Vaistinės augalinės žaliavos atsargas ruoškime vasarą 

Prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja.

„Ankstyvaisiais viduramžiais tadžikų mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena (Abū ʿAlī al-Ḥusayn ibn ʿAbdillāh ibn al-Ḥasan ibn ʿAlī ibn Sīnā) (980 – 1037) yra pasakęs: „Gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, vaistažole ir peiliu.” Ilgametė liaudies patirtis, stebėjimai ir dabar pasaulyje bei Lietuvoje vykdomi vaistinių augalų moksliniai tyrinėjimai, atskleidė juose susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų  gydomąsias ir kitas vertingas savybes. Vaistinė augalinė žaliava dažnai naudojama farmacijoje, fito – ir aromoterapijoje, kurortologijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje ir veterinarijoje. Prisiminkime, kad gamtoje vaistinių augalų atsargos nėra neišsemiamos. Dėl keletą dešimtmečių trukusios intensyvios žemės ūkio gamybos, melioracijos, herbicidų naudojimo smarkiai sumažėjo natūralių augimviečių ir vertingų floros rūšių, tarp jų ir vaistinių augalų. Todėl rinkti augalus reikia atsakingai, išmaniai ir taupiai, paliekant šių išteklių ateities kartoms“, – pabrėžia mokslininkė.

 Žmonės nuo seno renka vaistinius augalus ir domisi vaistinės žaliavos savybėmis ir jos ruošimo būdais…?

O.R. Žmonės išmoksta pažinti vaistinius augalus, tačiau juos naudoti gydymui turi teisę tik diplomuoti-licenzijuoti medicinos ir farmacijos srities specialistai, kurie nurodo teisingą vartojimą, dozavimą, vartojimo laiką ir dažnumą, suderinamumą su kitais vartojamais vaistais. Ištirta ir įrodyta, kad kiekvieno vaistinio augalo žaliava ir iš jos pagaminti augaliniai vaistiniai preparatai be teigiamo farmakologinio poveikio turi ir kontraindikacijų bei neigiamą nepageidaujamų poveikių. Besidomintiems  vaistiniais augalais rekomenduojama skaityti recenzuojamus mokslinius, bet ne populiustinius leidinius.

Vasaros atostogos tinkamas laikas vaistinės augalinės žaliavos rinkimui pievose, laukuose, miškuose, pelkėse. Svarbu žinoti, kad vaistinės augalinės žaliavos kokybė priklauso nuo tinkamo jos surinkimo laiko, priemaišų pašalinimo, džiovinimo ir laikymo būdų.

Vaistinės augalinės žaliavos ruošimo būdai:

• Žaliava renkamos tik ekologiškai švariose vietose, giedrą dieną;
• Dedama į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius, nesuspaudžiant;
• Surinkta žaliava, skubiai džiovinama.

Draudžiama vaistinę augalinę žaliavą ruošti: cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų, pakelėse.

Nepatariama: augalų antžeminės dalies rinkti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.

Dėmesio: vaistiniai augalai, kuriuose kaupiasi stipriu farmakologiniu poveikiu pasižyminčios biologiškai veikliosios medžiagos: alkaloidai ir glikozidus yra nuodingi. Juos gali rinkti suaugę žmonės naudodami atsargos priemones (pirštines, apsaugines kaukes). Baigus darbą, būtina kruopščiai nusiplauti rankas.

Vaistinės augalinės žaliavos džiovinimo būdai?

Namų sąlygomis, savo poreikiams, vaistinė augalinė žaliava ruošiama ir džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, ne saulėtoje vietoje.

Iš pramoninių plantacijų, dideliais kiekiais, vaistinė augalinė žaliava ruošiama ir džiovinama naudojant technines priemones pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) geros ūkininkavimo praktikos bei augalinės žaliavos ruošimo gaires, laikantis Europos farmakopėjos reikalavimų. 

Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą?

Lietuvoje nuo 1883-ųjų metų  iki dabar Fabrikas „ Švenčionių Vaistažolės“ gilinasi į žolininkystės tradicijas.

Pirmieji vaistinių augalų moksliniai tyrimai pradėti XVIII a. Vilniaus universitete, o nuo 1924 m.  Vytauto Didžiojo universiteto (anksčiau Lietuvos universiteto) Botanikos sode įkurtas Vaistinių augalų skyrius – dabar Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius su ilgametėmis vaistinių augalų kolekcijomis, kurios yra mokslinės – projektinės, studijų ir švietėjiškos veiklos bazė.

Šiais metais Lietuvos Respublikos Seimas pirmą kartą atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui.

Lietuvos Respublikos vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikimu, pritarė mokslininkės 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planui, kuris parengtas bendradarbiaujant su Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondu. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius metus paskelbė habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės metais, kuri 1943 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto farmacijos skyrių, įgydama chemiko – vaistininko specialybę.

2020 m. liepos 1 d.  (trečiadienį) 10-14 val. organizuojamas dvidešimt šeštosios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos Žmogaus ir gamtos  sauga 2020 nekomercinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“, skirtas habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės mokslinei, pedagoginei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti.

Renginio Vieta: VDU Botanikos sodas, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Vilties g. 6A, Kaunas

Seminaro vadovės prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė, prof. dr. habil. Nijolė Savickienė