Algis Kavaliauskas
Aistringas pėsčiuotojas Algis Kavaliauskas jau ne vienus metus su bendraminčiais savaitgalius praleidžia tyrinėdamas pėsčiomis savo šalį maždaug 100 km spinduliu aplink Vilnių. Sukaupė didelę keliavimo pėsčiomis patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Siūlome Jums maršrutą iš ruošiamo leidinuko aktyviam rudens savaitgaliui.
Į žemiau aprašomus maršrutus reikėtų žiūrėti kaip į tyrinėjimo kryptį, o ne kaip į griežtai apibrėžtą nurodymą, todėl gali būti ne taip jau paprasta tiksliai iš pirmo karto praeiti nurodytu maršrutu. Nukrypimai turėtų ne liūdinti, o džiuginti ieškojimo dvasios lydimi. Šie maršrutai skirti ne tik jaunimui, bet ir pensininkams, moksleiviams, mažiems vaikams su tėvais – visiems. Tai dar vienas pasirinkimas savaitgaliui.
- Maršrutas
Nuo Čekoniškių iki Pilaitės 
Čekoniškės–Šilėnai
Šis maršrutas išsiskiria ypatinga gamtos ir istorijos objektų įvairove. Jame aptiksime šaltinių, upių ir upelių, griovomis išraižytų kalnų. Čia bus ir piliakalnis su puikiu vaizdu, medinė bažnyčia ir t. t.
Kelionė prasideda Vilniuje prie Spaudos rūmų. Troleibusų ir autobusų stotelė „Spaudos rūmai“ (joje sustoja 7 troleibusas, važiuojantis iš stoties) yra kartu ir pradinė 101 autobuso, vežančio į Rastinėnus, stotelė. Patogiausias yra 9.00 val. išvykstantis autobusas. Juo važiuojame iki Čekoniškių.
Išlipame Čekoniškių autobusų stotelėje (žemėlapio Čekoniškės–Šilėnai A taškas). Pereiname tiltu Čekonės upelį ir pasiekiame paskutinę miestelio sankryžą (B taškas). Toliau vien tik laukai, jokio pastato. Šią sankryžą lengva atskirti, nes joje stovi ženklas, žymintis Čekoniškių miestelio pabaigą (raudonu brūkšniu perbrauktas žodis „Čekoniškės“ ir užrašyta „Sudervė 4 km“), taip pat čia pritvirtinta lentelė, nurodanti, kad į kairę pusę eina Prapuolų gatvė. Ja ir einame. B ir C ruože gerai matomi natūralūs orientyrai: iš pradžių iš abiejų pusių laukai, paskui iš kairiosios pusės miškas, vėliau kelių namų kaimelis Prapuolai, toliau iš abiejų pusių miškas ir kelių namų kaimelis Virbeliškės. Jame T tipo sankryža, šalia kurios stovi kryžius. Mums į kairę pusę link C taško. Nuo Virbeliškių sankryžos (apytiksliai) po 100 metrų kirsime elektros laidų liniją ir dar po 50 metrų pasieksime pagrindinę miško keliukų C sankryžą. Joje reikia eiti pačiu dešiniausiu miško keliuku. C ir D ruožas yra gražiausias šiame priėjimo ruože. Einant aiškiai matyti pagrindinis kelias, niekur nereikia išsukti iš jo nei kairėn, nei dešinėn. Vienintelė probleminė yra paskutinė C ir D sankryža. Ji žemėlapyje yra šiauriausiame (aukščiausiame) maršruto taške. Čia sukame kairiuoju keliuku, nors jis jau nebeatrodo kaip pagrindinis. Galų gale šioje vietoje galima apsižvalgyti ir kiek paeiti į priekį. D tašką lengva atskirti. Jame yra mašinų stovėjimo aikštelė, taip pat skelbimų lenta.
Neries regioniniame parke pasiekėme Šilėnų pažintinį taką (D, E, F, G, D taškai). Juo einant galima aplankyti du šaltinius („Akį“ ir Šilėnų šaltinį), regyklą, Naujosios Rėvos piliakalnį, orchidėjų pelkę ir medinę Šilėnų bažnyčią.
A ir D ruožui įveikti paprastai reikia kiek daugiau valandos. D taške galima atsidurti ir kitaip. Su tuo pačiu autobusu nuvažiuoti iki galinės stotelės (Rastinėnų) ir pradėti eiti nuo ten, tačiau tada didžioji dalis tako iki D taško eis keliukais palei kolektyvinius sodus ir nebebus tokio miškingo C ir D ruožo.
Šilėnų pažintiniame take aiškiai ir kūrybiškai nužymėti priėjimai prie gamtos objektų, tačiau pats takas, kaip bebūtų keista, nenužymėtas. O jis nėra toks jau akivaizdus, ypač E ir F ruožas. Išėjus iš piliakalnio reikia iškart sukti pirmuoju numintu taku į dešine ir leistis juo žemyn.
Toliau galima paeiti pažintiniu taku ir grįžti tuo pačiu keliu į Čekoniškes. Trijų valandų tam turėtų pakakti.
Šilėnai–Karveliškės
Nuo Šilėnų kaimo į Vilnių veda vienintelis asfaltuotas kelias. Paėję juo porą kilometrų (žemėlapio Šilėnai–Pilaitė A, B, C ruožai) prieisime tiltą per Čekonės upelį (C taškas – tai tiltas per upelį). Iškart už tilto, dešinėje, pievutėje suartas kelias, todėl kyla tam tikrų sunkumų, nėra kelio.
Kairiuoju Čekonės upelio krantu, žemiau tilto, eina keliukas. Tai, matyt, buvusio iš Vilniaus į Legotiškių dvarą (1932 m.) nutiesto kelio dalis. Jis randamas taip: perėjus tiltą per Čekonės upelį (C taškas) už 20 metrų randame trumpą keliuką į dešinę, besibaigiantį pievoje. Einame juo iki galo ir tęsiame toliau (nors ir nėra tako).
Kertame pievą įstrižai (mažiau nei 100 metrų atstumas) taikydami į toliausią nuo asfaltinio kelio ir Čekonės upelio tašką. Čia, kalno papėdėje, jau aiškiai matyti keliukas.
C ir D ruožų pradžią galima rasti ir kitaip. Likus keliems šimtams metrų iki tilto, B taške (B taškas žymi asfaltinio kelio susiaurėjimą ir yra ties ženklu apribotas 20 km greitis) sukti į dešinę ir iškart, paėjus kelis metrus, išsukti iš šio keliuko į kairėn einantį žvyruotą keliuką. Juo nusileisti žemyn. Ten yra brasta per Čekonės upelį. Ją perbridę pakliūvame į reikiamą kelią. Juo einame C ir D ruožą.
Vienintelė vieta, kurioje šis kelias prieina iki pat Neries, yra kaip tik ties Neries rėva. Čia po pušimis visada malonu atsipūsti. Orientavimosi prasme C ir D ruožuose visos keliukų atšakos į kairę turi būti ignoruojamos. Todėl C ir D ruožai eina Neries upės vaga ir niekur nereikia kilti. Išėjimas iš šio kelio prasideda tik priėjus vienintelę (C ir D ruože) visus metus vandeningą upelę Kopličianką. D taškas žymi brastos vietą per ją (kelias kerta upę). Tik perbridus upelę Kopličianką reikia kilti į Neries vagos viršų, bet ne iš karto. Už brastos D paėjus keliuku dar apie 100 metrų, į viršų reikia išsukti iš jo į dešinę keturračių ir motociklų išvažinėtu ir labai stačiai į viršų einančiu takeliu. Pakilus į viršų, reikia toliau tą pačia kryptimi kirsti pievą. Tai patogu padaryti čia einančiu nežymiu keliuku. Juo iš pradžių paėjus apie 50 metrų Neries link, paskui pasukti į kairę ir kirsti pievą. Čia ryškus orientyras – Karveliškių kapinės.
Karveliškių kapinių riba eina keliukas. Juo ir einame E ir F ruožus. F taške žygį galima baigti. Tada reikia F taške pasukti į kairę ir puskilometrį paėjus pasiekti kapinių autobusų žiedą. Iš čia kas valandą išvyksta autobusas Nr. 63 pro Pilaitę į Žvėryną. Nuo Šilėnų iki Karveliškių kapinių (A, B, C, D, E, F taškai) nueiti užtruktų apie pusantros valandos.
Ištvermingiausieji dar po 3 valandų gali pasiekti Vilnių. Čia yra daug maršruto galimybių ir jas paliksime asmeniniam patyrinėjimui. Kelionės tikslas gali būti Pilaitės arba Karoliniškių mikrorajonai.
Mums patinka grįžti prie Pilaitės autobusų žiedo (paskutinės 4G autobuso stotelės). Tam galima pasirinkti tokį kelią: F taške sukti į dešinę ir eiti upės gatve iki Girulių. Giruliuose sukti į kairę ir eiti Platiniškių link (G taškas). Toliau kirsti Griovų geomorfologinį draustinį ir ties Gelūžės ežero pakrante sukti į kairę prie Pilaitės autobusų žiedo.
Šiuo maršrutu galima eiti be ypatingo pasiruošimo tiek fizine, tiek orientavimosi prasme. Ėjimo greitį visada reikia pasirinkti tinkamai. Pasiklysti čia beveik neįmanoma. Visą maršrutą iš vienos pusės riboja Neris, iš kitos pusės – asfaltinis kelias Vilnius–Sudervė. Tarp šių dviejų ryškių orientyrų yra kelių kilometrų miško juosta – puiki dovana norintiems pajudėti ir pabūti gamtoje.
