Dieveniškės – pirmapradės gamtos kampelis, kartais dar vadinamas Lietuvos apendiksu, nuo sostinės nutolęs vos 60 km. Keliautojus čia pasitinka senieji rėžiniai dzūkų kaimai, gudų ir dzūkų dialektai, senos pirkios ir dažniausia senoviškai gyvenantys žmonės. Pasijunti tarsi muziejuje po atviru dangumi, kur gali keliauti ir su žmonėmis pabendrauti. Šis pasienio kraštas, tarsi visų užmirštas kampelis, išsaugojęs savo autentiškumą. Iš Dieveniškių kilusi Elena Virzinkevičienė su vyru Andriumi apsidžiaugė suradę gerokai prieš šimtą metų statytą etnografinę sodybą netoli tėviškės Grybiškių kaime. Sutuoktiniai plušėjo aštuonerius metus, o pernai pakvietė lankytojus į etnografinę kaimo turizmo sodybą „Po vienu rūmu“. Sodybos pavadinimas atspindi šio krašto tradiciją pirkią, tvartą ir kitus ūkinius pastatus sukišti po vienu stogu, linksmai ją vadinant „po vienu rūmu.ׅ“ Sodyboje svečiai susipažįsta su pačios šeimininkės nuo vaikystės sukauptais krašto buities rakandais ir įrankiais. Senovinės svarstyklės, indaujos, audimo staklės ir lovatiesės, austos mamos, močiutės ir pačios sodybos šeimininkės. Audimas šiame krašte iki šiol dar gyvas. 
Elena nuo mažens domėjosi savo krašto praeitimi, su mokytoja užrašinėjo senovines močiučių dainas. Nuo vaikystės tyrinėjanti savo kraštą E.Virzinkevičienė sako, kad Dieveniškės yra Lietuvos ištakos. Dėl to aplink daug pilkapynų ir net jų sodyba yra pilkapių apsaugos zonoje. Moteris gali daug pasakoti apie savo krašto senovę, o vyras Andrius – gamtos aistruolis, galintis išvardinti, kokius gyvūnėlius čia gali išvysti lankytojai. Tai ir ūdra, stirnos, lapės, kiškiai, gulbių šeimyna, tulžys, garniai, kukutis ir kiti sparnuočiai įsilieja į gamtos gyvybės ratą, kurio centras, šalia kiemo tekanti Gaujos upė. Andrius nepatingėjo net staliuką įsirengti joje, kad rytais su kavos puodeliu įmerkęs kojas į šaltiniuotą vandenį galėtų stebėti bundančią gamtą. Gamtos ir entokultūros puoselėtojai šalia senojo namo pastatė lygiai tokią pat, tik gerokai mažesnę pirkią, suręstą iš savo miško medžių, joje gali apsinakvoti iki 10 žmonių. Svečiai maistą gaminasi patys, o, jei pageidauja, šeimininkai aprūpina sveikais vietos ūkininkų produktais, patys augina įvairias uogas. Pora siekė, kad atvykę miestiečiai rastų tylą ir kuo geriau pailsėtų gamtos apsuptyje. Elenos ir Andriaus Virzinkevičių sukurtas išskirtinumas neliko nepastebėtas. Pernai Entografinių kaimo turizmo sodybų konkurse sodybai „Po vienu rūmu“ buvo skirta pirmoji vieta Dzūkijos regione. Šeimininkai žino, kad geram poilsiui kaime reikia švarios, vaizdingos gamtos, sveiko, natūralaus namo, kuriame šilta ir jauku. Pirtis ir kubilas – kūno ir sielos palaimai žvelgiant į žvaigždėtą dangų. Privalumas ir tas, kad sodyba yra Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, kur yra įrengti, pėsčiųjų, dviračių takai, sutvarkytas Bėčionių piliakalnis. Atvyk, judėk, keliauk, džiaukis gamta ir dažniausia vienumoje bet kuriuo metų laiku.
