Lietuvio emigracija į Pietų Afriką

Ona Nosevičienė

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Darganos ir tamsa audžia mintis apie tolimus kraštus, kur saulė, šiluma ir žiedai. „Viena iš tokių lietuvių dar neatrastų krypčių – Pietų Afrikos Respublika“, – sako jau dešimtmetį šioje šalyje gyvenantis Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Lietuvių bendruomenės pirmininkas Gintaras Ulevičius. Tai viena egzotiškiausių Afrikos šalių, pasaulio kraštas, kur gali paglostyti pingviną ir pamatyti, kaip susitinka ir apsikabina du vandenynai. Išsidėsčiusi beveik toje pačioje laiko juostoje (viena valanda ankstesnis laikas) kaip Lietuva, PAR gali pasigirti daugybe įvairių rekordų. Piečiausia, turtingiausia ir saugiausia laikoma Afrikos žemyno valstybė yra puiki vieta ne tik atostogoms, poilsiui, bet ir verslui.zulu genties moterys

Pakeliaukime po šią šalį kartu su ją pamilusiu Gintaru Ulevičium.

Augalų ir vyno kraštas

Įvairiapusės, turtingos gamtos, egzotiška ir išsivysčiusi – taip trumpai galima apibūdinti šią civilizuotą valstybę. Jei kas dar tikėtųsi rasti laukinių genčių moteris nuogomis krūtinėmis, turėtų žinoti, kad kai kur pirmykštis gyvenimas vyksta tik dėl turistų. Vietinių, zulu genties parodomieji ritualiniai šokiai – vienas iš turistų mėgstamų pramogų. Išvysti tradicinį etnografinį gyvenimą traukiama į Svazilandą. PAR privalumas – išskirtinė geografinė padėtis. Vos kelios dešimtys kilometrų nuo vandenyno – įstabios gamtos augalų karalystė (Cape Floral Kingdom), kurioje vietą suranda ir vyndarių auginamos vynuogių plantacijos. Aštunta didžiausia vyno gamintoja pasaulyje, apie 90 proc. šio puikaus gėrimo, jei tinkamai jį vartosime, pagamina būtent šiame išskirtiniame Keipo regione, kuris įtrauktas į pasaulio saugomų gamtos paminklų sąrašą. Šio regiono ypatingas gamtines sąlygas pastebėjo olandas, Keiptauno miesto įkūrėjas Janas van Riebeeckas ir XVII a. viduryje pagamino pirmąjį vyną. Didžiausi regiono gamybos centrai Stelenbošas ir Parlas nuo Keiptauno nutolę vos 50 km. Šalyje šiuo metu PAR augmenijayra daugiau kaip 600 vyno fermų. Nors vyndarių apetitas auga, tačiau jie suinteresuoti išsaugoti natūralią šio regiono gamtos įvairovę, kuria pasigėrėti atvyksta daugybė turistų. Keliaudami iš ūkio į ūkį, jie ne tik degustuoja ir įsigyja patikusio vyno, bet ir gėrisi natūraliais gamtovaizdžiais. Čia nepamatysi dirbtinių, išpuoselėtų gėlynų, aplinką natūraliai puošia įvairiausi augalai.

Keipo gėlių karalystė yra viena iš šešių tituluojamų pasaulyje, pati mažiausia plotu, tačiau pati turtingiausia rūšių įvairove. Ji nusidriekia palei vakarinę ir pietinę Pietų Afrikos pakrantes, o šiaurėje siekia Oranžinę upę ir Drakono kalnus. Pats augalų žydėjimas prasideda rugpjūčio viduryje–rugsėjo pradžioje ir tęsiasi apie 4 savaites. Nedidelėje teritorijoje randama 20 proc. visos Žemės augalijos: 950 genčių ir apie 9000 rūšių. Nuostabiausia, kad apie 70 proc. šių augalų rūšių yra endeminiai, t. y. natūraliai auga tik šioje vietoje. Pagrindinės jų grupės: protėjos, erikos ir restijos. Čia rasime ir krūmų dydžio mums pažįstamų pelargonijų apie 250 rūšių kultūrinių veislių pirmtakių.

Augalų įvairove nenusileidžia ir Stalo kalno nacionalinis parkas, išsidriekęs Keipo pusiasalyje. Nuo Stalo kalno, kaip ir nuo Korkovado, atsiveria įspūdingi gamtos ir Keiptauno vaizdai. Rytiniame Stalo kalno šlaite dar vienas perliukas – Kirstenbošo nacionalinis botanikos sodas, vienas iš septynių nuostabiausių pasaulio botanikos sodų. Čia veši dauguma retų ir nykstančių šalies floros augalų.Keiptauno pakrantė

Viena romantiškiausių pasaulio vietų – Gerosios Vilties kyšulio nacionalinis parkas, kur didžiules uolas glosto ir susiliejančių Indijos ir Pietų Atlanto vandenynų bangas šiaušia nuolatiniai vėjai. Pažeme nusidriekę augalėliai, besigalynėdami su gamtos stichija, skleidžia žiedus. Už 6 tūkst. kilometrų – Antarktida.

Krugerio nacionalinis parkas

Krugerio nacionalinis parkas – labiausiai viliojanti vieta. Jį aplanko apie 99 proc. turistų. Didžiausia ir turtingiausia Afrikos saugoma teritorija įkurta XIX a. pabaigoje (~2 mln. ha). Vietinių vadinama Lowveld žemė garsi gamtos įvairove. Čia natūralioje aplinkoje vieni kitiems padėdami išlikti gyvena 336 rūšių medžiai, 49 rūšių žuvys, 34 rūšių varliagyviai, 114 rūšių ropliai, 507 rūšių paukščiai ir 147 rūšių žinduoliai. Parko teritorijoje nesunku išvysti ir didyjį penketą, tačiau tik su reindžeriais ir visureigu. Vienas pėsčiomis gali keliauti nebent į liūto ar kito plėšrūno nasrus. Saugoma teritorija apima ir dalį Botsvanos bei Zimbabvės. Nemažai žmonių, bėgdami nuo bado ir skurdo, rizikuoja leisdamiesi pėsčiomis į Pietų Afrikos respubliką per Kriugerio gacionalinį parką ir dažniausia žūsta žvėrių nasruose. Tokie gamtos dėsniai – kas stipresnis tas laimi. Jos pusiausvyrą dažniausia pažeidžia žmogus. Dėl turtų baigiami išnaikinti raganosiai. Jo ragas reikalingas kinų medicinai ir kainuoja itin didelius pinigus. Įdomu stebėti Afrikos laukinę gamtą, joje kiekviename žingsnyje knibžda gyvybė, įspūdžių dar daugiau, kai pavyksta išvysti, kaip 10 liūtų užpuola buivolą arba krokodilas pagriebia troškulį numalšinti atėjusią antilopę.Kriugerio nacionaliniame parke

Plunksnų sostinė ir Sodų kelias

Atvykusius lietuvius Gintaras Ulevičius būtinai nuveda į žydų litvakų muziejų, kurio pirmose pozicijose – Lietuvos žemėlapis ir Lietuva tokia, kokią jie paliko išvykdami. Litvakai mielai bendrauja su atvykusiais kraštiečiais. Įsikūrę savo bendruomenių rajonuose, turi savo verslus: dirba vaistininkais, gydytojais, turi savo parduotuvėlių, restoranų. Deimantų Pietų Afrikoje atradėjas taip pat žydas litvakas. O vienas kėdainiškis atrado įspūdingą Oudtshoorn miestelį prie vandenyno, į kurį turistai vyksta ne tik pasimaudyti puikiuose paplūdimiuose, bet ir pajodinėti stručiais, išbandyti kitų pramogų. Litvako iš Kėdainių įkurta stručių ferma davė miesteliui pavadinimą ir titulavo jį pasaulio plunksnų sostine. Miestelis aplankomas keliaujant garsiuoju Sodų keliu, kuris veda per įspūdingą gamtą pietrytine pakrante nuo Heidelbergo miesto, Vakarų Keipe iki Storms upės, vingiuodamas palei Indijos vandenyną, gėrintis lagūnomis, koraliniais rifais, per vynuogynus, aplankant vynines ir Ado nacionalinį dramblių parką. Sodų kelyje yra ir aukščiausias pasaulio tiltas, nuo kurio siūlomas šuolis su guma.

Žmonijos lopšys ir vienas žaliausių kanjonųPAR Kriugerio nacionalinis parkas

Ne kartą esame girdėję, kad Žmonijos lopšys yra Afrikoje. Viena iš tokių vietovių yra Gautengo provincijoje (The Cradle of the Humankind), į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo, su dolomitinių kalkių urvais, kurių rasta beveik 200. Trylikoje jų yra augalų, gyvūnų ir hominidų (tikrųjų žmoginių beždžionių) fosilijų. Šiems urvams, kuriuos saugo UNESCO, – apie 2,3 mln. metų.

Tarp lankomiausių įžymybių yra ir vienas žaliausių pasaulyje Blaido upės kanjonas (762 m gylio ir 26 km ilgio), gausiai apaugęs subtropiniais augalais. Giliausia jo vieta prasideda nuo Mariepskopo kalno žemyn iki upės žiočių. Nuo Blaido upės kanjono atsiveria nepaprasto grožio Afrikos peizažai, gerokai toliau už PAR sienų. Įdomu ir tai, kad kanjone aptinkama visų penkių rūšių Pietų Afrikos primatų.

Atsipalaidavę žmonės

Keliaujant po šalį visada įdomu sužinoti, kaip gyvena jos žmonės. Pietų Afrikos Respublikoje – 80 proc. juodaodžių, kurių 85 proc. užima valdžios postus, ir 20 proc. baltųjų (iš viso 47 mln. gyventojų). Kaip visoje Afrikoje, taip ir čia, sparčiai daugėja kinų. Nors šalis ir turtinga, išvysčiusi pramonę, turi brangių iškasenų (aukso, deimantų), mokslas šalyje yra mokamas ir nėra privalomas. Tačiau norintiems mokytis valstybė sudaro sąlygas. Žmonės, kurie to siekia ir dirba, gyvena gerai: turi didelius namPAR žmonės myli savo šalįus su baseinais, kuriuos tvarko samdomos prižiūrėtojos, automobilius, o laisvalaikiu keliauja, lanko vynines, mėgaujasi kepsniais gamtoje.

Gyvenimo tempas arčiau gamtos, pavyzdžiui, Keiptaune, kuriame gyvena Gintaras Ulevičius, yra labai lėtas. Pati aplinka užliūliuoja. Važiuojant automobiliu, iš vienos pusės matosi vandenynas, iš kitos – Stalo kalnas. Johanesburge – pramonės ir verslo centre – jau gyvenimas verda, kaip Europos didmiesčiuose. Čia, kaip Amerikoje, visi važinėja automobiliais. Sulaukei 18 metų ir tėvai tau jį nupirko, kad būtum savarankiškas. Tad piko metu po valandą ir daugiau įprasta praleisti spūstyje.

Aukštas pragyvenimo lygis nevaržo prabangos ir pomėgių. Minimalus atlyginimas – 4,5 tūkst. litų, o kainos panašios kaip Lietuvoje, kai kas net pigiau. Didžiulė šalies problema – AIDS tarp juodaodžių. Apie 40 proc. serga šia kol kas nepagydoma liga. Nors daug pastangų skiriama prevencijai, tačiau kol kas rezultatų mažai. Kai pasiteirauji, kodėl nesisaugo, jie atsako, kad vis tiek mirs. Nauji vaistai ir nuolatinis mokymas, kaip apsisaugoti, galbūt ateityje padės išvengti šios nelaimės.

Nors šalis – turtingiausia Afrikoje, tačiau skurdas bado akis.OLYMPUS DIGITAL CAMERA Vien apie Keiptauną yra trys lūšnynai, kuriuose gyvena apie 3 mln. žmonių – beraščių, bemokslių ir tinginių. Auginantys vaikus gauna pašalpas – vienas iš būdų gauti pajamų. 14–15 metų mergaitės pradeda kasmet gimdyti vaikus ir iš jų gyvena. Lūšnynų vaikai dar papildomai gauna maisto.

Verslui palanki šalis

Šiuo metu apie 100 lietuvių yra pasirinkę gyvenimui šią šalį. Užsieniečius čia traukia itin geros sąlygos verslui. Norint įkurti savo įmonę, tereikia turėti 100 litų. PVM sudaro 14 proc. Kol neuždirbsi 3 mln. vietos valiuta arba milijono litais, PVM mokėti nereikia. Geros verslo sąlygos pritraukia daug investuotojų iš Rusijos, Vokietijos, Amerikos. Šalyje jau įsitvirtinusi didelė kolonija vokiečių, nemažai prancūzų ir olandų įsukę savo verslus. Čia sėkmingai eksportuoja šarvuotas duris ir lietuviška įmonė „Skydas“. Gintaras, prieš atvykdamas į Pietų Afriką, dešimtmetį dirbo Anglijoje.

Afrikoje jis jaučiasi taip pat saugiai, kaip ir kitur. Čia baigė turizmo verslo studijas ir įkūrė savo turizmo įmonę. Viskas einasi puikiai. Sulaukia turistų iš viso pasaulio, ypač daug atvyksta vokiečių, olandų, australų, amerikiečių, rusų. Zulu moterisTuri 900 kv. m namą su erdviu baseinu, vaizdu į vandenyną, Stalo kalną ir mažytę Robino salą. Ta salelė tokia maža, kad apeiti ją prireikia vos 15 minučių, tačiau turistai ją lanko kaip vietą, kurioje kalėjo pirmasis PAR demokratiškai išrinktas prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Nelsonas Mandela. Verta paminėti, kad šią iškilią asmenybę buvo priglaudęs savo anumose ir jam suteikė teisinių žinių advokatas žydas litvakas. Kiekvieną dieną bendraudamas su turistais ar vykdamas pasigrožėti vandenyno šėlsmu iš arti, jis gerai žino tas taisykles, kaip saugiai gyventi Afrikoje – tiesiog nesilankyti ten, kur gali būti pavojinga. Gintaras, apkeliavęs visus žemynus, jei rinktųsi kitą šalį gyventi, tai būtų Naujoji Zelandija. Vilioja jos egzotiška gamta: karšti natūralūs baseinai, rūkstantys krateriai, panašios sąlygos verslui, kaip ir PAR. Keliaudamas prieš daugiau kaip metus po Naująją Zelandiją, autobuse girdėjo informaciją: jei nori pasilikti, prašom paskambinti šiuo telefonu. Retai apgyventa šalis siekia pritraukti žmonių, kviesdama kurti savo verslą be jokių mokesčių. Bet jei verslininkas susiruoš išvykti, skirtingai nuo PAR, čia teks sumokėti mokesčius už visą dirbtą laiką, nors jie ir labai maži.

Gintaras, gyvendamas svetur, nuolat ilgisi Lietuvos, bent kartą ar du per metus čia sugrįžta. Jei kas pasiūlytų gerą darbą, nesvarstydamas grįžtų, bet kol kas tenka džiaugtis Afrikos saule.

Brangiausias – safario parkas

Keliaujant į Afriką nemažą kelionės kainos dalį sudaro skrydžio kaina. Iš Lietuvos skristi pigiau (apie 1500 Lt) per Varšuvą arba Minską. Tačiau didžiausią kainos dalį sudaro Afrikos fauna – Krugerio nacionalinio parko lankymas. Pietų Afrikos Respublikos gyventojas gali rinktis – už 1 tūkst. JAV dolerių žmogui tris dienas praleisti safaryje Krugerio nacionaliniame parke ar už tą pačią kainą 10 dienų nuskristi pailsėti į TailGintaras Ulevičius PARandą su paketu „viskas įskaičiuota“. Už įėjimą į nacionalinį parką imamas valstybinis mokestis – apie 100 litų, didžiausią dalį pasiima privačios paslaugų bendrovės: reindžeriai su visureigiais ir įvairiausio lygio viešbučiai, išsidėstę aplink Krugerio parką ir jo viduje, kuriuose nakvynė kainuoja apie 1200 litų žmogui. Iš jų atsiveria vaizdai į savaną, kurioje ganosi žvėrys, vandens telkinį, kur jie ateina gerti. Dienos safaris su visureigiu žmogui – apie 500 litų. Restoranuose gali paragauti laukinių gyvūnų mėsos, nors populiariausia jautiena. Šalies restoranuose gausu jūrų gėrybių, jos nebrangios. Taupant pinigus Afrikos gyvūnus galima pamatyti ir mažesniame parke, už 250 km nuo Keiptauno. Nors jis užima 10 tūkst ha, tačiau per maža teritorija išsimaitinti dideliems žvėrims ir jie yra maitinami. Todėl didyjį penketą čia galima išvysti lengvai ir iš labai arti. Ar saugu keliauti vienam dviračiu ar automobiliu? Gintaras sako, jog taip, jei pasirinkai tam skirtą turistinį maršrutą. Skiepų nėra jokių, vykstant į Krugerio nacionalinį parką reikia vartoti vaistus nuo maliarijos. Lapkritis, gruodis, sausis – geras laikas keliauti.

Dar keletas PAR pramogų:

Pasigalynėti banglente su bangomis Durbano, Keiptauno paplūdimiuose.Pietų Afrikos vaikai

Nusileisti su baidarėmis kalnų upėmis

Panardyti su krokodilais (užsidarius klėtyje).

Pavedžioti fermose už pavadėlio leopardą ar kitą plėšrūną.

Nusileisti su parašiutu nuo Stalo ar kito kalno

Praskristi oro balionu virš Krugerio nacionalinio parko

Nuotykių parkuose praskrieti lynu 600 m tarp kalnų

Panardyti su baltaisiais rykliais, delfinais ir banginiais Indijos vandenyne.

PAR lankomiausios vietos pagal Gintarą:

Krugerio nacionalinis parkas

Gerosios Vilties kyšulysgepardas medyje miega

Vyno fermos

Sodų kelias

Žmonijos lopšys

Svazilandas

—————————————————-

Jei norite aplankyti Pietų Afriką, ten pamedžioti ar pakeliauti, parašykite ar paskambinkite Gintarui Ulevičiui.  Štai jo kontaktai:

Tel. +27 (0) 21 554 3604

Mobile. +27 (0) 83 611 3479

Fax. +27 (0) 86 513 3639

www.capeniche.com. skaipas: Gintaras.capetown

El. paštas gintaras@capeniche.com

liūtas Kriugerio nacionaliniame parkePAR gyvūnijaPAR gyvūnija_PAR gyvūnija_gepardasPAR gyvūnija_žirafosPAR KeiptaunasPAR pakrantėPAR_ pakrantėPAR_ gyvūnijaPAR_augmenija

žurnalas Kelionės ir pramogos

 

DALINTIS