Žygiai išbaido rudeninį liūdesį

Lietuvoje pats niūriausias mėnuo lapkritis – tamsu, šalta, drėgna, siaučia vėjai. Daugeliui šį mėnesį sunkiausia ištverti, bet jau jį iškentus ateina gruodis su savo pirmu sniegeliu, vaikų džiaugsmu, besmegeniais, slidžių žygiais ir, be abejo, smagiu Kalėdų laukimu.
Daugelio žygių vadovė Nijolė Balčiūnienė, sukviečianti jau ne vieną kartą į pažintinius savaitgalinius žygelius, sako nežinanti, kas yra depresija. Jai lapkritis toks pat gražus, kaip ir kiti metų mėnesiai. „Visi metų laikai savaip gražūs, – sako žygių vadovė. – Be niūraus lapkričio nebūtų šviesaus gruodžio, visur yra dėsningumai, be jų nebebūtų džiaugsmo sulaukus šviesaus meto. Mes turime metų kaitą ir turime tuo džiaugtis, o ne liūdėti. Žmonės sako, depresija, depresija, bet kokia gali būti depresija, juk tai metų kaita, kuri yra būtina, ir jos negalime išvengti. Svarbiausia, neužsidaryti savyje, eiti į mano ar kolegos Algimanto Jucevičiaus žygius, šokti, dainuoti, jei temsta ankščiau, reikia prisiderinti prie gamtos ritmo ir tuomet gulti taip pat ankščiau ir keltis ankščiau. Man lapkričio mėnuo nuostabus. Jei jo nebūtų, tai reikštų, kad kažkas išbraukta iš mano gyvenimo. Išbraukta gilaus ir itin reikalingo. Gal kažkiek lapkritis su savo lietumi, tamsa ir vėjais man sukelia savotišką nostalgiją, liūdesį, bet, kaip dainuoja Andrius Mamontovas, „juk liūdesy sielos džiaugsmas”. Tad šio mėnesio neišsigąskime. Skirkime jį savo savistabai, kontempliacijai, apmąstymams. Juk neatsitiktinai šis mėnuo ir yra skirtas laukimui, kuris dar tęsiasi ir gruodį iki pat Kalėdų. Tad kuo daugiau būkite lauke, eikite į gamtą, juk tie metų laikai – kaip žmogaus gyvenimas, va jis amžiuje – ruduo, meta medžiai lapus, pavasaris ateina, jis ir vėl pražysta, atgimsta. Viskas kaip gamta, mes esame gamtos vaikai. Kaita, mirimas, atgimimas, judėjimas, žydėjimas, branda, ruduo, senatvė, ramybė…”
Muzikantas, aktorius Andrius Mamontovas taip pat „nepyksta” ant lapkričio. Jam, kaip ir Nijolei Balčiūnienei, šio sezono poveikis puikus. „Diena keičia naktį, žiema vasarą, – sako Andrius. – Ačiū Dievui, kad metų laikai keičiasi. Man patinka teiginys, kad tu turi gyventi kartu su gamta. Prisitaikai ir jautiesi puikiai. Žiema yra poilsio ir apmąstymų metas. Pavasarį būna atgimimas, žydėjimas. Ruduo – derliaus metas. Pastaruoju metu būtent taip galvoju apie savo veiklą ir jaučiuosi komfortabiliai. Net ir gyvendami modernizuotame pasaulyje esame gamtos dalis. Su ja susijęs mūsų ritmas – iš ryto keliamės, vakare einame miegoti. Esame priklausomi nuo dienų ir metų kaitos. Yra laikas darbui, poilsiui, persigrupavimui, puolimui, atsitraukimui…”
Dzūkė Monika Šaulinskienė (76 m.) iš Kašonių kaimo visais metų laikais daug dirba, tad jai taip pat nežinomas nei liūdesys, nei depresija. „Kokia dar gali būti depresija, kai tiek turiu darbelių, va reik eiti pirkią pašluoti, malkų paskapoti, dar pupos negliaudytos, šuniui nunešti ėdalo…. Per visą savo mielą amželį nežinojau, kas yra depresija. Užauginau šešis vaikus, visą laiką dirbau – kolūkyje diena, naktimis siuvau, kiaulių auginau, karvių, undiukų (ančių)… Nuo visų ligų ir depresijų mane saugojo darbas ir puiki nuotaika”, – šypsosi močiutė, nešdama į stalą savo pečiuje keptą babką (pyragą).
Tačiau ar ne smagiau būtų gyventi ten, kur saulė visada kaitri? Tam rimtai paprieštarauja Andrius Mamontovas. „Neseniai gyvenau panašioje vietoje ir su didžiausiu malonumu grįžau į Lietuvą. Kai visą laiką šilta, tenka dirbtinai palaikyti vasarišką nuotaiką. Nebėra kaitos ir judėjimo. O judėjimas yra priešybių vienybė, – sako Andrius. – Todėl esu laimingas, kad gyvenu šalyje, kur yra ruduo, žiema, pavasaris ir vasara.”
Paklaustas apie rudeninę depresiją, keliautojas, kalnų turiadų organizatorius Algimantas Jucevičius tik numoja ranka ir paprašo nelįsti su kvailais klausimais. „Kokia gi dar gali būti depresija, kai tiek darbų, visokiausi renginiai, savaitgaliniai žygiai, štai artėja alpinizmo čempionato uždarymo renginys, tuoj prasidės „Snaigės” žygiai, po to vėl ruoštis laikas į kalnus. Tik spėk suktis. Žinai, kiek darbų pas mane”, – Algimantas nuskuba ruošti naujos trasos savo sekmadieniniam žygeliui po Vilniaus apylinkes.

Vytauto Nosevičiaus nuotraukos