Norvegijos mozaika

…kai dar Odinas jūrose ir vėjuose savo galią laikė, fjorduose buvo galima pamatyti ant
akmenų augančius medžius.Tada dar neegzistavo tokia šalis kaip Norvegija, ledynai ir sniegas
dengė juodus ir pilkšvus atšiaurius kalnus kurie atrodė čia niekados neisileis nė vieno gyvo žmogaus…

Turbūt tokį vaizdą daugelis įsivaizduoja susiruošę į kelionę aplankyti šios nuostabios šalies. O gal tai tik pamato leidžiantis lėktuvui. Ne, vikingų išlipus iš laivo, lėktuvo ar automobilio nebepamatysi… Sutiksi modernios šalies piliečius – mandagius, visai nebeprimenančius viduramžių nuožmius karius ir jūrininkus.

Vaikai saugomi nuo darželinio amžiaus, juos apvelkant gudriais atšvaitus turinčiais kostiumais, kai šie išvedami į gatvę ar gamtą – visi pastebi. Einantis ir dviratį minantis žmogus čia tokie pat svarbūs kaip ir mašinų mėgėjai.
Susiruošę į Norvegijos gilumas nepamirškite gerų kelioninių drabužių ir avalynės, nes orų permainos neįtikėtinai greitos – lietus tuoj pat pakeičia ką tik švietusią saulę, debesys iš tyrai baltų pavirsta juodais drakonais, atnešančiais tikrų tikriausią štormą, dar kiek vėliau sninga kruopomis, nors imk samtį ir krauk į puodą, virk kokią košę. Žaibų ir griausmo stiprumas įtikins, kad šioj žemėj vis dar stichijos dievų jėgos neišseko. Visi keturi metų laikai išvien kartu, vienas per kitą, vienas po kito…

Ledo melsvo ar varveklio rankos pačios sieks. Akys lakstys horizonto toliais sakydamos sau –
taip, nėra to pasaulio krašto… Poliarinio rato linija tik žemėlapyje matyt atrodo “šaltai”, iš tikrųjų šiltuoju sezonu maudomasi ir už 500km į šiaurę nuo Oslo.
Nordkapp’e ( šiauriausiame Norvegijos taške ) net diena pavirtusi naktimi, o gal atvirkščiai.
Laipioji akmenimis kuriuos milžinai paliko. Ir ne apie pasakas ar mitus galvoji, apie jos Motinos Karalienės Gamtos didybę.

Ar teko stebėti kada bent keletą kartų perdien neriančios vandenin lyg gyvatės ir vėl išnyrančios vaivorykštės švytėjimą? Pravers ir žiūronai, nes tokių nutolusių ir artėjančių vaizdų praleisti pro akis tiesiog nevalia. Tolumoj, į jūros pusę koks pusšimtis rūke paskendusių salų.
Plaukdami laivai savo balsais taip “pasisveikina”, kad išgirsi ir toli krante snausdamas. Povandeninių laivų išvysi taip pat.

Daugybė ryškių raudonai baltai mėlynai dažytų vėliavų. Norvegijos simbolį mėgstama pasikabinti ir prie namo kieme ir biure.
Banginių gyvų vargu ar matė kas tiek daug, jog sakytų – ai nusibodo..
O jau tų vandens paukščių įvairovė, o miestą šarkos užėmusios. Vanduo nuo kalnų laša net kai kurių centrinių gatvių pašonėj… Varveklių pilni šlaitai, medžių šakos jų namai…
Tikra vandens ir akmens šalis. Takai ir takeliai atverti kiekvienam kuris nori sveikatingumo ir žvalumo.
Suaugusieji kartu su vaikais rogėmis važinėjasi, ne tik slidinėja.
Aukštyn link dangaus smarkiau įsilipęs su avimis ar šiaurės elniais pasisveikint gausi – anie bėgioja tarsi klausdami – o ko jums čia, dvikojai padarai?

Nuo aukštų viršūnių matyti ne tik daugiaukščių stogai, bet ir aerouosto takai. Atrodo turėtum sparnus ir pats ten nusileistum, jei tik galėtum.
Juk čia, Norvegijoj, aukščiausios Šiaurės Europos viršūnės, pilnos ledo net vidurvasary.
Žiū, prie kalnų ežerėlio, keistoj pievelėj po medžiais storais ir renginiai vyksta. Lyg pasakos herojai troliai vaidintų.
Vaikams ir jų tėvams šventė surengta. Kabarokis virve, nepavyko, niekis, atsigausi šalčiausiam vandeny ir pirmyn prie laužo.
Lentelių ir nuorodų kokią vietovę norėtum pasiekti išties daug, tiltų, viadukų, tunelių galybė.
Kai pagalvoji, kaip šitiek kalnų išgręžti, prakasti reikėjo ir pavyko?
Ežerų pakrantėj pralaužęs kokį leduką ploną gali įsitikint – skaidrus veidrodis tas krištolinis vanduo.
Įspūdingai stovi paminkliniai Rogalland vietovėje trys dievų kalavijai, nekertantys, lyg ir negrėsmingi, bet pagarbą keliantys.
Kai šioj šaly ilgėliau užsibūni, nejučiomis imi suprasti, kad žmonės čia senąjį pasitikėjimą vienas kitu išlaikę, sveikinasi sutikti net naktį…

…dievai nenurimsta, kol žmonės nepradeda kūrenti ugnies ilgam jos negesindami. Keliauk, pažink, nenurimk. Aplankyk ir Norvegiją, būtinai.

Specialiai “Kelionių ir pramogų” žurnalui iš Norvegijos Rolandas Užubalis