Šis maršrutas skirtas mėgstantiems pajudėti. Šiai kelionei reiktų pasirinkti patogią avalynę ir rūbus, įsimesti kelis sumuštinius ir didelį termosą karštos arbatos, juk gamtoje taip skanu pietauti. Dienos pabaigoje matyt nejausit nei rankyčių, nei kojyčių, bet geros nuotaikos bus su kaupu, o ir naktį tikrai gerai miegosit.
Kelionės maršrutas nėra labai ilgas. Išvykus iš Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km, dešinėje kelio pusėje pamatysite didžiausią (302 ha) Lietuvoje išlikusi naturalų ąžuolyną. Puiki vieta prasimankštinti prieš rimtesnius dienos žygius. Tikrai varta aplankyti šią vietą, juk senovėje ąžuolų giraitėse buvo laikomos šventomis, pavasarį čia dar vyksta ir labai įdomi „Plukių šventė”. Pasigrožėjus ąžuolynu galiam judėti toliau, link Kernavės – pirmosios Lietuvos sostinės. Ši vieta visais metų laikais žavinga, o ypač smagu čia per Jonines. Laužai, dainos, gera nuotaika, paparčio žiedo ieškojimas… Išvykus iš Kernavės reiktų 
važiuoti atgal link Vilniaus, bet rinktis kelią į Vievį. Vos už kelių kilometrų privažiuosite kavinę „Pušynėlis”, jei jau praalkote, čia galite papietauti, bet svarbiausia nepamiršti apžiūrėti vaizdingo 150 m Neries skardžio su įspūdingu vaizdu į Velniakampio kilpos mišką. Skirtingu metų laiku, ši vieta pasirodo vis kitaip. Pasigrožėjus skardžiu tęsiame kelionę. Reiktų apsisukti ir jau čia pat rasite nuorodą į Karmazinų piliakalnį. Taip pat iš čia galima pradėt kelionę Dūkštos pažintiniu taku, kuris tęsiasi apie penkis kilometrus. Kaip nurodo turistu informacijos centras norint įveikti visą žiedinį maršrutą, teks du kartus kirti Dūkštą. Vienoje vietoje (netoli Karmazinų atodangos) – tilto nėra, todėl teks bristi per Dūkštą (vandens gylis, priklausomai nuo sezono, gali svyruoti nuo 15 iki 60 cm!), kitoje vietoje (ties Bradeliškių piliakalniu) įrengtas tiltas. Keliauti nebus lengva, nes pažintiniame take yra daug stačių šlaitų, kuriuos norint įveikti, reikia apsiauti patogią avalynę ir nebijoti nuovargio. Jei dar nepietavote, tai pats metas išsitraukti sumuštinius ir truputi atsikvėpti.
Priklausomai nuo metų laiko bei dar likusių jėgų, reikėtų apsispręsti, kur toliau keliauti. Ar įveikti Karmazinų pažintinį taką, kuris vingiuoja mišku ir palei Nerį ir supažindina su senovės lietuvių laidojimo papročiais, 
kadaise klestėjusiu sielių plukdymu, mitologiniais akmenimis, augalais ir gyvūnais, ar važiuoti link Naujosios rėvos piliakalnio. Skubu įspėti, kad šis piliakalnis atims paskutines dar likusias jėgas, dėl to nuoširdžiai rekomenduočiau čia atvykti pailsėjus, tuo labiau, kad ir apžiūrėt tikrai yra ką. Važiuodami keliu Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė (kelio Nr. 5212), už 6 km. sukite Šilėnų link (yra kelio ženklas). Iki Šilėnų – 3 km, o nuo jų iki Naujosios Rėvos piliakalnio – dar 2,1 km. Vykstant link Naujosios rėvos piliakalnio pravažiuosite Šilėnų kaimą, mitologinį šaltinį, kurį verta aplankyti, nes tokį šaltinio vandenį žmonės naudojo gydymui. Tikrai pasiduosite 
pagundai užlipti į Sviliškių kraštovaizdžio draustinio regyklą ir nepasigailėsite. Keliaujant toliau nepatingėkit aplankyti šaltinio pavadinimu “akis”. Na ir pagaliau – kelionės tikslas – Naujosios 
rėvos piliakalnis. Pasakysiu atvirai, tikrai nesitikėjau, kad reikės tiek kopti, leistis, kopti, bet tikrai verta.
Nereikia toli važiuoti, kad patirtum kažką naują ir pamatytum, kiek gražių vietų yra visai šalia. Paskutiniais metais pastebėjom, kad labai padaugėjo nuorodų į lankomus objektus, kurių be vietinių gyventojų pagalbos niekada nerastum, o dabar tapo taip paprasta ir gera keliauti. Visą šį maršrutą mes aplankėm su dukryte, kuriai buvo vos keli mėnesiai, taip kad, kai nori-viską gali. Smagių kelionių.
Jovita, Vėja ir Žilvinas
