Vykstant atostogauti ar leidžiant vakarą mieste, raskite laiko pasinerti į knygų pasaulį. Atraskite sau tinkamas vasaros knygas tarp būsimų, esamų ir ankstesnių, galbūt nepastebėtų, bet vertų jūsų dėmesio. Vasara kaip tik tas metas, kai galite stabtelėti, pailsėti ir paskaityti lengvesnę, o ir sudėtingesnę knygą, kuriai neliko energijos šiokiadienių vakarais.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla šią vasarą siūlo skaityti šias knygas:
„Mirtis moko gyventi visavertį gyvenimą“, teigia Frank Ostaseski savo knygoje „Penki kvietimai“, iš anglų k. vertė Vita Mikelionienė
Šią jautrią knygą parašė pripažintas atjaučiamosios slaugos mokytojas, vienas Zen hospiso projekto San Fransiske steigėjų, prie mirties slenksčio palydėjęs daugybę žmonių. Už ilgametę pagalbą mirštantiesiems ir jų šeimoms F. Ostaseskiui pagarbą yra išreiškęs Dalai Lama.
Gilią patirtį, aprašytą knygoje, galėjo sukaupti tik bebaimis, ramus ir pakantus žmogus. Daugumą tikrų pasakojimų perskaitysite kaip paraboles – išmintingas istorijas, kurios kiekvienam žmogui padės gyventi tikslingiau ir išmintingiau.
Eugenios Cheng knygą „Logikos menas“ perskaityti turi kiekvienas, iš anglų k. vertė Vytautas Grenda
Kaip aiškiai mąstyti nelogiškame pasaulyje? Tokia šios linksmos knygos paantraštė. Eugenia Cheng – garsi matematikė, mokslininkė, pianistė (!) ir puiki paskaitininkė (žr. How to Think Like a Mathematician – with Eugenia Cheng). Kuo naudinga knyga, pagalvosite… Kaip veikia vidinė logika, kodėl alogiškumai gyvybiškai svarbūs, kaip logika ir alogiškumai padeda susivokti aklo prisirišimo, teisuoliškumo ir manipuliacijų kupinoje tikrovėje, kai mus norima suklaidinti – atsakymai jums bus tikrai naudingi, ypač kai pravers melagingų naujienų persunktame ir dažnai alogiškame mūsų pasaulyje.
Olga Tokarczuk
Bėgūnai
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
APIE BĖGŪNUS IR JŲ EKSCENTRIŠKĄ PASAULĖVOKĄ
Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas. Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi 2017-ųjų vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.
Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ pelniusi vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“.
Sofoklio leidykla kviečia vasarą praleisti su šiomis knygomis:
Glenn H. Mullin
Keturiolika Dalai Lamų. Šventoji reinkarnacijos tradicija
Iš anglų k. vertė Algirdas Kugevičius
Jo Šventenybė XIV Dalai Lama plačiai žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, tačiau apie ankstesnius trylika Dalai Lamų kalbama kur kas mažiau. Nuo pat Pirmojo gimimo 1391-aisiais kiekvienas kitas Dalai Lama buvo jo pirmtako reinkarnacija. Visi jie gerbiami kaip Avalokitešvaros – atjautos dievybės – inkarnacijos, bet kiekvienas jų yra unikali asmenybė su jam vienam būdingais gebėjimais ir temperamentu. Kai kurie Dalai Lamos buvo poetai, kiti – politikai ar filosofai, tačiau beveik visi jie buvo drausmingi vienuoliai, tik vienas pasirinko meilę moterims. Kai kurie tapo politinėmis aukomis ir buvo nužudyti, o kiti gyveno ilgai, ir jų veikla turėjo įtakos ištisiems Tibeto istorijos šimtmečiams. Knygoje paprastai ir patraukliai pristatomos visų Dalai Lamų biografijos, apžvelgiama 600 metų Tibeto budizmo tradicija bei šio krašto politinė padėtis bėgant amžiams. Glennas H. Mullinas (g. 1949) – tibetologas, knygų apie budizmą autorius, klasikinės Tibeto literatūros vertėjas, tantrinio budizmo mokytojas.
Nikos Kazantzakis
Graikas Zorba
Iš vokiečių k. vertė Adomas Druktenis
Norėdamas pakeisti savo gyvenimą ir atsitraukti nuo knygų, vyras išsinuomoja anglies kasyklą Kretoje. Prieš išvykdamas jis susipažįsta su graiku Aleksiu Zorba. Šis be skrupulų pasiprašo keliauti kartu. Taip tarp dviejų vyrų užsimezga draugystė. Zorba, nemokytas, tačiau daug gyvenime patyręs vyras, daro tik tai, kam tuo metu jaučiasi nusiteikęs: nori groti – pasičiumpa santūrį; nori šokti – šoka taip, lyg bandytų žemėje įrašyti demonišką žmogaus istoriją; o jeigu neturi ūpo – taip ir pasako. Gyvastinga Zorbos asmenybė pakeri pagrindinį veikėją, pasaulį iki tol pažinojusį daugiausia iš knygų. Skambūs žodžiai, gilūs samprotavimai nebeatrodo tokie reikšmingi, kai prieš akis jis regi Zorbos atvirumą pasauliui ir gebėjimą priimti gyvenimą tokį, koks šis yra. Jei dabar turiu dirbti – dirbu, nesiblaškau, sako Zorba, o jei esu su moterimi – myliu ją taip, tarsi ji būtų vienintelė pasaulyje. Kad ir ko imtųsi, Zorba tai daro pamiršęs viską aplinkui. Nikosas Kazantzakis (1883–1957) – vienas svarbiausių XX a. graikų filosofų ir moderniosios literatūros autorių.
Nicky Pellegrino
Metai Venecijoje
Iš anglų k. vertė Dalia Žukauskienė
Ketės Blek gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jos kasdienybė – sukrauti lagaminai ir kelionės po įvairias pasaulio šalis, neatrastos vietos ir skoniai filmuojant laidą „Toliau su Blek“. Tačiau, sulaukusi vidutinio amžiaus, moteris susimąsto, kad taip niekada ir nesugebėjo užmegzti rimtų santykių. Vis dėlto likimas pateikia staigmeną – svečiuodamasi Venecijoje ji susipažįsta su Masimu – viešbučio „Gondola“ savininku. Išsiskyręs vyras nenusiteikęs vienos nakties nuotykiams, todėl pasiūlo Ketei praleisti metus drauge ir pažiūrėti, kur visa tai nuves. Paprastai įsipareigoti vengianti ir ilgai vienoje vietoje neužsibūnanti moteris priima iššūkį ir leidžiasi į dar niekada nepatirtą kelionę – santykius. Nicky Pellegrino (g. 1964) – anglės ir italo šeimoje gimusi rašytoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje.
Nicolas Barreau
Meilės laiškai iš Monmartro
Iš vokiečių k. vertė Lina Žukauskienė
Rašytojas Žiuljenas po mylimos žmonos Elenos mirties praranda kūrybinį įkvėpimą ir gyvenimo džiaugsmą. Vienintelė jo paguoda – sūnus, o rūpestis – dar vieno nuotaikingo romano laukiantis leidėjas ir tuštėjanti banko sąskaita. Laimė, dar būdama gyva Elena sugalvojo, kaip pasirūpinti savo vyru. Moteris privertė vyrą pasižadėti, kad šis jai mirus parašys trisdešimt tris laiškus – po vieną už kiekvienus jos nugyventus metus. Nors sutuoktinis iš pradžių nusiteikęs skeptiškai, praėjus pusei metų po netekties vis dėlto parašo pirmąjį laišką, po to dar vieną ir dar… Visus juos neša į slaptą pašto dėžutę, įrengtą Angelo skulptūroje, Monmartro kapinėse, kur ilsisi žmona. Tačiau kartą atėjęs prie kapo vyras nustemba pamatęs, kad laiškų nebėra, o vietoje jų – akmeninė širdis. Ar tai mylimosios siųstas ženklas? O galbūt kažkas, neabejingas sielvartaujančiam vyrui, nori pasakyti, kad net ir po skaudžių likimo smūgių gyvenimas tęsiasi?
Balto leidybos namai kviečia praleisti vasarą su šiomis knygomis:
Gabrielė Štaraitė
Apie Afrikos žmones ir žvėris
„Į Afriką – tą, kuri yra už Sacharos ir kurią taip pat dar galima vadinti juodąja Afrika, – pirmą kartą nuvykau kone atsitiktinai – ne dėl to, kad būčiau labai norėjusi. Važiavau be didelių lūkesčių ir nesitikėjau, kad kelionė labai skirsis nuo kelionių po Aziją ar Lotynų Ameriką. Bet skyrėsi. Nors mano pirmoji pamatyta šalis – Etiopija – yra daugiausia kultūrinė ir istorinė kryptis, tačiau jau pirmosios kad ir negausiai sutiktos antilopės, taip pat zebrai, krokodilai ir beždžionės pažadino didelį norą pamatyti kuo daugiau laukinių gyvūnų. Tada jau viena Afrikos šalis keitė kitą: Botsvana ir Namibija, Madagaskaras ir Uganda, Svazilandas (Esvatinis) ir Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija ir Kenija – visos jos gali pasirodyti panašios, nes kas gi gali skirtis safariuose ar pravažiuojamų kaimų lūšnelėse? Bet skiriasi. Afrikoje kasdien junti nuotykio skonį: vis nauji susitikimai ir dar nematyti gyvūnai. Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką. Šią knygą rašiau todėl, kad man nepatinka, kaip Afrikos žemynas yra nuvertinamas. Kad nurašomas ten net neapsilankius, nepasidomėjus. Tad skaitykite ir važiuokite. Pažinkite ir tik tada pasakykite, ką galvojate”.
Gabrielė Štaraitė – egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet” bendraturtė ir vadovė, knygos “Į Aziją su meile” autorė – kviečia į pažintinę kelionę po lietuvių pamažu atrandamą Afriką.
Eglė Šimkevičiūtė – Kulvelis
Tigras tai ne katinas. Ir kiti taiklūs pastebėjimai iš gyvenimo Azijoje
Lėktuvo bilietai atostogoms Tailande jau kišenėje? Tuomet prieš kelionę pasitikrinkite žinias apie Azijos šalis. Kiek vietnamiečių telpa ant vieno motorolerio? Ką reiškia tajų šypsena, kai jie pyksta? Kokia „firminė“ Vietnamo kava? Kodėl vesdami taję, kartu vedate ir visą jos giminę? Kur Vietname geriausia stebėti saulėtekius? Turite galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir norite išmėginti Azijos darbo kultūrą? Tada būtinai atsakykite sau, ar žinote kodėl taip svarbu niekad „neprarasti veido“? Knygoje rasite patarimų, kaip saldžiai nusnausti darbo vietoje ir sužinosite, kodėl tajai ilgai neužsibūna vienoje darbo vietoje bei visad siekia „tėviškos“ vadovo globos.
Jaučiate, kad atėjo laikas palikti savo komforto zoną ir atrasti save? Norite išbandyti savo ir partnerio santykių tvirtumą? Norite pamiršti rūpesčius ir mėgautis visiškai kitokiu gyvenimo ritmu? Azija gali padėti išspręsti šiuos klausimus – tačiau norint gauti tinkamą atsakymą, reikia tiksliai suformuluoti klausimą. Pažinti svetimas kultūras gali būti ir smagi, ir šokiruojanti patirtis, todėl geriausia pažintį pradėti dar prieš lėktuvui nusileidžiant. Tam tikrai pravers ši patarimų ir įspūdžių apie Vietnamą ir Tailandą knyga. Čia tikrai perskaitysite, kokie svarbiausi lietuvių, vietnamiečių ir tajų mentalitetų bei kultūros skirtumus.
Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis yra teatro ir renginių režisierė, dar prieš aštuonis metus išvyko į Vietnamą. Tada ji buvo tvirtai įsitikinusi, kad metams pabėgs nuo rutinos, o vėliau grįš į Lietuvą. Tačiau Pietryčių Azija ją ir vyrą įtraukė į karščio, kvapų ir nesusipratimų verpetą, kuris nepaleidžia iki šiol. Svečioje šalyje moteris statė spektaklius ir mokė dramos vietinėse mokyklose, be to mielai lankydavo paprastus žmones, kad iš arti pažintų jų gyvenimą ir kultūrą.
Christina Rickardsson
Niekada nesustok. Nuo San Paulo gatvių Brazilijoje iki Norlando Švedijos šiaurėje
Iš švedų k. vertė Virginija Jurgaitytė
Tai jautri autobiografija apie Brazilijos lūšnynuose praleistą vaikystę, įvaikinimą, gyvenimą Švedijoje ir tapatybės paieškas. Kartu su mama ir broliu mergaitė augo miško oloje šalia San Paulo, o vėliau persikėlė į skurdžiuosius miesto lūšnynus – favelas. Kol šizofrenija serganti mama dirbo prasčiausius darbus, brolį ir sesę gatvės mokė išgyvenimo taisyklių – dėl paskutinių maisto atliekų kautis iki paskutinio atodūsio. Viltį praradusi motina atidavė vaikus į prieglaudą, kur šie buvo įvaikinti mylinčios ir rūpestingos šeimos iš Švedijos. Palikus šalį, užsivėrė durys, už kurių liko ir skurdi vaikystė, ir dalis savasties, kuri iki šiol ją persekioja. Tai pasakojimas apie vieną moterį ir dvi joje gyvenančias sielas. Tai jaudinanti vieno žmogaus kelionė siekiant pažinti save. Šiandien knygos autorė – sėkminga verslininkė, rašytoja ir lektorė. Ji vadovauja fondui, kurio tikslas – sudaryti Brazilijos vaikams galimybes ne tik išgyventi, bet ir džiaugtis vaikyste.
Sejal Badani
Istorijų pasakotojos paslaptis
Iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė
Žurnalistė Džėja po trečio persileidimo visiškai palūžta, jos santuoka ima byrėti. Gelbėdamasi nuo skausmo ji palieka Niujorką ir keliauja į tėvų gimtinę Indiją. Čia tikisi ne tik surasti ramybę, bet ir išsiaiškinti, kodėl mama visą gyvenimą buvo apimta nepaaiškinamo liūdesio ir nė karto į Indiją negrįžo – net atsisveikinti su mirštančiu tėvu. Indijoje Džėja sutinka Ravį, buvusį senelės tarną ir ištikimą draugą. Jo papasakota istorija atveria šeimos paslapčių lobyną, kurio didžiausias brangakmenis – Džėjos senelė Amiša. Tais laikais, kai šalį valdė britai, Amišai buvo lemta tapti klusnia žmona ir gera motina. Tačiau jauna moteris troško daugiau: jos galvoje gimdavo nuostabūs pasakojimai ir ji svajojo užrašyti juos anglų kalba, kurios išmokti galėjo tik britų mokykloje. Bet kaip siekti savo svajonės, kai tam prieštarauja negailestingi papročiai ir net šeima? Su dešimtmečius saugota Amišos paslaptimi Džėja gauna neįkainojamą palikimą. Ir jos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo…
Mark Sullivan
Po raudonu dangum
Iš anglų kalbos vertė Vaida Jėčienė
Tikrais įvykiais paremta pamiršto herojaus istorija „Po raudonu dangum“ tapo bestseleriu Amerikoje. Ji pasakoja apie paprasto jauno vaikino drąsą ir išmintį.
Pinas Lela nenori turėti nieko bendra su karu ar su naciais. Jis – normalus italų paauglys, kuriam terūpi muzika, maistas ir merginos. Deja, jo ramios ir nekaltos dienos suskaičiuotos. Kai bombų sprogimai sunaikina jo šeimos namus Milane, Pinas prisijungia prie žmonių, padedančių žydams pabėgti per Alpes. Čia jis įsimyli Aną – šešeriais metais už jį vyresnę gražuolę našlę. Saugodami Piną nuo gresiančių pavojų, tėvai nusprendžia, kad geriausia jam bus prisidėti prie vokiečių kareivių. Kai Pinas sužeidžiamas, jis grįžta namo ir būdamas vos aštuoniolikos tampa asmeniniu generolo Hanso Leyerso vairuotoju. Šis yra dešinioji Adolfo Hitlerio ranka Italijoje, vienas paslaptingiausių ir galingiausių Trečiojo reicho vadų. Dabar Pinas turi galimybę slapta šnipinėti priešo vadovybę. Jis iš arti pamato visą karo bei nacių okupacijos baisumą. Jo drąsą kovoti palaiko ir stiprina tik meilė Anai ir tikėjimas apie gyvenimą kartu, kuriuo jie, galbūt, vieną dieną sulauks.
Romanas „Po raudonu dangum“ – tai jaudinantis įtampos ir meilės kupinas istorinis romanas.
Tyto alba leidykla atostogas siūlo praleisti su šiomis knygomis:
Joanna Cannon
Trys tiesos apie Elzę
Iš anglų k. vertė Viktorija Uzėlaitė
„Trys tiesos apie Elsę“ – tai detektyvinė istorija, nutikusi „Vyšnių sodo“ senelių namuose.
Aštuoniasdešimt keturių metų Florensė gyvena „Vyšnių sodo“ senelių namuose. Gulėdama ant grindų ir laukdama, kol kas nors padės jai atsikelti, ji ima svarstyti, kas gi tas žavus naujasis šių namų gyventojas. Ar jis tikrai tas, kuo dedasi esąs? Mat jis labai panašus į vyrą, kurį Florensė buvo sutikusi prieš šešiasdešimt metų ir kuris, neabejotinai, mirė dar 1953-aisiais. Atvykėlis pažadina Florensės ir Elsės prisiminimus ir dvi geriausios draugės ima baimintis, kad išaiškės didžiausia jų jaunystės paslaptis…
Knygai autentiškumo suteikia pačios Joannos Cannon patirtis – anksčiau rašytoja dirbo psichiatre. Jos aprašomi veikėlai ne tik įdomūs, bet ir sukelia empatiją. Už Cannon rašomų žodžių slepiasi visi senatvės vargai – pavargęs kūnas, silpstantis protas ir skausminga vienatvė.
Joanna Cannon knygos susilaukė sėkmės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų. Gimtojoje šalyje jos tapo „Sunday Times“ bestseleriais, o pirmojo romano parduota per 300 tūkst. egzempliorių. Autorės kūryba publikuota 15 šalių. Autorė per savo gyvenimą išbandė įvairius darbus – penkiolikos metusi mokyklą, ji dirbo barmene, šunų prižiūrėtoja, maisto pristatymo į namus įmonėje. Tačiau sulaukusi trisdešimties, Cannon vėl kibo į mokslus, baigė psichiatrijos studijas ir tapo gydytoja. Marga gyvenimiška patirtis ir psichologijos žinios padeda rašytojai kurti įtikinamus ir gilius veikėjų portretus, austi intriguojančią pasakojimo giją.
Jane Gardam
Vyras be trūkumų
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė
Seras Edvardas Federsas susikūrė nuostabią karjerą. Jaunystėje dirbo advokatu Pietryčių Azijoje, dabar tapo gerbiamu teisėju Anglijoje. Tačiau visą laiką, iki pat senatvės, jis nešiojosi širdyje sunkios ir nelaimingos vaikystės žaizdas. Dabar, būdamas jau aštuoniasdešimtmetis našlys ir persikėlęs gyventi į ramų, tylų Dorsetą, Federsas pagaliau yra laisvas nuo darbo režimo, nuo emocinių įpročių ir stereotipų, kurie jį palaikė visą gyvenimą. Federsas mintimis grįžta į praeitį ir gyvame apmąstymų potvynyje bando rasti savotišką atpirkimą. Jane Gardam knygoje „Vyras be trūkumų“ atkūrė reikšmingą ir skausmingą XX amžiaus istoriją ir padarė tai, pasitelkusi vieno žmogaus gyvenimo istoriją. Federso vaikystė Malajoje britų imperijos klestėjimo metu, jo mokslai prieškarinėje Anglijoje, profesinė sėkmė Pietryčių Azijoje ir grįžimas į Angliją tūkstantmečio pabaigoje – tai kertiniai įvykiai, padedantys skaitytojui stebėti ir dalyvauti asmeninių bei globalių įvykių vyksmo ratą.
Romanas „Vyras be trūkumų“ – tai tikras literatūrinis šedevras, per vieno žmogaus likimą atskleidžiantis ištisą epochą – ką reiškia ir kiek kainuoja būti be trūkumų? Kiek tokiame buvime yra pažeidžiamumo ir bėgimo nuo savęs?
Jane Gardam (g. 1928 m.) – britų rašytoja, apdovanota daugybe literatūrinių premijų ir prizų. Yra parašiusi 13 knygų vaikams ir 9 romanus suaugusiems. Bendradarbiauja su britų leidiniais Spectator ir Telegraph, rašo BBC radijui.
Anne Griffin
Kai viskas pasakyta
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė
Morisas Henigenas sėdi vienas viešbučio bare ir apmąsto savo gyvenimą. Per ateinančias kelias valandas jis kels stiklą penkis kartus. Jis prisimins penkis svarbiausius gyvenime sutiktus žmones ir kiekvienam iš jų skirs tostą – šis nuskambės kaip išpažintis, prisipažinimas ir kvietimas susitaikyti. Bet pirmiausia tai bus bene pirmas kartas, kai Morisas kalbės – pasakos savo istoriją, nes šį vakarą nutylėtų dalykų neliks. Jis prisimins savo ištikimą vyresnįjį brolį Tonį ir nuoširdžią įseserę Norin, savo mirusią naujagimę Molę ir talentingąjį sūnų žurnalistą Keviną. Galiausiai, jis prisimins brangiausią žmogų – prieš du metus mirusią žmoną Sadi. Jis ne visada buvo jai geras, tačiau mylėjo ją taip, kaip tik airiai moka mylėti – išlaikytai, ne visada matomai, tačiau visada žmogiškai.
Moriso Henigeno gailėti nereikia – tai savimi pasitikintis, 84 metus nugyvenęs išdidus ūkininkas. Jis vertas istorijos – būtent ją Morisas ir pasakoja skaitytojams, panorusiems įsitaisyti šalia ir paklausyti vyriškio pasakojimo. Apie nuslėptą laimę, kuria bijota džiaugtis, apie ištikimybę ir meilę, apie godumą ir turtą, apie neapykantą ir kerštą – tai Moriso Henigeno gyvenimas.
Dubline gyvenanti airių rašytoja Anne Griffin kurti ėmė tik sulaukusi 40-ies, tačiau jos trumpoji proza susilaukė skaitytojų dėmesio. „Kai viskas pasakyta“ – debiutinis jos romanas, kuriame atsiskleidžia neeilinis rašytojos talentas. Moteris teigia, kad Moriso Henigeno personažą įkvėpė realus vyriškis, kurį ji sutiko prieš kelerius metų bare – po trumpo pokalbio jis atsisveikindamas pasakė, jog ryto nebesulauks. Iš šios trumpos pažinties gimė debiutinio romano idėja.
David Mitchell
Prižiūrėtojas
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė
David Mitchell dažnai vadinamas „europietiškuoju Murakamiu“: abiejų romanuose pilna keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu taip pat sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu. Okinava, Tokijas, Honkongas, Kinija, Šventasis kalnas Mongolijoje, Sankt Peterburgas, Londonas, Airijos sala, Niujorkas – devynios vietos. Devyni pasakotojai. Seksuali Ermitažo prižiūrėtoja, sektantas Okinavoje, jaunas džiazo mėgėjas iš mažutės plokštelių parduotuvės, sukčius britų teisininkas Honkonge, geniali fizikė Airijoje, senutė Kinijoje, bekūnė dvasia Mongolijoje, naktinės radijo laidos vedėjas Niujorke. Kas juos sieja? Kiekvienas pasakoja savo istoriją, kuri prasideda Okinavoje, ir veiksmas toliau slenka vakarų link pagal saulės judėjimo trajektoriją. Romane nėra nieko atsitiktinio: iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančios skirtingų žmonių istorijos yra neatsiejamai susipynusios. Tarpusavio sąsajų daugėja, kol galiausiai viskas susidėlioja į paveikslą – apgalvotą ir pribloškiantį reginį – nutapytą intelektualiai ir su didžiule išmone. Vaizdą, kuriame kiekviena detalė turi savo vietą. Vaizdą, kur kiekvienas įsivaizduoja esąs savo likimo šeimininkas, kol nepaaiškėja, kad pasaulis – tai didžiulis žvėrynas. Ir kad visus stebi Prižiūrėtojas. O kas prižiūri jį?
Jonathan Black
Slaptoji pasaulio istorija
Iš anglų k. vertė Povilas Astrauskas
Ar tikrai slaptosios draugijos valdo pasaulį? Kodėl Niujorko centriniame parke XIX a. buvo pastatytas egiptiečių obeliskas? Kas suteikė Kolumbui jėgų leistis į kelionę? Ką žinojo Dante? Kodėl buvo balzamuotas Leninas? Kaip slaptasis mokymas paveikė JAV administracijos užsienio politiką Vidurio Europos atžvilgiu? Koks likimas laukia pasaulio?
Knygoje – okultizmas ir ezoterika, tamplieriai ir rozenkreiceriai, iliuminatai ir dievai, perdavę savo žinias išrinktiesiems, rašytojai ir dailininkai, kuriems buvo atskleistos paslaptys. Autorius kalba apie Kabalą ir ezoterinį budizmą, senovės graikų ir romėnų misterijas, gnosticizmą ir neoplatonikus, „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijas, Tomą Akvinietį ir Rogerį Baconą, Danteʼę, Renesanso misticizmą, Rabelais, Isaacą Newtoną bei okultines naujųjų laikų mokslo bei modernybės šaknis, laisvuosius mūrininkus, mistikus, okultinį bolševizmą, o užbaigia savo tyrimą Naujosios Jeruzalės laukimu.
Ši knyga privers jus pažvelgti į pasaulį kitaip. Suprasti tikrąsias esminių pasaulio įvykių priežastis.
