Laiptais į 91 aukštą!

 

Pijus Laila

Šiuo metu Lietuvoje itin populiaru bėgti maratoną. Bėga visi – vyrai ir moterys, vaikai ir pagyvenę, ponai ir darbininkai, bet ar žinote, kad pasaulyje yra ir kitokių maratono rūšių. Rugpjūčio 3 d. Pekine vyko pirmasis Kinijoje ir visame pasaulyje tarptautinis vertikalusis maratonas, kurio metu dalyviai bėgo į patį aukščiausią (330 m) miesto dangoraižį. Su į Lietuvą trumpam atvykusiu Vertikaliojo bėgimo sporto federacijos prezidentu Lori von Hautenu kalbamės apie šio sporto ypatybes ir raidą.

Kas tai yra vertikalusis bėgimas? Kuovertikalus bėgimas jis skiriasi nuo kitų rūšių bėgimo?

Viskas labai paprasta, kaip skamba ir pats pavadinimas, tai bėgimas į viršų – viduje kokio nors pastato ar atviroje vietoje. Priklausomai nuo varžybų ir disciplinos, sportininkams gali tekti įveikti nuo 100 m iki 160 km distanciją. Aukštėjimas bėgant ilgas distancijas nėra toks staigus, kaip pasirinkus trumpesnes distancijas.

Viena iš vertikaliojo bėgimo pakraipų – bėgimas dangoraižyje. Papasakokite daugiau apie tai.

Tokios varžybos vyksta bėgant dangoraižio laiptais iki pat viršaus. Nesenai vyko varžybos, kur dalyviams teko įveikti 2046 laiptelius ir pakilti į 91 aukštą. Toks bėgimas ypač tinkamas žmonėms, kamuojamiems antsvorio.

Kada ir kur įvyko pirmosios vertikaliojo maratono varžybos?vertikalus bėgimas

Pirmasis bėgimas laiptais įvyko garsiajame Niujorko Empire State pastate 1977 m. Iš pradžių šį sportą plėtoti buvo labai sudėtinga, nes pasaulyje buvo nedaug dangoraižių, bet pastaruoju metu pasaulyje daugėja aukštų, tinkančių šiam sportui, statinių. Nuo 2009 m. visu tempu rengiame čempionatus visame pasaulyje. Mūsų varžybose jau dalyvavo 9000 žmonių iš 30 pasaulio šalių. Lietuvoje dar nebuvome, bet ruošiamės artimiausiu metu ir čia surengti pasaulinio lygio varžybas, nes Vilniaus centre pridygę jau nemažai dangoraižių, į kuriuos galėtume įlėkti.

Kuo skiriasi bėgimas į aukštį nuo paprasto bėgimo?

Pagrindiniai skirtumai slypi biomechaniniuose ir metaboliniuose organizmo procesuose. Bėgimo į aukštį metu sportininkų raumenyse išsiskiria gausiai pieno rūgšties. Jų treniruotė šiek tiek primena treniruotes sportininkų, besivaržančių 1500 m ir 3000 m bėgimo rungtyse, kur yra derinama greitis ir ištvermė. Bet šiaip skirtumas labai didžiulis. Bėgimo į aukštį sportininkai per valandą gali įveikti 2000 m vertikaliai, o paprasti žmonės tuo metu įveiks tik apie 350 m.

Kodėl daugeliui tradiciškai bėgančių sportininkų knieti išbandyti ir vertikalųjį maratoną?

Todėl, kad tai labai naudinga jų fiziniam pasiruošimui. Sprinteriai, maratonininkai, kovos menų adeptai, alpinistai treniruojasi bėgdami į aukštį. Tai duoda gerą tonusą organizmui.vertikalus maratonas

Vertikalusis bėgimas negali pasigirti dalyvių gausa, profesionalių sportininkų mažai, dauguma mėgėjai, kodėl?

Išties, profesionalių sportininkų kol kas labai mažai. Juos puikiai suprantu. Mūsų bėgimai trunka 20–30 min. laiptais į viršų. Beveik sprintas! Tai jokiu būdu negali lyginti su lengvais maratonais ar kitais įdomiais pabėgiojimais, kurie vyksta gryname ore, vaizdingose vietose. Bet mūsų sportas turi ir savo privalumų. Ne kiekvienas, netgi profesionalus atletas, gali būti sėkmingas vertikaliojo bėgimo atstovas. Norint kažką pasiekti šiame sporte, būtina numatytoje distancijoje protingai paskirstyti jėgas, kad po to netektų ropoti į paskutinius aukštus. Būtina pasiruošti rimtam aerobiniam darbui, kuris išskiria raumenyse labai daug pieno rūgšties. Daugelis sportininkų, dalyvaujančių kalnų bėgime, pareiškia norą dalyvauti ir mūsų varžybose, bet tai nėra tas pats. Vertikaliajam bėgimui reikalingos specialios treniruotės – kasdieniai lakstymai laiptais į kuo aukštesnį aukštą.

Kuo pritraukiate sportininkus į savo varžybas?

Prizai pas mus nėra tokie įspūdingi, kaip kitų populiarių sporto šakų. Štai vykusiose varžybose Kinijoje profesionalų kategorijoje pirmos vietos nugalėtojui buvo skiriamas piniginis prizas – 1000 eurų. Patys greičiausi moterys ir vyrai „mėgėjų“ kategorijoje gavo prizus – 3 dienų kelionę į Londoną su nakvyne prabangiame viešbutyje. Bet daugelį sportininkų vilioja ne prizai, o nedidelė konkurencija ir noras išmėginti naujovę.vertikalus bėgimas

Kokių sąlygų ar kvalifikaciją reikia turėti, norint dalyvauti vertikaliojo bėgimo varžybose?

Jokių kvalifikacijų nėra. Varžybose Pekine, kurios vyko dangų remiančiame China World Summit Wing pastate, galėjo dalyvauti visi norintieji. Šios varžybos buvo unikalios, nes jose dalyvavo ir keletas žymių Pekino žmonių.

Kiek šios varžybos yra pavojingos? Ar reikia dalyviams baimintis patirti traumų?

Kol kas jokių rimtų traumų neturėjome. Paprastai sportininkai skundžiasi raumenų nuovargiu ir skausmu, bet tai normalu. Pavojingų situacijų susidaro masiniuose bendruose bėgimuose, kaip tai buvo Niujorke. Bet, paskutinėse varžybose Pekine sportininkai startavo nedidelėmis grupėmis, tad kamšaties bei trinties baimių nebuvo. Bet kokiu atveju per varžybas visada budi greitosios pagalbos ekipažai starto vietoje, rungties viduryje ir finiše.

Jūsų rekomendacijos tiems, kas norėtų dalyvauti tokiose varžybose?

Pirmiausia patariu pasiruošti. Būtinos treniruotės bent 3 kartus per savaitę. Nesikelkite liftu. Lipkite laiptais. Kasdien ryte įprastai nubėkite 5–10 km, susiraskite kalvų, paaukštinimų ir bėgiokite jais. Svarbus fizinis aktyvumas ir širdies bei kojų raumenų stiprinimas, o tam nepamainomas yra bėgimas, bet koks – nuo kliūtinio bėgimo iki kroso parke.

Kokie pasiekti vertikaliojo bėgimo rekordai?

Kiekviename pastate, kur mes rengiame varžybas, pasiekiama rekordų. Rekordas 102 aukštų Niujorko Empire State pastate, styrančiame Manhetene, buvo pasiektas 2003 m. Australas Polas Kreikas į 86 aukštą, įveikęs 1576 laiptelius, užlėkė per 9 min. 33 s. Tam pačiam australui priklauso ir rekordas Taivane, kur į 91 aukšto dangoraižį, šuoliuodamas 2046 laiptais, jis užskuodė per 10 min. 29 s. Štai ir pamąstykite, ką jūs spėtume padaryti, kol paprastas žmogus užbėgtų į 91 aukštą!

kelionės ir pramogos

DALINTIS