Rūšių įvairovę tirianti ir šioje srityje autoritetingiausia tarptautinė organizacija Gamtos Išsaugojimo sąjunga (Union for the Conservation of Nature (IUCN)) liepos pradžioje paskelbė savo naujausią ataskaitą apie laukinės gamtos padėtį pasaulyje. Duomenys nėra džiuginantys,
nes situacija šioje srityje kasmet vis blogėja, nepaisant 2002 metais daugumos valstybių pasirašyto susitarimo imtis priemonių sustabdyti arba bent sulėtinti laukinės gamtos niokojimą.
IUCN sudarytame Raudonajame sąraše šiuo metu yra 44 838 rūšys. Jame gyvūnai ir augalai suskirstyti į 9 kategorijas, pradedant jau išnykusiais ir baigiant tais, kurių apsauga reikia mažiausiai rūpintis. Nors sąrašas apima tik 2,7% visų Žemėje aptinkamų rūšių (iš beveik 1,8 milijono), 
jis vis papildomas ir yra pripažįstamas kaip vienas išsamiausių ir geriausiai atspindinčių esamą laukinės gamtos padėtį. Anot naujausios ataskaitos, 869 gyvūnų rūšys yra pripažintos kaip išnykusios arba išnykusios laukinėje gamtoje, tačiau vis dar auginamos nelaisvėje. 290 įvardinamos kaip tikriausiai arba beveik išnykusios. Galiausiai dar 16 928 rūšys priskiriamos prie tokių, kurioms gresia išnykimas. Varliagyviai yra prasčiausioje padėtyje – prie išnykimo ribos stovi viena rūšis iš trijų. Paukščių atveju – viena iš aštuonių, žinduolių – viena iš keturių. Pastebimas spartus ir kai kurių augalų rūšių nykimas, ypač tropikuose.
Tikriausiai
nebus staigmena tai, jog pagrindiniu tokios padėties kaltininku yra įvardinamas žmogus ir jo veikla. Pagrindinė daugelio rūšių nykimo priežastis yra jų natūralių buveinių mažėjimas arba sunaikinimas dėl besiplečiančio žemės ūkio, miškų kirtimų, kelių tiesimo ir pan. Antra – medžioklė bei žvejyba. Trečia – invazinių rūšių plitimas, kurios konkuruoja su vietinėmis ir galiausiai gali jas išstumti. Gėlo vandens telkinių gyvūnams nemažai įtakos daro ežerų ir upių užterštumas bei neatsakingas vandens išteklių naudojimas. IUCN skatina valstybes kreipti didesnį dėmesį gamtos išsaugojimui ir pamini, jog pasaulyje įkuriama vis daugiau nacionalinių parkų bei rezervatų. Šios ir kitos pastangos prisideda prie to, jog pagerinama kai kurių rūšių augalų ar gyvūnų situacija. Deja, į jų vietą stoja kiti ir bendra padėtis nėra gerėjanti. Panašu, jog siekiant geresnių pokyčių reikia ryžtingesnių priemonių, o tuo pačiu ir kiekvieno iš mūsų pastangų: mažinti vartojimą, rinktis kuo mažiau aplinką teršiančius produktus, vengti gaminių prisidedančių prie atogrąžų miškų naikinimo, palaikyti iniciatyvas plėsti žmogaus neliečiamos gamtos plotus ir kt.
www.gyventisamoningai.lt
