkė Bronislava Kazlauskienė visą vasarą renka žoleles, gamina hidrolatus ir rengia edukacijas.
Kuo daugiau kaimo žmonių stengiasi pragyventi iš amatų, o gyvuliukai vis labiau užmirštami. Anksčiau Dargužiuose buvo ganoma apie 300 karvių, o dabar – tik 4. Tačiau garsieji Dargužių sūrininkų namai tebeveikia, nors Dargužiuose sūrių jau niekas nespaudžia. Sūriai surenkami iš Varėnos rajono, Laužėnų, Vilmanto sūriai – iš Vilkaviškio rajono.
Sūrininkų namai organizuoja degustacijas vietose. Į jaukius Sūrininkų namus žmonės atvažiuoja papietauti, švęsti gimtadienių. Paskanautas vietoje pagamintas natūralus maistas ir maloni aplinka ilgam išlieka atmintyje.
Adrenalino mėgėjų parkas
Automobilių aistruolio Vidmanto Permino, gyvenančio Ponykščių kaime Trakų rajone, šeima, 10 metų praleidusi Olandijoje, sugrįžo į tėvynę, nusipirko 24 hektarus labai kalvotos žemės ir išpildė savo svajonę. Atvykusieji į „Auto Moto Parką“ tampa ralio automobilio šturmanais, vairuotojais arba sėda už vienintelio Baltijos šalyse visureigio „Monster Truck“ vairo. Parke ekstremalaus vairavimo mokomi įvairaus amžiaus žmonės.
Iš anksto užsisakius parke galima ir papietauti, ir gimtadienį atšvęsti. Vidmanto pėdomis pasekė ir du vaikai, dabar garsūs lenktynininkai Aistė ir Lukas Perminai.
Miške šeimos pastatytuose glampinguose vasarą bus galima apsinakvoti. Tai dar kitokia patirtis laukinėje gamtoje.
Plovas kazane ant ratų
Dzūkijoje vasaras leidęs Darius Glušauskas iš emigracijos Švedijoje sugrįžo į pamėgtas vaikystės vietas įgyvendinti savo svajonę. Pagal profesiją inžinierius, vadovavęs įmonei, seniai svajojo gaminti maistą. Tad šis laiko tarpsnis ant Nemuno kranto, kai kazane troškinasi plovas ar didžiulėje keptuvėje kvapus skleidžia paelija jį labiausia džiugina. Restoranėlis, pavadintas „Nemuno kranto užeiga“, Alytaus rajone ant Nemuno kranto po atviru dangumi, kai valgai žiūrėdamas į plačią upių tėvo tėkmę, pereinančią į žalią miško juostą, nuteikia labai romantiškai.
Darius kazane gamina plovą su jautiena arba aviena. Vienu metu jis gali pagaminti net 500 porcijų! Kazanas didelis, o gamtos erdvėje – kiek nori.
Pageidaujantiems Nemunaityje pramogų siūloma pirtis arba plaukimas baidarėmis.
Gamtos ramybė „Šile“
Sodybos Maksimonių kaime Varėnos rajone šeimininkė tautodailininkė Laima Saviščevienė šviesiais ilgais plaukais žydinčių obelų fone kartu su aplinka sujungia spinduliuojančią ramybės ir grožio energiją, kuri svaigina kaip jaunas vynas. Šią etnografinę sodybą šeimininkė įsirengė su vyru miškininku taip, kaip norėjo ir įsivaizdavo. Dzūkiškos sodybos naujos detalės susilieja su autentika. Senoviniai baldai, židiniai ir puošybos elementai – karpiniai, šiaudiniai sodai ir šiaudiniai ornamentai – papildo aplinką. Čia gera būti.
Šeimininkė riša įspūdingus sodus, lieja žvakes, kepa dzūkiškas bandas ir gamina kitus etnografinius valgius, veda ekskursijas, organizuoja plaukimą baidarėmis. Į Šilo sodybą atvažiuoja žmonės pailsėti ir pašvęsti.
Kiekvieną dieną kaimo turizmo sodybos „Šilas“ šeimininkė Laima Saviščevienė įdeda dalelę savo širdies, kad būtų gera tiems, kurie atvyksta, ir kad iš edukacijos išvyktų įgiję žinių ir įgūdžių. Prie sodybos puoselėjamos senovinės gėlės ir keletas retų medžių, o šalia teka Merkys ir Nemunas, netoli tyvuliuoja trys ežerai, aplinkui ošiančiuose pušynuose uogaujama ir grybaujama.
Merkinės fabrike – kultūra ir „Pasaulio puodai“
Kol į Merkinę neatvyko Vytaras ir Laisvė Radzevičiai, apie šį Merkinės fabriką nieko negirdėjome. Dabar čia atvykęs pasijunti kaip pasaulio centre. Tokią aplinką sukuria pasaulio garsiausius šefus kalbinęs kūrėjas.
Merkinės fabrikas atsirado buvusio Merkinės muilo ir deguto fabriko vietoje. Dar anksčiau čia buvo karališkas Merkinės dvaras, kuriame galbūt Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila savo parašu Vilniui suteikė Magdeburgo teises.
Po Pirmojo pasaulinio karo Merkinės dvarvietėje buvo mokykla, joje pietavo Prezidentas Antanas Smetona. Po Antrojo pasaulinio karo mokykla virto ambulatorija, ši – senelių namais, senelių namai – apleistais pastatais. Paskui čia užklydo Vytaras ir Laisvė Radzevičiai ir, laimėję konkursą, išsinuomojo pastatus 45 metams. Naujieji šeimininkai šioje strategiškai patogioje vietoje (iki Vilniaus ir Kauno tik po 100 kilometrų, iki Druskininkų, Alytaus ir Varėnos – po 30 kilometrų) siūlo gerai praleisti laiką, pavalgyti, pailsėti.
Čia tikrai norisi pabūti. Vaizdas į Merkinės piliakalnį ir Merkio ir Nemuno santaką verčia prisėsti ir paleisti savo mintis kartu su šiais vaizdais. Vis dėlto valdovai žinojo, kur dvarus statyti. Pasakykite, kur dar galima rasti į šį panašų reginį pasaulyje.
„Pasaulio puodų“ autorius Vytaras Radzevičius šypsosi, pasakoja apie savo planus, o mes mėgaujamės „velnišku“ vištienos patiekalu, pagamintu pagal garsiausio Šri Lankos šefo receptą. Vištiena vieniems pasirodė aštroka, o man tai dieviška. Skonius papildo labai kvapni ir švelnaus skonio kava, kurią tiekia augintojai Pacų palikuonys iš Salvadoro. Štai kaip po daugybės metų sueina karališki keliai.
Žinau, kad čia vėl atvyksiu pasimėgauti vaizdu ir maistu. Laiminga Merkinė, sulaukusi tokių užeivių, ir laimingi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai, galintys tinkamoje vietoje veikti tai, ką nori ir mėgsta. Tikėtina, kad ši dvarvietė vėl grįš į pasaulio erdvę.
Į Atvirų dienų kaime lankytinas vietas reikia registruotis iš anksto. Daugiau informacijos www.atostogoskaime.lt.
