Justinas Navikas
Nuotraukos iš autoriaus albumo
Europa ir Azija, būdamos panašioje klimato juostoje, galėjo keistis prekėmis, dalintis pasiekimais, todėl sukūrė įspūdingas civilizacijas. Nusidanginusiems į viršų bei likusiems apačioje pasisekė mažiau. Taigi kultūriniai skirtumai per tūkstantmečius sukūrė galingą simbiotinį tautų ryšį. O man kilo klausimas, kodėl skirtingos kultūros sąveikaudamos ir sukūrę šiuolaikę globalią ekonomiką, kartu sugebėjo išlaikyti savo kultūrinį identitetą? Atsakymą radau greitai, azijiečiai subtiliai žaidžia su mumis. Tada parūpo patirti, kaip?
Pradėjau nuo Bankoko. Šoviau į patį karščiausiu pasaulyje vadinamą Pietryčių Azijos 16 milijonų gyventojų didmiestį. Kadangi, kaip visada, po ilgo skrydžio, norėjau prasieiti, patraukiau pėsčiomis, galvojau per 2-3 valandas pasieksiu centrą. Beeinant supratau, koks aš naivus. Vėliau dar kartą išsidūriau, kai sugalvojau prasieiti vieną metro tarpstotę, ji buvo apie 8 km ilgio. Tai nerealaus dydžio miestas su nerealiomis spūstimis ir tik kas 20 minučių besikeičiančiomis šviesoforo spalvomis. Dar 2 dalykai, darantys šį miestą kitokiu, tai estakadų, tame tarpe ir geležinkelio, aukštis, kai tu pradundi vagone 1 metro atstumu nuo 12 aukšto miegamojo balkonėlio, o kitas išskirtinumas – lūšnynai dangoraižių papėdėje. Na ir, kadangi „visi ten važiuoja“, tai patraukiau į autobusų stotį (dydžio, kaip Prienų miestas) ir netrukus atsiduriu nuodėmingiausioje pasaulio vietoje Pattaya beach, Walk street.
Nustebau, kad niekas manęs ten pernelyg nenustebino. Pasijutęs čia savu, prisėdu pusiau atvirame gatvės bare, gurkšnoju alų, stebiu, kaip merginos „kabina“ klientus, čia pat gatvėje patikrindamos jų vyriškumą. Santūriau elgiasi tik aukštos, ilgų kojų panelės. Viena storu vyrišku balsu mosteli man, kviesdama prieiti ir teiraujasi, iš kur aš. Gal norėčiau prisėsti kartu?
Čia prisiminiau savo barų pomėgį ir pasūliau pirma susilaužti rankomis, jei nulenks mano, galėsim pasitusinti. Tuo pačiu įdomu buvo sužinoti, ar vyras, apsitaisęs merginos rūbais, turi vyrišką jėgą? Lady boy kažką pasakė savo kompanjonams ir bare kilo nemenkas ažiotažas, susirinko per 20 žiūrovų, daugiausia tikrų merginų, kurios varžybų kulminacijoje – iki tol aš žaidžiau jausdamas priešininko silpnumą – supuolė klykdamos ir visos kartu nulaužė mano ranką. Ir sako, – dabar Tu mūsų!
Aš ir užsižaidžiau. Pradėjau burti iš rankų, fantazija srautais plūdo iš galvos. Visam bare klyksmas, emocijos, aš dėmesio centre ir man tada tai labai patiko. Vienu metu nueinu į tualetą, o grįžęs baigiu gerti bokalą alaus, nes jau vėlu, o aš vakare nuo 10 val. visada užsimanau miego ir iš viso, tas spektaklis man jau pabodo…
O prabudau jau eidamas, tiksliau grabinėdamasis už tvorų siauroje gatvelėje, bandydamas ištiesinti sulinkusius kelius. Rytą viešbutyje, bandydamas suklijuoti galvą ir mintis, susivokiu, pasielgęs labai gerai, kad pagal seną įprotį į šortų kišenę įsidėjau tik dienos pinigų, ir tų didesnę dalį jau buvau išleidęs.
Tad tie sukčiai, kurie man į alų kažko pripylė, labai mažai tepelnė, maždaug arbatpinigių vertės laimikį, o man davė pamoką vengti tokių banalių pasilinksminimo vietų, tad kiek nusivylęs, užsisakau skrydį į Šiaurės Tailando Khon Kaen miestą, kuris nuo turistinių vietų Pietuose skiriasi, kaip diena nuo nakties.
Čia neradau turistams paruoštų vietų, o įstabi miesto tvarka ir grožis, išpuoselėtas sau patiems, taip pat visas žmonių gyvenimas pagaliau atsleidė tikrą autentiką. Susiradau vieną kontaktą, studentės iš Khon Kaen universiteto kadaise pasiųstą atsiliepimą į mano google+ paskyrą per virtualų hangout įrankį, pasiteiravau ar galėtų man parodyti miestą.
Mergina pasakė, kad jų krašto kultūra netoleruoja jaunos netekėjusios merginos pasivaikščiojimų su svetimais vyrais, tad pakvietė praleisti savaitgalį su jos šeima, tad tuoj mes, šešiese pic up visureigiu jau lekiame pasižiūrėti užtvankos, o ten randame parką, ištiesiame demblį ir valgome čia pat ant žolytės iš kavinės užsisakytus tradicinius vietos patiekalus.
Grįždami užsukame į Budos šventyklą pasimelsti, atsiklaupiu ir mintimis dėkoju šiai nuostabiai šaliai, jos žmonėms ir jų religijai už leidimą prie viso to prisiliesti. Vakare išėjęs pasivaikščioti po miestą, prisėdu lauko kavinėje, tuoj pasirodo muzikos grupė ir porą valandų klausausi nuostabių melodijų, atliekamų man vienam…
Čia nėra turistų, o vietiniai mėgsta pasisėdėjimus prie gausių patiekalų savo kiemeliuose. Visas miestas, netgi pramoniniai rajonai yra idealiai sutvarkyti, išpuoselėti gėlynai, visur aibė drambliukų skulptūrų Budos šventyklų kiemuose. Dramblys Tailande – šventas gyvūnas, beveik, kaip Karalius, aplink kurį susivienijusi gyvena ši nuostabi Azijos tauta. Bet, kodėl jie tokie skirtingi, Pietūs, kur suvažiuoja turistai ir Šiaurė, kur gyvenama sau? Kažkoks šeštas jausmas pakuždėjo, kad tajai, būdami itin pozityvios dvasinės sandaros, visas ne jų kultūros situacijas subtiliai apžaidžia. Tajaus nepamatysi paniurusio, pikto ar agresyvaus, bet jie kažkokiu būdu ištobulino ir pavertė savo kita religija švelnumu nepasižymintį tai Tailando boksą.
Kitas objektas, kurį aplankiau su tailandiečių šeima, buvo universitetas, kuriame studijavo man parašiusi ta pati 20 metų mergina, kuri pokalbiais per hangout lavino savo anglų kalbos įgūdžius. Nustebino ideali tvarka merginų bendrabučių kieme, kuriame, beje, apsilankyti vyriškos lyties asmenims yra griežtai uždrausta. Tad gražų kiemelį, bei jame sustatytas eiles skalbimo mašinų ir kitokią buities atributiką, pamačiau tik pro automobilio langą, o studentę su jos rankinėmis ir įdėtais skanėstais iš namų palydėjo jos mama ir jaunesnioji sesutė.
Netgi tėtis galėjo tik trumpam išlipti iš automobilio atsisveikinimui. Girdėjau, kad Vilniaus bendrabučiuose netgi kambariokais gali tapti vaikinas su mergina. Matyt Tailande taip bandoma stiprinti moralę tolimesniems šeimos santykiams, nes šioje labai didelis skyrybų skaičius. Išsiskirti čia yra beveik tas pats, kaip apsilankyti kirpykloje, tik dokumentus reikia turėti, o kainuoja panašiai. Yra dar daugybė kitų dalykų, patvirtinančių šalies vardą, kuris išvertus iš sanskrito raštą naudojančių tajų kalbos, reiškia „laisva žemė“. Iš savo įspūdžių apie maistą – visi skoniai vienoje lėkštėje, iš įspūdžių apie gyvenimą – mėgaukis gyvenimu, kur tu bebūtum, nes gyventi duota viena atkarpa, kuri labai trumpa. Tai, kodėl nenugyventi savo „distancijos“ žaismingai? Galbūt tajai atsakymą žino dėl to, kad jie vieninteliai Azijoje niekada nebuvo užkariauti europiečių?
Matyt, todėl jie ir gali žaisti su mumis visomis 8 savo galūnėmis, tiek jų jie priskaičiuoja naudojantys savo nacionalinėje sporto šakoje – muay thai bokse. Pabandykite susiskaičiuoti savo, gal panorėsite kiekvieną jų pradžiuginti Tailande? Aišku, nebūtinai dėl to būti apnuodytam nuodėmingoje Patajoje…
Tęsinys netrukus.
