Vytautas Nosevičius
Jono Šečkaus nuotraukos
Koronai nesitraukiant ir karantinui įgaunant vis kitokias formas, matyt teks keliauti šiemet Lietuvoje. O pamatyti bei patirti čia tikrai ką yra. Kad ir apie mūsų šalelės žemės sandarą, joje vykstančius procesus. Jonas Šečkus – geologas, geologijos mokslų daktaras, tiriantis Baltijos jūrą prieš pora metų įkūrė “Geologo kelionės” facebook’o puslapį ir organizuoja geologines ekskursijas Vilniuje ir jo apylinkėse bei visoje Lietuvoje, kuriose supažindina plačiąją visuomenę su geologijos mokslu, jo paskirtimi, gamtine mūsų krašto istorija.
Jonas Šečkus nuolat pabrėžia, kad žmonės privalo žinoti ir suprasti savo valstybės dabartį ir istoriją. Ragina žmones pažinti ne tik žmonijos raidą, bet ir istoriją, kuri apima visą Žemės raidą – 4,6 milijardų metų per kuriuos įvyko daugybė pačių neįtikinamiausių gamtinių reiškinių vėliau nulėmusių ir žmogaus gyvenimą, veiklą, kultūrą ir net galbūt psichologinę savijautą ar socialines problemas.
Kaip Jums kilo idėja organizuoti tokio pobūdžio keliones?
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, ir atsivėrus sienoms į vakarų Europos šalis, labai išpopuliarėjo pažintinės kelionės į didžiausius Europos miestus (daugiausiai – sostines – Prahą, Budapeštą, Berlyną, Kopenhagą, Paryžių, kt.). Vėliau pradėjo formuotis, ir pagrįstai galima galvoti, kad jau aplenkė populiarumu, poilsinės kelionės į Viduržemio jūros šalis (šias keliones pastaruoju metu vejasi poilsinės kelionės į pietryčių Aziją). Ilgainiui turizmo spektras nuolat augo, žmonės pradėjo ieškoti neįprastų kelionių ir teminių išvykų. Nors pastarosios populiarumu pradžioje įsitvirtinusių krypčių vis dar nėra aplenkusios (galbūt niekada ir neaplenks), visgi, šiuo metu, būtent teminių ekskursijų ir kelionių poreikis Lietuvoje yra itin sparčiai augantis.
Vedant geologines praktikas savo studentams, kurių metu lankomi įvairūs Lietuvos geologiniai objektai, pastebėjau kad studentams palieka didelį įspūdį tokios kelionės ir mums su žmona Ramune (taip pat geologe) gimė idėja, kad tai gali būti įdomu ir žmonėms, nieko bendra neturintiems su geologija. Juk geologija – tai mokslas apie Žemės istoriją ir geriausiai apie tai kalbėtis yra būtent gamtoje. Aišku, visi pasakojimai vyksta suprantamai, taip sakant “žmonių” kalba. Štai tokie pamąstymai ir noras supažindinti žmones su geologija bei žinomais ir nežinomais gamtiniais paminklais, atvedė prie to, jog įkūrėme geologinių kelionių ir ekskursijų įmonę, kurioje dirbame ne tik mes su žmona, bet mums padeda ir jaunoji karta – sūnus Marius ir dukra Aistė, prisideda bičiuliai kelionių vadovas Saulius Jankauskas, geologas Vykintas Motuza Matuzevičius, hidrologė Karolina Eidukaitė.
Kuo įdomi geologinė Lietuva?
Pirmiausiai, kalbant apie Lietuvos geologiją, reikia suvokti, kad Lietuvos teritorija yra labai sena net matuojant geologinio laiko skale. Lietuva yra geologinio Baltikos kontinento dalis, o Baltikos kontinentas yra vienas iš seniausių kontinentų Žemėje, kuris pradėjo formuotis prieš daugiau negu 3.5 milijardus metų ir galutinai susijungė maždaug prieš 1.5 milijardo metų. Įdomiausia, kad šis Baltikos kontinentas susidarė Pietų pusrutulyje, maždaug dabartinės Australijos platumose. Ilgą laiką, daugiau negu pusę visos Žemės amžiaus, mūsų Baltikos kontinentas, kaip ir visos kitos plokštės, judėjo, t.y. dreifavo. Jis keliavo iš pietų į šiaurę, ir per šį ilgą laiką praėjo labai skirtingus geologinius virsmus. Kontinentas kirto skirtingas klimato juostas: Pietų pusrutulio tropikų juostą, ekvatorių, Šiaurės pusrutulio tropikų juostą. Galų gale, prieš šimtą milijonų metų atsidūrė tokiose platumose, kuriose esame ir dabar. Keliaudama plokštė ne tik kirto skirtingas klimato zonas, tačiau ir visoje Žemėje vyko tam tikri virsmai, katastrofiniai įvykiai, žymūs aplinkos pasikeitimai, kurie, kartu su gamtiniais procesais, yra užrašyti uolienose, nuosėdose, nuogulose, t.y. objektuose, kuriuose užšifruotą informaciją geologai geba perskaityti.
Keliaujant su žmonėmis, šias žinutes mes pamatome atodangose, skirtingame reljefe, vandens telkiniuose, tai yra tuose įspūdinguose gamtos objektuose, kurie žmonėms ir taip yra gražūs, tačiau kuomet jie sužino jų gamtinę istoriją, jiems jie palieka neišdildomą įspūdį. Lietuvoje didžiausia dalis mūsų kelionių yra susijusi su objektais, kurie buvo suformuoti į Lietuvą atslinkusių ir vėliau sutirpusių ledynų. Tačiau ir be šių, labiausiai paplitusių gamtinių paminklų, yra tokie, kurie susiformavo prieš šimtus milijonų metų. Tai Biržų, Anykščių, Joniškio, Kupiškio, Pakruojo, Skuodo, Ukmergės rajonuose randamos atodangos. Taigi iš tikrųjų tos gamtinės istorijos liudininkų mes turime gausiai, gamtiniai įvykiai, veikę Lietuvą yra labai įdomūs, įvairūs ir atsispindi geologinės istorijos metraščiuose – uolienose.
Žmonių susidomėjimas tokiomis kelionėmis didžiulis?
Pradedant bet kokią veiklą, nebūna taip paprasta, kaip gali atrodyti. Žmones pirmiausiai reikėjo supažindinti su geologija. Geologo kelionių veiklą pradėjome 2018 metais. Pirmiausiai į mūsų keliones ir ekskursijas prisijungdavo draugai, bičiuliai, giminės ir artimieji. O vėliau, tiek socialinių tinkle, žiniasklaidos pagalba, tiek ir reklamos iš lūpų į lūpas pagalba, po truputėlį tapome žinomi ir įdomūs. Na ir šiuo metu mūsų kelionėse dalyvauja pakankamas kiekis žmonių, kad galėtume vystyti savo veiklą toliau.
Kokie žmonės renkasi jūsų keliones?
Per kelerius veiklos metus labai aiškiai pastebime, kad vyraujantis klientas yra maždaug tarp 30 – 50 metų amžiaus moterys. Tokių klientų yra maždaug apie 70 proc. Pastebėjome ir tai, kad moterys iš esmės yra aktyvesnės – jos nuolat ieško kažkokių naujovių. Tačiau kartu įtraukia ir savo šeimos vyrus į tokias keliones ir dažnai vyrai “užsikabina” dar stipriau. Taigi, žmonės, kurie kurie dalyvauja mūsų kelionėse, išvykose yra labai įvairaus amžiaus: tiek vaikai, tiek paaugliai, tiek suaugę.
Na ir labai smagu, kad turime ir senjorų, kurie taip pat yra labai žingeidūs žmonės, siekiantys sužinoti tuos nepažintus dalykus. Juokaujame, kad sunkiausia yra geologinę ekskursiją parduoti, nes žmogus ją pirkdamas nežino, ką perka ir sužino tik joje sudalyvavęs.
Kokia situacija su mūsų šalies geologiniais rezervais?
Žiūrint ką mes vadiname geologiniais rezervais. Dažnai net nesusimąstome, kad viskas, prie ko prisiliečiame, ką vartojame, kuo maitinamės, yra glaudžiai susiję su geologija. Kiekvienas daiktas nuo plaukų segtuko iki aukščiausių pastatų atsiradęs tik todėl, kad geologai rado išteklius, iš kurių šie daiktai buvo pagaminti. Mūsų namai, darbovietės, darželiai ir mokyklos galėjo būti pastatyti tik ištyrus inžinerines geologines sąlygas, o ir žiemą juose nesušąlame tik todėl, kad geologai rado gamtos išteklius (naftą, dujas, anglį ir kt.), kuriuos naudodami galime apšildyti pastatus. Nekalbant apie tai, kad Lietuvoje ypatingai svarbus yra požeminis vanduo, kuris yra bene svarbiausia mūsų naudinga iškasena ir kuris atiteka tik todėl, kad hidrogeologai nustatė vandens išteklius, įrengė vandens išgavimo gręžinius, rūpinasi jo kokybe.
Taip pat sprendžiant geologinius uždavinius, galima išspręsti gausybę ekologinių problemų, susijusių su užterštumo, klimato kaitos ir įvairiais gyvosios gamtos pokyčiais. Nors Lietuvos teritorija yra labai gerai geologiškai ištirta, tačiau aibė klausimų yra neišspręstų. Geologinis turizmas yra nauja veikla Lietuvoje, esame vienintelė tokio pobūdžio įmonė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Geologo kelionėse šiuo metu turime 35 maršrutus. Mūsų tikslas yra, kad kiekvienas Lietuvos rajonas turėtų bent po vieną geologinį maršrutą. Šiuo metu dar esame nepabaigę net pusės Lietuvos – esame padengę rytinę jos dalį ir judame link vidurio ir šiaurės Lietuvos. Taigi rezervų turime gausybę.
Jūsų mėgstamiausios mūsų šalies vietos geologiniu požiūriu?
Tai yra dažniausiai užduodamas klausimas ir kartu yra sunkiausia atsakyti į šį klausimą. Suprantant geologinę raidą, dažnai gali būti labai įdomu ten, kur gamta nėra tokia išraiškinga, kur neturime įspūdingų gamtos paminklų, tačiau gamtinė istorija verčia stebėtis tokiais objektais. Ne visuomet grožis yra būtinas. Visgi yra tokie rajonai, kurie yra išskirtiniai savo geologine informacija. Tai Anykščių rajonas, kur yra įvairiausių geologinių objektų.
Taip pat labai įdomūs yra Biržų ir Pasvalio rajonai, kur susiduriame su aktyviais karstiniais procesais. Labai įspūdingas yra Kaišiadorių rajonas, kuriame yra didžiulė tiek reljefo, tiek atodangų įvairovė. Būtina išskirti ir Vilnių, todėl kad tai didelės įspūdingame, ledyno pakraščio reljefe įsikūręs miestas. Nors iš esmės kiekviename Lietuvos rajone mes galime turėti ir turėsime bent po vieną pilnavertį geologinį maršrutą. Dažniausiai rengiame išvykas ten, kur yra didžiausia paklausa. Tai yra Vilnius, Vilniaus rajonas, Kaunas, Anykščių rajonas, Biržų, Ignalinos rajonai.
Pavasaris, tuoj baigsis karantinas ir žmonės ims keliauti po mūsų gražią šalį, kokias įdomiausias geologiniu požiūriu patartumėte aplankyti vietas savarankiškai?
Galime patarti, kur žmogui nuvažiuoti, bet abejojame, ar žmogus pajaus ir išskaitys tą pilną informaciją nuvažiavęs vienas. Panašiai kaip mes galėtume išvardinti gausybę Lietuvos muziejų ir sakytume, kad aplankykite tuos muziejus, pasižiūrėkite. Tačiau yra skirtumas, kai nuvažiuoji į tuos muziejus ir juos tiesiog aplankai be žmogaus, kuris papasakoja apie ten esančius eksponatus, parodas, dažniausiai lieki suvokęs tik dalį paviršutinės informacijos. Keliaujant į gamtą ir norint ją geriau suprasti, rekomenduojame pasinaudoti gamtos gidų paslaugomis, kurie sugebės atverti jums įspūdingas gamtines vietas visai kitomis akimis.
Žinoma turime tikrų puošmenų, Lietuvos gamtinių stebuklų. Tai netoli Rykantų esantis Vilsos upelis su vieninteliais Lietuvoje natūraliais kriokliais. Anykčių rajone Daumantų, Betygalos, Šlavės atodangos, Karalienės liūno šaltinis. Įspūdinga Virintos atodanga, kurią rasti net pagal koordinates gana sudėtinga, nes ne kiekvienas pagalvos, kad reikia nusileisti stačiu šlaitu, kad pamatytum visa jos grožį. Biržų rajone labai įspūdingos ir geologiškai svarbios Muoriškių, Velniapilio atodangos, Likėnų šaltinis. Švenčionių rajone rekomenduojame aplankyti Kačėniškės piliakalnį, įspūdingo grožio Lino šaltinį, o nuvykę į Kaišiadorių rajonui priklausančią Mergakalnio regyklą, nepatingėkite pasivakščioti taku, vedančiu link Strėvos ir nusileisti žemyn, kad pamatytumėte gražiausius šios vietos vaizdus. Kaune labai įspūdingas takas palei Jiesios upę. Tik reikia būti atsargiems, nes kai šlapia, ten labai slidu, o takai veda stačiais šlaitais. Ir dar daug galima būtų ką paminėti…
Ar dar liko kokių neištirtų mūsų šalies vietų?
Per savo geologinę karjerą teko pabūti didžiojoje Lietuvos dalyje. Ir ne tik aplankyti skirtingus miestelius ar miestus. Teko dalyvauti geologinių žemėlapių sudaryme, todėl didžiulis kiekis kilometrų yra nukeliauta pėsčiomis. Lietuva iš tikrųjų pažįstama yra pakankamai gerai, tačiau visuomet, net ir labai gerai pažįstamoje teritorijoje, galima atrasti vietų, apie kurias anksčiau nieko nežinojome. Kiekvienais metais atrandame kažko naujo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje visiškai netikėtai aptikome Bevardžio upelio slėnį, kuris įteka į Verkės upelį ir pamatėme tokias atodangas, vaizdus, kurių net neįsivaizdavome esant šalia, nors gyvename vos už kelių kilometrų. 
Atrodo, kad žinai viską, pažįsti viską, tačiau dažnai būni nustebintas. Iš kitos pusės, kiekvienas aplankytas objektas skirtingais metų laikais atveria visai kitokį požiūrį, visai kitokį vaizdą. Taigi, galima sakyti, kad pažįsti Lietuvą, tačiau kuo labiau ją pažįsti, tuo labiau nepažįsti.
Kokios artimiausios nusimato kelionės kai baigsis karantinas?
Kai baigsis karantinas, vėl atsinaujins kelionės Lietuvoje. Taip pat vasarą laukia kelionės į kitas šalis: Sakartvelą (Didįjį ir Mažąjį Kaukazą), poliarinę Skandinavija ir šiek tiek artimesnės, tačiau geologiniu požiūriu nepaprastai įdomios ir visai nenusileidžiančios tolimosioms kelionėms, – tai kelionės į Lenkiją ir Latviją. Jau kitais metais bus premjerų ir į kitas Europos šalis, o galbūt ir už Europos ribų.
Lietuvoje numatoma vis daugiau naujų maršrutų vidurio ir pietų Lietuvoje, kadangi mūsų užduotis yra kad visa Lietuva būtų padengta geologiniais maršrutais. Žmonėms siūlysime, tuos kurie yra patys įdomiausi, kurie sulaukė didžiausio susidomėjimo.
Ir pabaigai jūsų žodis mūsų keliautojams?
Pirmiausiai norime pasakyti, kad geologinės kelionės turi labai įvairiapusį pobūdį. Pagrindinis mūsų ekskursijų formatas ir keliavimo būdas – kelionės automobiliais. Tačiau turime paruošę maršrutus ir pėsčiomis bei baidarėmis. Ateityje planuojame baidarėmis maršrutus ir už Lietuvos ribų. Taip pat turime galimybę Aukštaitijos nacionaliniame parke rengti savotišką kruizą Aukštaitijos ežerais, kur susipažįstame su Aukštaitijos ežerų kilme, grožimės nuostabia gamta iš vandens bei paragauja žuvienės ir rūkytos žuvies, kuri yra labai būdinga Aukštaitijos regionui. Taip pat turime įkūrę nedidelį uolienų muziejų, kur eksponuojamos mūsų surinktos uolienos savo kelionių ir išvykų metu. Na ir ši ekspozicija atspindi žemės istoriją ir yra labai įdomi žmonėms aplankyti. Sunku net papasakoti apie viską. Geriausia – atvykite į ekskursijas ir pasikalbėsime gyvai.
