Vytautas Nosevičius
Gintaro Bagdono nuotraukos
Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti Algimantas Jucevičius surengė ekspediciją į pietvakarių Pamyrą. Ten itin sudėtingomis klimato sąlygomis įlipo į Dariaus ir Girėno viršūnę (6020 m) ir viršūnėje pritvirtino atminimo obeliską. Taip buvo įsilieta į Lietuvos renginių pynę, skirtą drąsiems „Lituanicos“ pilotams.
„Buvo labai blogi orai. Pietvakarių Pamyre, kur visuomet šviečia saulė, šįkart pliaupė lietus ar milžiniškais kąsniais drėbė sniegas, lavinų pavojus kaip niekada, tad išbandymų netrūko“, – sako turiados įkvėpėjas ir organizatorius A. Jucevičius. Iš 28 dalyvavusių ekspedicijoje į Čiurlionio viršūnę (5800 m 3B) įkopė 13, o svarbiausią ekspedicijos tikslą – Dariaus ir Girėno viršukalnę – pasiekė 15 ištvermingiausių žygio dalyvių (rekordas, dar nebuvo tiek vienu metu užkopusių į šią viršūnę!) su vadu A. Jucevičiumi priešakyje. Tik jo, turinčio ne vienų metų patirtį vedlio dėka buvo įkopta esant visiškai „šiknai“, nes į šią viršūnę Algimantas kopė jau 5-ąjį kartą ir visi akmenėliai bei takeliai jam buvo gerai matomi ir akliname rūke. „Juokiamės, kad kopėme kaip ežiukai rūke“, – šypsodamasis prisimena nedėkingas įkopimo sąlygas žygio vadas. Grupės aklimatizacija vyko Pamyro Alajuje, vadinamuosiuose spalvotuose Fanų kalnuose, kur buvo paskelbta antroji šių metų lietuvių turiada (pirmoji liepos mėnesį buvo atidaryta vaizdinguose Gruzijos Svanetijos kalnuose ir aprašyta rugsėjo „Kelionės ir pramogos“ numeryje). Turiados dalyviai ne tik pabuvo kalnuose, bet ir dalyvavo kultūrinėje programoje – aplankė senuosius Šilko kelio miestus Samarkandą bei Bucharą.
Apdainuotieji Fanų kalnai
Kerinčiais Alajaus slėnio vaizdais nuo seno žavėjosi keliautojai. Kai tik ateina pavasaris, tadžikų piemenys sunkiais kalnų takais atsivaro čia savo galvijų bandas ir, išvydę žalias ganyklas, visuomet sušunka: „Alaj!“ Ir išties – čia apsilankius apima neapsakomas jausmas. Tiek spalvotų ežerėlių, aksominių slėnių dar niekur neteko matyti. Ir žmonės nuostabūs kaip pati juos supanti gamta. Kiekvieną svečią pasitinka išskėstomis rankomis, kviečia pasivaišinti žaliąja arbata, tad belieka parietus kojas tūptis ir ragauti ne tik kvapnią arbatą, bet ir mėgautis suteikiančią einantiems į kalnus pliūpsnį energijos riebia avienos sriuba šurpa ar sočiais kumščio didumo koldūnais mantais.
Šiais metais turiados tikslas buvo nesudėtinga Energijos viršūnė (5110 m), stūksanti visai šalimais saulės nutviekstos raudonspalvės gražuolės Čimtargos viršūnės (5487 m).
Į šią viršūnę buvo kopiama nuo bazinės stovyklos prie Mutnajės ežero (4100 m), pernakvojama ant Čimtargos perėjos (4600 m) ir anksti ryte šturmuojama Energija. Šiais metais Pamyre buvo itin nedėkingi orai, ant Čimtargos perėjos siautė didžiuliai vėjai plėšdami šalin viską, kas tik pasipainiodavo jų kelyje, tad kai kurios grupės nelipo nenorėdamos rizikuoti, kitos kantriai laukė geresnių orų, po kelis kartus užkildavo ir vėl nusileisdavo nuo šturminės Čimtargos perėjos, kol išlaukė „lango“ – tinkamo oro kopimui. Tik kelioms turiados grupėms pavyko užkopti, kitos pasitenkino atsiveriančiais nuostabiais smailiabriaunių viršūnių vaizdais nuo Čimtargos perėjos, žydraisiais Kulikalono, Alaudino ežero bei pažintinėms kelionėmis po Bucharą ir Samarkandą.
Toliau pietvakarių Pamyro link
Po aklimatizacijos Fanų kalnuose 28 „Dariaus ir Girėno ekspedicijos“ dalyviai, vadovaujami A. Jucevičiaus, Didžiuoju Pamyro traktu palei Afganistano sieną, Piandžos upė pakrante dardėdami nuo Afganistano karo netaisytais keliais 900 km patraukė į pietvakarių Pamyrą svarbiausio savo tikslo – Dariaus ir Girėno viršūnės – link. Ten savotiškame apendikse, visiškai atkampioje vietoje yra tikras Lietuvos viršukalnių kampelis su 1964 m. atrastomis lietuviškomis viršūnėmis, kurios iki to laiko buvo bevardės. „Tai tikras lietuviškas kampelis, lietuviško paveldo regionas su gražiosiomis Lietuvos, Donelaičio, Čiurlionio, Lituanicos, Dariaus ir Girėno viršūnėmis, – sako A. Jucevičius. – Visuomet čia gera sugrįžti. Kitais metais ketinu vėl surengti ekspediciją į šias vietas ir taip paminėti 50-ties metų jubiliejų, kai buvo atrastas šis lietuvybės kampelis. Galbūt pavyks prisikviesti net vieną kitą šių lietuviškų viršūnių krikštatėvį“. 
Anot, A. Jucevičiaus, šis Tadžikijoje esantis lietuviškas kampelis itin vaizdingas. „Įsivaizduokite, užkopus į Čiurlionio viršūnę prieš akis atsiveria vaizdas į čia pat už Piandžos upės esantį Afganistaną, į Hindukušo kalnus Indijoje, už 40 km kalnų nusėtą Pakistaną, o už Sarykolo kalnagūbrio visu savo gražumu atsiveria Kinija“, – vardija lietuviško kampelio privalumus A. Jucevičius ir žada dar ne kartą ten sugrįžti ir atvesti kuo daugiau žmonių, ypač jaunimo, kad šis susipažintų su šiomis gražiomis vietomis ir parodytų jas kitiems. Ekspedicijos dalyviai pasiekė savo tikslą, nors orai nelepino, 15 kopėjų pasiekė Dariaus ir Girėno viršūnę. „Svarbiausia buvo ištvermė ir vidinis nusiteikimas, psichologinė nuostata, raminau kopikus sakydamas, kad Darius ir Girėnas per Atlantą skrido irgi ant benzino bako, niekas jų irgi nelepino“, – nestokojo sąmojo ekspedicijos vadas ir sudėtingo žygio akimirkomis.
Kitais metais čia planuojama sugrįžti, todėl dalį įrangos ekspedicijos dalyviai paliko, kad nereiktų vėl jos čia gabenti lėktuvais, autobusais ir ant savo kuprų. „2014 metais tokią ekspediciją vėl viliuosi čia pakartoti, nenoriu apleisti šio gražaus lietuviško kampelio, noriu, kad kuo daugiau tautiečių apie jį žinotų. Tokia mano misija. Beje, šis kampas labai mažai lankomas. Praktiškai nelankomas. 1983 metais ant Čiurlionio viršūnės palikau raštelį, ir įsivaizduokite – jį nepajudintą radau prieš porą metų vėl įkopęs į tą viršūnę“, – stebisi ir kartu džiaugiasi itin atkampiu ir ramiu lietuviškuoju kampeliu Pamyro kalnuose A. Jucevičius.
„Lietuviškame kampelyje“ Pamyre ramu
Ar saugu šioje Tadžikijos vietoje visai šalia Afganistano ir Pakistano, kur pastaruoju metu itin suaktyvėjusios radikaliojo islamo apraiškos, kurių taikiniu prieš pora mėnesių Pakistano kalnuose tapo ir lietuvių alpinistai, klausiu A. Jucevičiaus. „Šis šiaurinis Tadžikijos kampas unikalus ne tik savo grožiu, atkampumu, bet ir ramybe bei saugumu. Visi vietiniai – seni mano pažįstami, bičiuliai, draugai, džiaugiasi kiekvienu mūsų apsilankymu“, – ramina dažnas šio lietuviško regiono Pamyre lankytojas A. Jucevičius. Taigi, kitais metais ir vėl nusimato ekspedicija į pietvakarių Pamyrą lietuviškų viršūnių link bei tradiciškai turiada pradedantiems Kaukaze, tik dar nežinoma, iš kurios pusės – Rusijos ar Gruzijos – ji vyks. Detaliau viską sužinosite kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį 18 val. lankydamiesi Vilniaus keliautojų klube, Kalinausko g. 9. Taupykite pinigus ir ruoškitės psichologiškai bei fiziškai kitų metų turiadoms! Iki susitikimų.
