2022 – Sūduvos metai
Ona Nosevičienė
Prieš 600 metų Sūduvos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos, ta proga Lietuvos Seimas šiuos metus paskelbė Sūduvos metais. Tad Vilkaviškio rajonas, kaip ir visa Sūduva, šiemet švenčia savo Metus. Daugybė renginių, ypač vasarą kvies ir kvies pažinti iš arčiau šį kraštą ir kartu švęsti: dainuoti, šokti, varžytis, išbandyti daugybę pramogų. Šis turtingas visais atžvilgiais Lietuvos kampelis pagimdė ir užaugino Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Antaną Vaičiulaitį, Kazį Bradūną, Salomėją Nėrį ir daug kitų iškilių ir talentingų Lietuvos žmonių. Bus proga iš arčiau patyrinėti, iš kur šie žmonės sėmėsi stiprybės, gebėjimų ir meilės savo šaliai.
Kaip atgimė Jono Basanavičiaus tėviškė
207 km iš Vilniaus ir pasiekiame Jono Basanavičiaus tėviškę Ožkabalių kaime. Mus pasitinka erdvus kiemas, šimtamečiai, dangų remiantys medžiai, senoviniai, tačiau kruopščiai atnaujinti pastatai, tradicininės darželio gėlės ir sodas. Norėčiau čia dirbti, pagalvojau. Tačiau ir apsilankyti yra šventė.
Sodyba buvo atstatyta prieš 32 metus. Pirmiausia atstatytas gyvenamasis namas. Mažai pavyko surasti čia gimusio ir augusio signataro daiktų, tačiau visi kiti, suplaukę iš apylinkių, atspindi turtingo suvalkiečių ūkininko gyvenimą ir buitį. Atstatyti tvartas ir kluonas įgavo kitą paskirtį ir prisipildė gyvybės. Juose vyksta šventės, renginiai ir parodos. Neatstatyta aliejaus spaudykla, jauja-pirtis, tačiau muziejaus darbuotojos tikisi, kad kažkada tai įvyks.
Jono Basanavičiaus sodyba yra vienintelė atstatyta signataro sodyba Lietuvoje, kitų gimtas vietas žymi tik paminkliniai stulpeliai. „Gal ir keista, bet iniciatyva kilo iš Kauno „Drobės“ fabriko žmonių“, – pasakojo vyr. muziejininkė Agnė Brazaitienė. „Drobiečių žodžio“ redaktorė Rima Lipšienė iškėlė iniciatyvą atstatyti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičiaus tėviškę. Pirmoji parama garsaus suvalkiečio namui atstatyti taip pat atėjo iš šios įmonės. Jie suorganizavo pirmą aplinkos tvarkymo talką, išvalė šabakštynus, atidengė pamatus, pasodino pirmuosius ąžuoliukus. Viskas padaryta paprastų žmonių iniciatyva“, – užtvirtino muziejininkė.
Užsiaugink rugių ir turėsi stogą
Tikros autentikos nedaug išlikę. Jono Basanavičiaus prisilietimus mena tvarto šulinys, rūsys ir įspūdingas kaštonas kieme.
Tąsyk buvo pats jo žydėjimas. Žiedai kaip žvakės buvo užėmę kone visą kiemą. Retai kur tokį grožį pamatysi. Atsiklausę pasiskynėme žiedų, kurių kvapni arbata primins šį nuostabų laiką. Vyr. muziejininkė Agnė Brazaitienė priminė sodybos kūrimosi istoriją: „Pirmiausia buvo atstatytas namas ir klėtis. Kokie entuziastingi žmonės buvo tuomet! Gyvenamojo namo stogui uždengti buvo pasodintas dviejų hektarų rugių laukas. Vyrai su dalgiais juos nupjovė, o vietos moterys ir merginos, pamokytos vyresniųjų, javus suėmė ir surišo į pėdus. Vyrai iškūlė, o vietiniai, dirbdami kartu su meistrais iš Žemaitijos, šiaudais uždengė stogą. Vilkaviškietis Jonas Akucevičius savo senoviniu skiedrų gamybos aparatu pagamino skiedrų klėčiai uždengti.
Visi dirbo iš idėjos, negailėdami nei laiko, nei savo pinigų. Atstatytą dviejų galų stubą (taip sūduviai vadina savo gyvenamą namą) apylinkių žmonės apstatė tinkamais baldais. Deja, neatsirado iš Basanavičių giminės norinčių čia apsigyventi, tad 5 metus sodyboje gyveno ir plušėjo laimėjusi konkursą studentų Violetos ir Romano Raulynaičių šeima iš Vilniaus. Į sodybos atkūrimo darbus įsitraukė giminės, draugai ir vietiniai žmonės. Jiems talkino visa Lietuva. Buvo atkurtas sodas, tęsiami kiti darbai.
Vėliau 10 metų sodyboje gyveno Vilma ir Antanas Klimai, susilaukė čia dviejų vaikų. Klimų šeimai išsikrausčius iš Jono Basanavičiaus gimtinės 2006 m. kovo 31 d. buvo įsteigta Marijampolės apskrities viršininko administracijai pavaldi biudžetinė įstaiga – Jono Basanavičiaus sodyba-muziejus.
Šiandien 40 ha užima greta augantis Tautinio atgimimo ąžuolynas. Kad daugybės žmonių sodinti ąžuolai gražiai stiebtųsi į saulę, juos reikia prižiūrėti. Rankomis buvo išravėti laukai, išrankioti iš medžių grambuoliai. Ąžuolynas kasmet šienaujamas, medžiai saugomi nuo ligų ir kenkėjų, kurie keičiantis klimatui vis egzotiškėja.
Madingiausia – vestuvės ir krikštynos senoviškai
Šiandien Jono Basanavičiaus gimtinė, pristatanti turtingo suvalkiečio sodybą, yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Čia vyksta daug tradicinių renginių ir dar daugiau tikimasi lankytojų, minint Sūduvos (Suvalkijos) metus. Viena iš sodybos veiklų – edukacijos.
Pačios populiariausios yra susijusios su kulinariniu paveldu ir etnine kultūra. Ypač pamėgtos gilių kavos, giros, razavų blynų gaminimo edukacijos su degustacijomis. Vyksta šeimos šventės, ypač populiarios edukacijos pagal senovinius papročius: krikštynos, mergvakariai, vestuvės – tarsi tiltas, sujungiantis su protėvių pasauliu. Ir čia jau be muziejaus pagalbos neišsiversi.
Sodyba, turinti ypatingą aurą, svečius nukelia į protėvių laikus ir šventės dalyviai patiria ypatingus jausmus bei itin pakilią nuotaiką. Verta priminti, kad šioje sodyboje tautos patriarchas gimė ir gyveno iki 11 metų, kol augo ir mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje. Vėliau tėvai parsiveždavo atostogoms iš Marijampolės gimnazijos. Tėvas buvo geras pasakorius ir mažajam Jonukui tie pasakojimai gerai įsiminė. Grįžęs atostogų dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje ir jau studentaudamas Maskvos universitete jis kasinėjo piliakalnius, užrašinėjo tautosaką.
Yra išleista jo surinktos tautosakos knyga „Ožkabalių dainos“. Iškiliojo sūduvio gyvenimo vingius narplioja protmūšių apie Joną Basanavičių, Suvalkijos signatarus, etninę kultūrą dalyviai. Juose sudalyvauti – ir garbė, ir smegenų mankšta. Įvairias edukacijas pamėgo ir šeimos, nes muziejus priima grupes nuo 5 žmonių. Rudenį šeimos su vaikais atvyksta prisirinkti gilių iš Tautinio atgimimo ąžuolyno ir čia pat išmoksta pasigaminti iš jų kavą. Vaišinu draugus, o jie aikčioja, kaip tu taip sugalvojai. Tada sėdam į automobilį ir vėl lekiam į Ožkabalius, Tautinio atgimimo ąžuolyną, kad ir jie pajaustų ne tik skonį, ąžuolų ošimą, bet ir mūsų tautos stiprybę.
