Pagal botanikos sodų pateiktą informaciją parengė Erlandas Paplauskis
Nuotraukos iš botanikos sodų archyvo
Vasarą Lietuvos botanikos sodus užlieja gražiausi žiedai, bei vyksta daug kitų įdomių renginių. Tad siūlome keliaujantiems po Lietuvą turėti po ranka įvykių Lietuvos botanikos soduose kalendorių.
Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose
Vos keturi kilometrai nuo studentų miestelio Saulėtekio alėjoje ir jūs atsiduriate nepaprastoje augalų karalystėje. Botanikos sode galima praleisti valandą ir dvi, pusdienį ir visą dieną, o atvykus kitu metų laiku vėl bus daugybė naujų įspūdžių. 
Čia niekada nenuobodžiausite. Sode vyksta įvairūs kultūriniai ir švietėjiški renginiai: koncertai, parodos, paskaitos, mokymai, kūrybinės dirbtuvės, atviros visuomenei specializuotos ekskursijos. Sodas Kairėnuose atvertas lankytojams visus metus. Tačiau vasaros periodui verta turėti prieš akis žydėjimų kalendrių, kad pasirinktumėt sau įdomiausią lankymo laiką.
Birželis
Birželio viduryje pradeda žydėti bijūnai – senovinė lietuviška darželių gėlė. Lietuvos želdynuose ir sodybose daugiausia paplitusios senos, praeito šimtmečio P. lactiflora Pall. veislės: ‘Edulis Superba’ (1824 m.), ‘Festiva Maxima’ (1851 m.), ‘Jeane d‘Ark’ (1858 m.). Daug kur auginamas anksti žydintis vaistinis bijūnas ‘Rubra Plena’. VU botanikos sodo ekspozicijoje auginami 272 pavadinimų, įvairių sodinių grupių bijūnai. Iš jų 90 veislių ir sėjinukų lietuviškos kilmės bijūnai (autoriai – O. Skeivienė ir E. ir J. Tarvidai).
Rožės – gėlių karalienės ir viso gėlyno puošmena. Rožių kvapų, spalvų ir dydžių jūra – tiesiog nesibaigianti. Rožės VU botanikos sode pradeda skleistis nuo birželio mėn., o kai kurios rūšys ir veislės žydi net iki pat šalnų. Šiuo metu rožyne auginama 141 veislė įvairių grupių rožių: modernios krūminės (39 veislės), poliantinės (5 veislės ) remontantinės (4 veislės), senovinės (75 veislių), R. rugosa hibridai (18 veislių).
Kolekcijoje galima gėrėtis moderniomis krūminėmis rožių veislėmis tokiomis kaip ‘Angela’, ‘Apricola’, ‘Charlotte’; poliantinėmis: ‘Gartenfreude’, ‘Knirps’, ‘Lavander Dream’, ‘Amulet’. 2012 m. šią kolekciją dar papildė tokios naujos veislės, kaip: ‘Alexander MacKenze’, ‘Arabia’, ‘The Piligrim’, ‘Felicia’. 2013 m. pasodinta 18 naujų veislių, iš jų 12 veislių – senovinės rožės.
Vilkdalgiai stebina savo žiedų įvairove – spalvomis, žiedo formomis. Sode auginama virš 400 pavadinimų vilkdalgių.
Astilbės žydi birželio antroje pusėje – liepos pradžioje. Jų VU botanikos sodo kolekcijose yra virš 100 pavadinimų.
Liepa
Viendienės – vienos ilgiausiai žydinčių gėlių (rūšys pradeda žydėti gegužės mėn., birželio mėn. jau žydi apie 1/3 turimos kolekcijos, o pats masiškiausias žydėjimas – liepos mėnesį), nors kiekvienas žiedas trumpaamžis (dėl to ir pavadinimas viendienės). Sodo teritorijoje auginama virš 600 pavadinimų viendienių.
Šluoteliniai flioksai nepalieka abejingų kvapu ir vaizdu, nors jų įvairovė, lyginant su kitomis žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijomis, VU botanikos sode nėra didelė.
Rugpjūtis
Atskirame plote linguoja margi kardelių žiedai. Pagrindinę kardelių kolekcijos dalį sudaro Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, numeriniai sėjinukai. Lietuviškų kardelių autoriai: P. Balčikonis, P. Ciplijauskas, A. Markevičius, J.A. Liutkevičius, A. Lukoševičius, L. Skibiniauskas, P. Šlajus, V. Švilpienė, E. ir J. Tarvidai, A. Zviaginceva ir A. Žobakas. Auginamų kardelių – didelė įvairovė: skirtingų veislių kardelių augalo aukštis, žiedynų forma ir dydis, žiedų spalva ir forma, dydis, žiedyno žiedų skaičius, taip pat vainiklapių gofruotumas ar banguotumas tarpusavyje skiriasi.
Lankytojus džiugina žydinčių jurginų jūra, tiesiog pasiklysti tarp žiedų – nematytas grožis. Didžiuliuose labirintuose auga per penkis šimtus užsieninės ir lietuviškos kilmės jurginų veislių, hibridų ir neįvardintų sėjinukų.
VDU Botanikos sode Kaune
Birželio pirmoji pusė / vidurys – Bijūnų žydėjimas
Puošniais karališkais žiedais pasipuošę bijūnai – vienas labiausiai branginamų augalų Lietuvoje. Nuo senų senovės jie simbolizavo turtą, sėkmę ir ilgaamžiškumą.
VDU Botanikos sode Kaune bijūnai ir lietuviškų veislių gausi jų kolekcija yra viena vertingiausių ir pasididžiavimą keliančių ekspozicijų: čia sukauptoje 300 veislių kolekcijoje net 48 veislės – lietuviškos, saugomos Nacionalinio augalų genetinių išteklių įstatymo.
Birželio pirmoji pusė – Tulpmedžio žydėjimas
VDU Botanikos sode Kaune auga vienas seniausių Lietuvoje pasodintų geltonžiedžių tulpmedžių. Kasmet birželio mėnesį šie iš Šiaurės Amerikos kilę medžiai pritraukia šimtus lankytojų dėl savo didžiulių geltonų žiedų, primenančių tulpę. Šis žiedų panašumas apgaulingas: genetiškai su tulpėmis tulpmedis neturi nieko bendro. Ypatingi ir šio medžio lapai, primenantys smuiką – todėl Amerikoje jis dar vadinamas „smuiko medžiu“.
Visą liepą – Didžiausio Lietuvos rožyno žydėjimas
VDU Botanikos sodo rožių kolekcijoje yra daugiau nei 1 500 rožių veislių ir daugiau nei 4 000 krūmų. Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje. 
Kolekcijoje auga naujausios Europos, Amerikos, Australijos ir kitų šalių selekcininkų sukurtos veislės. Kolekcijoje saugomos ir Lietuvos senuosiuose želdynuose bei gėlių darželiuose augintos ir išlikusios rožės. Rožyną juosia įspūdinga, pagal tarpukario prototipą atkurtą, balta pergolė, ant kurios vejasi raganių kolekcija.
Liepos 13 d. – Kvapų naktis
Liepos 13 d. VDU Botanikos sode tvyros magiška atmosfera: tradicija tapęs renginys „Kvapų naktis“ kviečia išskirtinei pažinčiai su kvepiančiu, nepažintų formų, skonių ir savybių augalų pasauliu. Duris vers mokslo, kvapų, skonių, šeimų kiemeliai, bus pristatomos augalininkystės naujovės, ypatingos veislės (nuo gėlių, iki žirnių), vyks degustacijos, orą dažys eterinių aliejų aromatai.
Rugpjūčio pradžioje – Hortenzijų kolekcijos žydėjimas
Nors įkurta vos prieš kelerius metus, hortenzijų ekspozicija Kaune jau tapo didžiausia visuose Baltijos šalių botanikos soduose. Čia galite pamatyti daugiau nei 100 įvairių hortenzijų rūšių ir veislių, besiskiriančių žiedynų, lapų spalvomis bei formomis. Kolekcijoje yra margalapių, raudonlapių veislių, o žiedynų spalvos varijuoja nuo baltos, žalsvos, kreminės, rausvos, tamsiai raudonos, purpurinės ir net mėlynos.
Rugpjūčio pabaigoje – Jurginų žydėjimas
Sodas didžiuojasi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje – šiuo metu turime per tūkstantį šių gėlių veislių.
VDU Botanikos sodo jurginų kolekciją sudaro tiek senosios, tiek labai naujos veislės, nes pastaruosius kelerius metus ji intensyviai pildoma. Botanikos sodas siekia, kad šis jurginynas, kaip ir rožynas, taptų prestižine visos šalies kolekcija.
Šiaulių universiteto Botanikos sodas
Gegužės pabaiga – birželio pradžia
Rododendrų žydėjimas. Nuo 2001 metų sukaupta 302 taksonai, iš jų 148 veislių augalų. Kolekcijoje didesnis dėmesys skiriamas rododendro (Rhododendron) genties augalams, kurie yra vieni iš populiariausių dekoratyvinių augalų.
Iš Latvijos specializuoto augyno „Babite”, kuriame dirbo žinomas latvių profesorius R. Kondratovičius įsigytos 36 vasaržalių ir visžalių rododendrų rūšys ir veislės. Kitų sėklos gautos iš Estijos, Latvijos, Ispanijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos botanikos sodų. Dabar dododendrų kolekcija yra botanikos sodo pasididžiavimas, traukianti lankytojus jų žydėjimo metu.
Gegužė-birželis-liepos vidurys
Alpinariumas. Nedideliame alpinariumo kolekciniame plote auginami 1145 sumedėję ir žoliniai augalai iš kurių 964 rūšių ir 181 veislių atstovai, priklausantys 70 šeimų. Kolekcija yra suskirstyta į mažesnius poskyrius, atskiruose plotuose auginami augalai iš Europos, Azijos, Amerikos kalnynų, Tolimųjų Rytų regiono. Dauguma kolekcinių augalų išauginti iš sėklų, kurios buvo gautos bendradarbiaujant su pasaulio botanikos sodais. Daugiausia auginame Europos kalnų augalų. Jie parenkami atsižvelgiant į augalo dekoratyvumą, kilmės vietą, rūšies gausumą, naudingąsias savybes.
Kalniniai augalai prabunda anksti pavasarį, o pavieniai pradeda žydėti, kai dar sode lankytojų mažai – kovo pabaigoje. Tačiau daugiausia žiedų gegužės–birželio mėnesiais. Vasarai įpusėjus žiedų sumažėja, tačiau alpinariume galime pasigrožėti tankiais kereliais želiančiais, pagalvėliniais augalais, jų įvairove. Dauguma augalų yra visžaliai, todėl rudeniop alpinariumą taip pat verta aplankyti ir pasigrožėti besikeičiančiomis spalvomis.
Rugpjūtis
Žolinė (rugpjūčio 15 d.)– kasmetinis, didžiausias renginys Botanikos sode
Žolinė remiasi ilgametėmis tradicijomis bei poreikiu puoselėti savo krašto identitetą. Žolinė Šiaulių universiteto Botanikos sode švenčiama nuo 2007. Joje daug įvairių žanrų muzikos, poezijos.
Demonstruojami ir mokomasi įvairių amatų, susipažįstama su tradiciniais augalais ir jų savybėmis, vyksta tautinių sezono valgių degustacija. Simboliška, kad Žolinė vyksta Botanikos sode, apsuptyje didelės augalų įvairovės. Šventės dalyviai gali įsigyti sodinukų, medaus, arbatžolių, rankdarbių, vaišintis gira. Joje kasmet atvyksta augalininkystės produktų gamintojų, augintojų ir atlikėjų iš Latvijos.
Žolinė vieša ir nemokama šventė.
Klaipėdos universiteto botanikos sodas
Liepos 19-22d. – folkloro festivalis ,,Parbėg laivelis“
Šiemet vasara botanikos sodui išskirtinė, jame vyks dalis kasmetinio folkloros festivalio ,,Parbėg laivelis“ programos. Todėl būnant tuo metu pajūryje tiesiog idealus metas aplankyti botanikos sodą. Šiemet jau 12-asis tarptautinis folkloro festivalis (liepos 19-22 d.) „Parbėg laivelis“ kviečia atrasti „Tautosakos sodą“. Festivalyje dalyvaus folkloro ansambliai iš Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Sakartvelo, Serbijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. Festivalio renginiai vyks ne tik Klaipėdos senamiesčio erdvėse bet ir KU Botanikos sode. 
Pirmąją festivalio dieną, liepos 19 d., 17 val. Botanikos sode bus atidaryta unikali Mažosios Lietuvos tautosaką pristatanti paroda, skambės Mažosios Lietuvos dainos, susitiksime su festivalyje dalyvausiančiais užsienio svečiais. Kitas tris festivalio dienas (liepos 20-22 d.) į Botanikos sodą kviesime atvykti nuo 13 val. – čia vyks edukaciniai užsiėmimai, susitikimai su etnologe Rita Balkute, fitoterapeutu Virgilijumi Skirkevičiumi, skambės festivalio užsienio svečių atliekama muzika. Renginiai nemokami. Daugiau www.parbeglaivelis.lt.
Būnant pajūryje, Klaipėdos universiteto botanikos sodas visada yra kaip puiki vieta pasivaikščiojimams gamtoje, ypač šeimoms su vaikais. Maloni estetiška, sutvarkyta aplinka traukia žmones čia užsukti. Kišenės nedraskančios edukacinių programų kainos suteikia laisvo laiko tėvams ir turiningą laisvalaikį vaikams. Viena populiariausių edukacinių programų apie sėklų plitimo būdus.
