(2005)„Au Pair” – kultūrinė tarptautinių mainų programa, suteikianti merginoms puikią galimybę pagyventi Amerikoje. Šios programos dalyviai (pasitaiko ir vaikinų), gyvena su juos priimančia šeima, turi savo kambarį, nemoka už maistą, prižiūri šeimos vaikus, tvarko namus ir gauna minimalų atlyginimą (pavyzdžiui, JAV 140 dolerių per savaitę). Užsiregistruoti į šią programą būtina jau rudenį.
Cepelinai be recepto…
Net negalėjau patikėti, jog tikrai skrendu į svajonių šalį. Tik atvykusi į savo naujuosius namus (Gillette miestelis Njudžersio valstijoje) buvau paprašyta eiti su vaikais apžiūrėti jų kambarių, o paskui kartu su mama ir vaikais važiuoti į futbolo treniruotę. Jie stengėsi dalytis su manimi savo kasdienybe ir supažindinti su savo kultūra. Todėl šeštadieniais jie kviesdavo mane kepti persikų pyrago, aš mokiau vaikus dažyti velykinius margučius. Taip išmokau gaminti įvairiausius patiekalus.
Mano naujoji šeima porą dienų man leido apsiprasti su nauja aplinka, sužinojau, kaip veikia gausybė buitinių prietaisų, kurie palengvina darbus. Amerikiečiai labai mėgsta nuorodas, jų pilna visur: greitkelyje, virtuvėje, ant žaislų vaikams… Taigi jokios erdvės fantazijai.
Kiek nuostabos visiems sukėlė tai, jog aš be recepto kepu blynus ir verdu cepelinus! O kai su vaikais ėmėme daryti raketas ir kosminius laivus iš avižinių dribsnių dėžučių – mane juokaudami ėmė vadinti NASA viltimi.
Rūpestis – vaikai ir studijos
Be vaikų rūpesčių, likdavo dar laiko lankyti pačius įvairiausius užsiėmimus. Pradėjau nuo anglų kalbos pamokėlių suaugusiųjų mokykloje, po to studijavau ispanų kalbą kalbą, su pensininkais mokėmės kalbėti prancūziškai, lankiau šokių pamokas, paskaitėles apie klasikinę muziką. Taip pat atradau, jog viešosiose bibliotekose galima nemokamai naudotis internetu, skolintis įvairiausias knygas, kompaktines plokšteles, netgi filmus, spektaklių, operų ir koncertų garso bei vaizdo įrašus!
Kajakų žygiai ir savnoriškas darbas
Miestelyje gyvenau netoli geležinkelio stoties, tai traukiniu per valandėlę nuriedėdavau iki pačios Niujorko širdies – Manheteno. Ten savaitgaliais ir traukdavome su kitomis merginomis. Be to, kiekvieną mėnesį būdavo speciali kultūrinė programa: jodinėjome žirgais, surengėme Helovino vakarėlį, Kalėdų puotą su tradiciniais kiekvienos gimtosios šalies valgiais. Dalyvavome kajakų žygiuose, Aplinkos informacijos centro (Environmental Education Center) savanoriškoje programoje. Amerikoje labai daug žmonių dirba savanorišką darbą ir bet kokia tokio darbo patirtis yra labai vertinama.
Su šeima gamtoje ir šventėse
Amerikos Nepriklausomybės dieną – liepos 4-ąją sutikome kalnuose Pensilvanijos valstijoje, mažyčiame Bennezette miestelyje. Tai didžiulė šventė visiems amerikiečiams ir beveik niekas nelieka jos švęsti namie.
Į kelionę išsiruošėme ir mes. Kol pasiekėme kelionės tikslą, porą kartų stabtelėjome, o atvykę labai džiaugėmės tyru kalnų oru, upės čiurlenimu ir laužo dūmais. Įsikūrėme mano šeimos giminaičių sodyboje, slėnyje šalia upės. Daugelis pasistatė palapines, o atvykėliai su nameliais ant ratų šalia jų išsidėstė staliukus ir kėdes. Maistą visi (apie 30 žmonių) ruošdavo kartu ant dujinės lauko viryklės. Tiesa, dažniausiai tai būdavo greitos vaišės iš skardinių ir plastikinių maišelių. Kiekvieną kartą naudojomės vienkartiniais indais, po to viską supakavome į plastikinius maišus ir nuvežėme į perdirbimo centrą.
Kalakuto skonis
Dauguma susirinkusiųjų tiesiog mėgavosi ramybe ir galimybe nieko neveikti: šnekučiavosi, skaitė, maudėsi upėje, bėgiojome. O štai liepos 4-osios vakare mūsų laukė didžiulis fejerverkų reginys.
Padėkos dieną (paskutinis lapkričio ketvirtadienis) sutikome Virdžinijos valstijoje pas šeimos draugus, gyvenančius beveik miško vidury, japoniško stiliaus name, ir auginančius lenktyninius žirgus. Daugiausia šaudėme į skraidančius taikinius. Tai tikrai azartiškas laiko praleidimas!
Skanavome tradicinį kalakutą, morkų apkepą, cukinijų duoną. Aplankėme trečiojo JAV prezidento, Nepriklausomybės deklaracijos autoriaus, Tomo Džefersono sodybą, kur daugelis daiktų ir įrenginių sukonstruota jo paties rankomis.
Atostogos Kolorado valstijoje
Į Kolorado kalnuose esantį Crested Butte slidinėjimo kurortą susiruošėme kovo pabaigoje – jau baigiantis slidinėjimo sezonui. Mano šeima man paskolino visą slidinėjimo inventorių, nes jie – užkietėję slidininkai, vaikai jau nuo dvejų metų slidinėja! Pirmąsias tris dienas lankiau slidinėjimo pamokas. Pasisekė, kad buvau vienintelė mokinė, tad turėjau asmeninius instruktorius. Grupinių pamokų kaina vienai dienai su kelto bilietu – 60 dolerių, asmeninės pamokos kainuotų triskart brangiau. Be to, etiketas reikalauja po pamokėlės instruktoriui palikti 10 dolerių arbatpinigių. Po 3 dienų jau viena išbandžiau daugelį trasų. O paskutines porą dienų jau drąsiai slidinėjau vidutinio sunkumo trasomis. Amerikoje labai populiarūs įvairiausių šalių restoranai su nacionaliniais patiekalais. Kurorte aplankėme šveicarų, graikų ir italų restoranus.
Mano metai JAV prabėgo labai greitai. Aš ten sutikau daugybę nuostabių žmonių, kurie tikrai kasdien nevalgo McDonalde ir negeria kokakolos, kuriems svarbiausias dalykas pasaulyje tikrai nėra vien pinigai, kurie padeda, jei paprašai pagalbos, o amerikietiška šypsena kartais praverstų ir mums – lietuviams, gal tada pamatytume, jog ne tik visi kiti, išskyrus mus, gyvena gerai.
