Dangaus kalnuose


Jau 40 metų Lietuvos keliautojų sąjunga organizuoja turiadas į įvairiose pasaulio šalyse stūksančias kalnų viršūnes. Šių metų turiada Kirgizijoje siejama su Vidurinės Azijos kalnyne Tian Šanyje (liet. dangaus vartai) stūksančia pirmąja lietuviška Gedimino Akstino viršūne. Prieš 50 metų (1959 m. rugpjūčio 2 d.) Gediminas Akstinas – Lietuvos alpinizmo pirmtakas, atvežęs į Lietuvą alpinizmo idėjas iš tuomečio Leningrado, organizavęs pirmuosius Lietuvos alpinistų žygius į kalnus, Kaukazo kalnuose žuvo kartu su dviem savo bendražygiais Vytautu Vosyliumi ir Feliksu Mieliausku.

Dangaus kalnuose lietuviškos viršūnės
Aukščiausias Tian Šanio taškas – Pergalės viršukalnė (7439 m).
Iki šiol tian-sanis-ir-mes.jpgTian Šanyje buvo 6 lietuviškos viršūnės: 1959 m. pavadintos Akstino ir Lietuvos alpinistų, 1979 m. atsirado Žalgirio, Nemuno, Mažvydo ir Vilniaus universiteto viršūnės. Šių metų alpinistų ekspedicijos rezultatas – trys nauji lietuviški vardai – Dotnuvos, Lietuvos tūkstantmečio (4711 m) ir Bangos viršūnės.
Vienybė duoda stiprybę
Penkiais srautais vykę lietuviai nuo liepos 19 d. užtvindė kalnus. Turiadoje dalyvavo 252 žmonės. Jie susiskirstė į mažas grupeles po devynis ar šiek tiek daugiau žmonių. Neapsakomai smagu sutikti tiek daug saviškių tokioje tolimoje šalyje kaip Kirgizija. Sutikome alpinistų grupių iš Rusijos ir Prancūzijos,ten-sanis-kazkur-3150m-aukstis.jpg po vieną kitą keliautoją iš Ispanijos, Portugalijos, Švedijos. Net vietiniuose turguose vietiniai gyventojai stebėjosi, iš kur čia tiek daug lietuvių. Daugelis džiovintų vaisių pardavėjų vardijo Sabonio, Savicko ir kt. Lietuvos sportininkų pavardes.tian-sanis.jpg
Ant kalnų skardžių ar morenų įrengtose stovyklavietėse, iš visų pusių apsuptose ledynų, vakarais prie laužų skambėjo lietuviškos dainos. Nuoširdžiai stebėjausi ir didžiavausi tuo, jog jauni žmonės taip puikiai dainuoja ir tiek daug liaudies (ir ne tik) dainų moka. Tiesiog stovi visi susikibę ant kalno krašto ir iš širdies plėšia dainas. Puikus vienybės jausmas…
Nuo kalno tai smagu, bet kalnan tai sunku
Į kalnus vienus nuvijo romantika, kitus – nostalgija, treti norėjo susivokti, ketvirti – prisiminti savo alpinistinius jaunystės laimėjimus ir dar kartą įveikti viršūnes. Buvo tokių, kurie vežėsi savo vaikus ir vaikaičius, nes norėjo įžiebti jų širdyse meilę kalnams. algimanto-juceviciaus-vedami-ikopeme-i-akstino-virsukalne-tian-sanis-2009.jpgTian Šanis – vienas gražiausių Azijos kalnynų. Jam ypatingą žavesį suteikia tiesios lyg žvakės į dangų šaunančios Tian Šanio eglės, slėniai su srauniomis ir skaidriomis upėmis ir šalia jų besiganančiomis gyvulių bandomis, jas prižiūrinčiais piemenimis ir jų įrengtomis jurtomis.
Aklimatizacija truko keletą dienų Karakolo slėnyje. ten-sanis-nuo-virsaus.jpgPirmoji Gedimino Akstino vardo viršūnė, rodos, pasiekiama ranka, tačiau čia buvo netikėtumų. Kelios grupės tiesiog jos nerado dėl blogų oro sąlygų.
Žvelgiant iš apačios, nuo slėnio, rodos, viskas aišku, tereikia ryžtingai nusiteikus eiti ir įkopti. Tačiau kalnai nenuspėjami. Tik čia per vieną parą gali pamatyti visus metų laikus: vasarą šviečia saulė ir reikia saugotis jos kaitrių spindulių, džiovinti lietaus ar sniego išskalbtus drabužius, rudenį pilki debesys ima berti ant galvos ledų krušą,tian-sanio-kalnai.jpg žiemą ryte prabudęs aptinki apsnigtą palapinę, pavasarį saulė ima tirpdyti sniegą.
Pirmomis dienomis niekaip nesupratau, kodėl reikia visą dieną kopti aukštyn iš paskutiniųjų su 20 kg kuprine ant pečių, kodėl reikia lipti per pavojingas gyvais akmenimis nusėtas perėjas, kodėl siekti pakilti į viršūnę, juk ir taip gražu aplinkui. Apsidairai ir užtenka, eitum sau degintis, kol saulė šviečia, pietus skanius išsivirtum, kortomis paloštum, su vietiniais pabendrautum, į turgų nuvažiuotum. Tik pasiekęs Žydrąjį ežerą 3400 m, įkopęs į 4250 m aukščio Akstino viršūnę, įveikęs 4500 m perėjas per snieguotas keteras supranti, kodėl visi ten eina. Galima vaizdžiai viską pasakoti, bet to neužteks, kad suprastum. Reikia įkopti ir tada susiplanuoji viso savo gyvenimo atostogas kalnuose.
Gyvenimas ledynuose – dar vienas stiprus savęs išbandymas.kalnai-ir-gitaros-garsai-neatsiejama.jpg Ne visi galėjo ten keliauti, nes dalis žmonių pervargo, sunegalavo ar dar dėl kokių nors priežasčių turėjo leistis į pagrindinę stovyklą. Ledynuose ne tik šaltis naktimis, negyjančios žaizdos, jokios galimybės išsidžiovinti peršlapusius batus, rūbus ar kojines, bet ir nuolat atsirandantys nauji ledyno plyšiai, kuriuos iš karto užpusto giliu sniego sluoksniu ar sniego karnizai ir laviniai šlaitai, kurie net nuo garsesnio žmonių kalbėjimo gali virsti pražūtinga sniego lavina. tian-sanis-vasara.jpgTodėl keletui grupių bandymai pasiekti viršūnes buvo nesėkmingi dėl per didelio sniego kiekio.
Gyvenant kalnuose dažnai kyla klausimų, kuri dabar savaitės ar mėnesio diena. Paprastai atsakymo niekas nežino. Greičiausiai nenori žinoti, nes taip nuostabu būti čia ir dabar, grožėtis atsiveriančiais vaizdais, bendrauti su savo komandos žmonėmis, pasiekti viršūnes, užlipti į perėjas. Kalnuose stengiesi išnaudoti visas tau juose skirtas akimirkas ir džiaugiesi jomis. Pasitikrini savo galimybes.

Į sielą liejasi ramybė
Kalnuose nėra kur skubėti, negali turėti planų ar didelių tikslų – kalnai diktuoja savo sąlygas, o žmogus tik prisitaiko priimdamas jas su didžiausiu dėkingumu. Kopiant išgaruoja nereikalingos mintys, nes turi stebėti, kur pastatyti koją, kaip pataikytitian-sanio-kalnai-anskti-ryte-dar-saulei-visai-nepatekejus.jpg į priešais praėjusio pėdą, stengiesi išlaikyti vienodą ritmą, neatsilikti nuo grupės. Telefoniniai skambučiai nevargina, nes nėra ryšio. Protas nurimsta… Tada pradedi girdėti savo intuiciją, diktuojančią genialius sprendimus, kuriuos turi ar gali padaryti savo gyvenime: ką tęsti, ką pakeisti, ko iš viso atsisakyti. Pradedi suvokti, kas iš tikrųjų tau reikšminga. Atrandi vidinę laisvę – pats nusprendi, ką ir kaip nori daryti.

Keliavo ir savo įspūdžius sudėliojo Sigita Kriaučiūnienė

DALINTIS