Šiemet Dusetose vyko jau 105-osios žirgų lenktynės. Manoma, kad čia jos vyksta jau kelis šimtus metų. Ir ne taip jau svarbus tas skaičius. Visais laikais žmonės čia suvažiuodavo pabendrauti, pabūti, pasilinksminti, į žirgus pasižiūrėti ir už juos pasirgti.
75 metų dusetiškė Marija Varenbergienė pasakoja, kad miestelyje vykdavo žirgų paradas. Išrikiuodavo žirgus pagrindinėje gatvėje ir kiekvienas išsirinkdavo savo numylėtinį, už kurį sirgs per lenktynes. 
Miestelio gatvės mena ir muges. Žmonės tiesiog ant žemės išsidėliodavo puodus, megztas skaras ir kitus rankdarbius. Šventės atributai – juokdarys ir čigonas, su kuriuo galėdavai pasivažinėti. Atvažiuodavo paprastomis rogėmis, sugriūdavo tiek, kiek telpa į roges ant šieno ir lėkdavo per miestelį. 
Kai ponios Marijos penki vaikai suaugo, atsiveždavo savo svečių į šventę ir taip į kiekvienus namus. Miestelis tik klegėdavo nuo svečių šurmulio. Seniau žirgų lenktynės vykdavo per Grabnyčias, kad ir paprasta diena išpuldavo. Bendraudavo, alučio išgerdavo, laužai liepsnodavo.
Šios šventės ištakos labai senos, nes ežero pavadinimas siejamas su žirgais. Iš lūpų į lūpas nuo baudžiavos laikų sklando legenda, jog tada Dusetose gyvenęs žiaurus turtingas ponas. Kartą pas jį užsukęs baudžiauninkas su gražia nuotaka. Ši taip patikusi ponui, kad sumanė iš jaunuolio ją atimti ir pasiūlė palenktyniauti žirgais – kas laimės, tam gražuolė ir atiteks. Ką darys vargšas jaunuolis… Šiaip ne taip susitaupęs nusipirko kumelaitę, ją šėrė, prižiūrėjo ir ruošėsi varžyboms ant užšalusio ežero. Į rungtynes pakviestas urėdas davė ženklą lenktynių startui. Ponas išlėkė ant ledo su dvylika sartų eržilų, o baudžiauninkas su savo eiklia kumelaite, kuri kaip kulka šovė plonu ežero ledu ir nulėkė. Įsiutęs ponas sustabdė savo eržilus ir įsakė nuplakti baudžiauninką rykštėmis už įžūlumą. Kol staiga sustabdyti žirgai trypė ledą, šis ėmė ir pratrūko, matyt, ir pono pykčio neatlaikė. Šis su savo sartais ristūnais nugarmėjo dugnan. Nuo to laiko ežeras Sartais vadinamas. 
Rašytiniuose šaltiniuose minimas ir kelių Dusetų apylinkių pasiturinčių ponų ginčas, kieno žirgai eiklesni. Pagaliau susilažino ir nutarė tuo įsitikinti ant Sartų ežero ledo. Sutarė atstumą ir pasileido. Niekur nėra rašoma, kas tuomet laimėjo, bet faktas, kad jau daugiau nei 200 metų važnyčiotojai varžosi su savo eikliaisiais ristūnais Dusetose.
Caras, sužinojęs apie sambūrį ir linksmybes ant ledo, 1894 m. dekretu uždraudė šią šventę – kas žino, dar laisvės gijos išsirutulios būryje…
Keitėsi laikai. Šventės vėl grįžo, nuo 1905 m. jos tapo tradicinės, o nuo 1920 m. valdžia, pamačiusi, kad ši šventė labai reikalinga, ėmė ją organizuoti. Nuo 1937 m. šventės dalyvius jau linksmino įvairūs kolektyvai, o nuo 1968 m. jau vyko ir pirmoji žiemos mugė. Vienais metais rajono valdžia buvo sumaniusi imti mokestį už įvažiavimą į Dusetas, bet pamatė, kad nelabai tai pavyks, žmonės ieško vietos, kur toliau automobilius palikti, tad šios minties vėliau atsisakė. 
Šventė dar labiau išpopuliarėjo Lietuvai tapus nepriklausoma. Kasmet vis daugiau suvažiuoja žiūrovų, vis daugiau mugės dalyvių. Žmonės atsipalaiduoja, kas stebi lenktynes, kas prie laužų šildosi, kas gurkšnoja karštą vyną ar valgo karštus kepsnius. Anksčiau kartais vykdavo ir automobilių lenktynės, bet nepasiteisino – juk šioje šventėje svarbiausi žirgai ir jų vadeliotojai.
Lietuviui nuo seno žirgas buvo ne tik draugas, bet ir didžiausias pagalbininkas ūkio darbuose. Šiandien žirgai atlieka jau kitokias funkcijas – ruošiami įvairių rūšių sportui, šventėms, kurios sutraukia daug žiūrovų. Kad jie turėtų ką veikti, į pagalbą skuba prekybininkai. Kartais pardavėjų ne mažiau nei žiūrovų. Gal ir gerai. Žmonės nori ir pavalgyti, ir išgerti, ir dar lauktuvių namo parvežti. O amatininkams ir maisto gamintojams sunkmečiu proga užsidirbti. Čia gali pastebėti ir valgių, ir rankdarbių sezono madas.
Šiemetei šventei ledas jau gaminamas, juk negali laukti paskutinių dienų. Šventė vyks Sartų hipodrome.
Žirgų lenktynės jau tapo tarptautinės, jose varžosi važnyčiotojai ir iš kaimyninių šalių, kartu su jais atvyksta ir nemažai žiūrovų.
Kas šiemet Sartuose bus naujo? Be tradicinių žirgų lenktynių, kuriose dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos sportininkai, vyks ir šunų kinkinių varžybos. Šiuo metu Lietuvoje yra trys klubai, užsiimantys šunų kinkinių sportu. Sartuose Didžiojo prizo varžybose pasirodys stipriausi dviejų, keturių ir šešių šunų kinkiniai.
Žadama žiūrovams pristatyti ir parodomąjį 12 šunų kinkinio startą. Bus ir žiemos pramogų žiūrovams, linksmins liaudiškos muzikos kolektyvai.
Kasmet šventės proga atidaroma vis kita meno paroda žirgų tema. Pernai lankytojus džiugino unikalios Dusetų fotografės Normantės Ribokaitės fotografijos. Šiemet irgi nepraleiskite progos čia užsukti. Galerijoje bus atidaryta Jono Kazlausko ir Edvino Krūminio (Edvīns Krūmiņš) kūrybos paroda ŽIRGAS DAILĖJE. Ji veiks iki kovo 10 d. Būtinai apsilankykite ir pasižiūrėkite, kokį žirgą savo vaizduotėje mato menininkai.
Onutė Nosevičienė
Nuotraukos iš Sartų archyvo
