Neseniai išėjo leidinys kelionių mėgėjams apie Estiją, kurio pagrindinė autorė Estijoje gyvenanti gidė Sigita Matulevičienė. 
Tikimės, kad leidinys bus labai naudingas keliautojams ir norintiems daugiau sužinoti apie baltišką kaimynę. Kol kas šį keilautojo gidą galima įsigyti tik interneto knygynuose, vėliau bus kioskuose ir prekybos centruose.
Skelbiame 2020 metais „Kelionių ir pramogų“ Pavasario numeryje publikuotą interviu su Sigita Matulevičiene
Ona Nosevičienė
Asmeninio archyvo nuotraukos
Sigita Matulevičienė, su kuria susipažinau prieš metus ADVENTUR parodoje yra Estijos gidė, kelionių vadovė, Tartu lietuvių bendruomenės pirmininkė. Nuolat besišypsanti moteris kalba aštuoniomis kalbomis, kartu su vyru Raimundu augina du vaikus ir džiaugiasi gyvenimu kaimyninėje šalyje. Nutaikiusi laisvesnę akimirką užkalbinau šią charizmatišką moterį apie darbą ir gyvenimą Estijoje.
Pirmiausia suintrigavote savo poliglotės gebėjimais. Kada ir kaip mokotės?
Prieš kelerius metus savo seminaruose Ilzė Butkutė labai gerai parodė, kur dingsta mūsų laikas. Išmetus didžiąją dalį interneto skaitinių, stipriai apribojus socialinius tinklus ir atsirinkus „draugus“, nežiūrint televizoriaus (mes jo neturime) ir beveik neskaitant portalų, visiškai pakanka laiko tam, kam iš tikrųjų reikia. Aš kas dvejus metus mokausi naują kalbą. Esu baigusi humanitarinę gimnaziją. Joje mokiausi penkias kalbas (anglų, vokiečių, rusų, gimtąją ir lotynų kalbą). Šiuo metu kalbu anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, estų ir ispanų kalbomis, dar vis gilinu latvių kalbos žinias ir mokausi estų gestų kalbą. Motyvacija – nemėgstu, kai nesuprantu, ką šalia manęs kalba. Todėl ir sukasi galvoje aplink esančios kalbos. Latvijos viešbutyje jau pavyksta apsimesti latve (juokiasi). Kartą teko vesti ekskursiją estų kalba neprigirdintiems žmonėms. Nors ir stengiausi kalbėti garsiau nei įprastai, jaučiau, kad savo darbą ne iki galo atlikau. Tada ėmiau mokytis estų gestų kalbą.
Ar sunki estų kalba?
Tik atvykusi susiradau kalbos kursus ir tam, kad pakankamai gerai kalbėčiau, prireikė penkerių metų. Pirmiausia kankinau pardavėjas (juokiasi). Jos, iš kalbos supratusios, kad esu ne estė, iš pradžių bandydavo rusiškai kalbėtis, bet, supratusios, kad ir ne rusė, įvertindavo pastangas ir stengdavosi padėti. Panašiai ir pokalbiai telefonu – pagelbsti, kai kalba estiškai. Geriausia kalbos mokytis praktiškai. Tokie žmonės, kurie mokosi, estų, latvių, lietuvių kalbas, laikomi truputį išprotėjusiais (skardžiai juokiasi). Lietuvių kalbos aistruolės estės Tiinos Kattel, dirbančios Tartu universitete lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja ir vertėja, dėka Kakė Makė tapo žinoma Estijoje.
Kas Jus atvedė į Estiją?
Vyras – mokslininkas. Jis dirba Tartu universitete, dėsto sistemų saugumą ir yra pirmasis lietuvis, tapęs profesoriumi Estijoje. Raimundas domisi savaeigiais automobiliais, daiktų internetu. Bendradarbiauja su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis kaip užsienio ekspertas. Abu esame Vytauto Didžiojo universiteto magistrai. Aš esu baigusi verslo informatikos studijas. Atvykusi čia supratau, kad labiau patinka uždirbti pinigus iš kalbėjimo nei iš informacinių sistemų.
Ar estai kalbūs?
Uždaroki. Kalba apibrėžia tautos charakterį. Estų kalboje nėra giminių ir būsimojo laiko. Estai jį išreiškia esamuoju pridėdami konkretų laiką: rytoj, kitą savaitę ar net konkrečią valandą. Tai suteikia kalbai konkretumo.
Kokių daugiau skirtumų pastebite?
Estai ilgai galvoja. Tai jaučiasi kartu dirbant. Linkę viską išdiskutuoti ir paskui daryti, nors kartais ir neapgalvoja kai ko. Estijoje panaikinus apskritis regionų turizmo agentūros liko pakibusios ore. Reikėjo kelerių metų po administracinės reformos, kol buvo išspręstas šis klausimas. Šioje šalyje labai gerai veikia mobilusis parašas. Aš dirbu Estijos nacionaliniame muziejuje ir nesu mačiusi nė vieno žmogaus, su kuriais pasirašiau sutartis. Visi reikalai tvarkomi internetu. ID kortelė veikia visur. Jei jūs man paskolintumėte 10 eurų, sukčiau galvą, kaip atiduoti, o estas paprašytų pinigus pervesti. Mokykloje nerenkami grynieji pinigai, jie pervedami, netgi ir labai mažos sumos, pavyzdžiui, vienas euras. Grynųjų Estijoje dažniausiai neturiu, nes man jų nereikia. Ruošdamasi į Lietuvą imu galvoti, kaip jų išsigryninti. Pernai mugėje norėjau nusipirkti šakotį, bet nepavyko, nes neturėjau grynųjų. Estijoje tokie dalykai neįsivaizduojami, nes visur galima atsiskaityti kortele.
Estai labiau pasitiki savo valstybe. Gal tam įtakos turėjo kelis šimtmečius vyravusi vokiečių kultūra? Jei teks su estais dirbti, teks būti punktualiems. Čia nėra įprasta atsiprašinėti vėluojant kelias minutes. Punktualumas yra įaugęs į kraują.
Apie ką šiuo metu kalba estai?
Panašiai kaip ir Lietuvoje. Miškų tema skaudi. Iškirto net šventus miškus, saugomas teritorijas, nors žmonės protestavo. Estai išsirinko nelabai protingus parlamentarus. Juos išrinko regionai, bijodami emigrantų, kurių niekas nė su žiburiu nematė. Jei koks ir buvo, tai pabėgo į Švediją (juokiasi).
Būdinga nacionalistinė retorika. Nuolatiniai skandalai. Baigiamas sunaikinti atviros valstybės įvaizdis, kurį ne vienus metus kūrė Estija. Kaip ir lietuviai, estai irgi nesugeba atleisti vieno ministro, nors ir prezidentė atsiprašinėjo, o jis nemato nieko blogo. Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, prezidentą renka parlamentas. Dėl žinomų kandidatų nesutarė, todėl teko rinkti iš kitų. Dabartinė prezidentė nebuvo girdėta, dirbo Briuselyje. Tačiau ji atsigręžė į Baltijos šalių bendradarbiavimą, ypač saugumo srityje, o ankstesnieji buvo atsigręžę į Suomiją. Baltijos šalių bendradarbiavimas bene geriausiai matomas karinėje srityje, jau virš 20 metų Tartu veikia visų trijų valstybių kartu įkurtas Baltijos gynybos koledžas, į kurį kasmet atvažiuoja mokytis ir lietuvių karininkai. Su jais palaikome puikius santykius, kartu švenčiame valstybines šventes.
Kokio regiono Jūsų tautinis kostiumas?
Setomaa regionas, esantis pietryčių Estijoje, laikomas išskirtiniu, vienu iš labiausiai išsaugojusių savo tapatybę. Savo karalystės šventės metu išsirenka karalių. Skirtingai nuo estų, kurie dauguma liuteronai, setai yra stačiatikiai, kartu išsaugoję ir savo senąjį tikėjimą, turi dievybę – javų dievą Peko. Vyrai, nuoširdžiai tikėdami Peko pagalba, varžosi tarpusavyje ir Peko metams eina į to ūkio, kurio vyras yra silpniausias, svirną. Dažnai namuose netoli stačiatikių ikonos stovi Peko dievybė, kuriai meldžiasi ir nuoširdžiai tiki jos pagalba. Per pagrindines šventes vilkti tautinius kostiumus. Setų įkvėpta ir aš pasisiuvau savąjį zanavykės kostiumą, nors jis vienas iš brangiausių iš Lietuvos regionų – mano karoliai pagaminti iš koralų.
Ir Estijoje yra nemažai progų pasipuošti savu tautiniu kostiumu. Pagal setų tradicijas tik gimusi mergaitė gauna sidabrinę grandinėlę. Apie 0,5 kg sidabro papuošalai – ištekėjusios moters atributas. Tai tarsi savotiškas bankas, kurį pardavus esant bėdai už gautus pinigus galima karvę– maitintoją nusipirkti.
Kokiais valgiais estai didžiuojasi?
Setai turi išskirtinį pieno produktą – saldų sūrį. Jį gaminant naudojamas saldus ir rūgštus pienas, kiaušiniai, sviestas. Vykstant Sūrio dienai galima pamatyti daugybę įvairių sūrių ir jų paskanauti.
Ypatingas regiono patiekalas –šiupininė, verdama su rūkyta mėsa ir žuvimis. Atrodo nesuderinami dalykai. Turistų grupėms, kol neparagauja, neaiškinu, kokia sudėtis, o kai ima valgyti, visi sako, kad skanu. Estų virtuvei įtakos turėjo vokiečiai, todėl valgoma daug mėsos, troškintų kopūstų, bulvių.
Estai save laiko bulvių tauta. Patys estai tradiciniu lako desertą su kama miltais (kama – tai sumaltų rugių, kviečių, miežių ir žirnių mišinys) bei sumuštinius su marinuotais Baltijos šprotais (estiškai vadinamais kilu).
Mes dažnai girdime, kad estai daug geriau tvarkosi nei mes?
Estai labai moka girtis ir to būtų verta ir mums pasimokyti. Jie visas problemas gvildena viduje, o į išorę eina tik tai, kas gera. Kai pradėjau mokytis apie Tartu universitetą, tai nustebau perskaičiusi, kad Tartu universitetas – seniausias pasaulyje universitetas estų kalba, įkurtas 1919 metais (juokiasi). Nejaugi dar gali būti kitaip? Ir mes galėtume sakyti, kad Vilniaus universitetas – seniausias universitetas pasaulyje lietuvių kalba. Tokia informacija patenka į brošiūras, informacinius bukletus, knygas ir tampa įsimenama neįsigilinus į esmę.
O kuo iš tiesų jie gali girtis?
Technologijomis! Antrokai jau turi vieną robotikos pamoką per savaitę. Programuoti mokosi nuo pirmos klasės. Gauna užduotį, pavyzdžiui, išsirinkti mėgstamiausią gyvūną ir parengti jo prezentaciją kompiuteriu. Penktoje klasėje jie jau mokosi skaitmeninės matematikos. Uždavinius sprendžia internetu. Vaikai gerai moka matematiką. Jaunėlis iki 100 laisvai skaičiuoja mintinai.
Ar Jūs ribojate laiką, kurį jūsų vaikai praleidžia prie kompiuterio ir telefono?
Ribojame, bet imu abejoti, ar gerai elgiamės, nes jie ima atsilikti nuo bendraamžių, kurie nesiskiria su planšetėmis. Prieš kelis metus sakydavome, jog pusvalandį turi paskaityti, kad 15 minučių galėtų žaisti kompiuteriu. Dabar jie (antrokas ir penktokas) mielai patys skaito. Jiems nuperku lietuviškų knygų. Džiaugiuosi, kad jie studijuoja dvi kultūras iš karto. Mums svarbu juos lietuviais užauginti, o mokykla juos estais užaugins (juokiasi).
Estų kalba turi nemažai dialektų?
Bendrinė estų kalba yra suformuota šiaurinės tarmės pagrindu. Šia tarme pirmąkart buvo išversta Biblija. Yra setų, veru, Tartu ir salose naudojamos tarmės. Setų, veru ir Tartu tarmių galima mokytis Tartu universitete. Setai yra pavyzdys, kad reikia kovoti ir pasiekti, ko nori. Setų kultūros institutas –pirmasis, kuriame buvo mokomasi setų kalbos, tyrinėjama kultūra ir tradicijos, į setų kalbą verčiamos knygos. Paskui atsibudo mulgi regionas, esantis į pietus nuo Viljandi, irgi įkūrė savo kultūros institutą. Veru dialektas irgi aktyviai tyrinėjamas. Muhu ir Hyjuma irgi turi savo identitetą. Daug reigionų ieško savo sąvasties, sunkiausia turbūt Narvai, šiaurėje, kur vyrauja rusakalbiai.
O kaip Jūs susikalbate?
Estiškai kalbu laisvai, o setų ir veru dialektus imu suprasti. Seminarai tuose regionuose vyksta jų dialektais. Tad norint suprasti, reikia mokytis. Pagarba etninėms grupėms klesti jų pačių dėka, jos išsikovojo savo teises. Gaila, kad Lietuvoje tarmės miršta. Gal dar galima susigriebti ir išsaugoti, kaip Estijoje…?
Kaip suspėjate suktis buityje?
Su vyru sutarėme į maisto gaminimą žiūrėti lanksčiai. Prekybos centruose galima nusipirkti skanaus maisto (juokiasi). Labai patogu, nes mūsų jaunėlis serga cukralige, tad pirkdami išnagrinėjame produktų sudėtį, kuri procentais surašyta. Parduotuvėje nuperkame kiekvienam kas ko nori po porciją. RIMI maistas visada šviežias ir tikrai skanus. Jaunėliui susirgus, ėjau į maisto gaminimo kursus, nes labai svarbu, kokį maistą jis valgo. Savaitgaliais gaminame patys namuose.
Estijoje sergantiesiems teikiama labai daug pagalbos. 10 metų veikia Cukralige sergančių vaikų ir jaunuolių sąjunga. Ir mokyklose, ir darželiuose dirba patarėjos iš patirties. Susukta filmukų apie šią ligą. Vaikai informuojami apie mitybos ypatumus. Aš pati stengiuosi padėti Lietuvoje veikiantiems klubams, dalinuosi gerąja patirtimi. (Oi, prisiminiau, kad žadėjau receptus išversti…(juokiasi)). Tai labai svarbu, nes susirgusio vaiko tėvus ištinka šokas. Patarėjai iš patirties (dažnai tai yra seniau sergančių vaikų tėvai, ar jau suaugę „cukrinukai“, praėję specialius apmokymus) gauna iš valstybės algą.
Ką dar veikiate savaitgaliais?
Einame pasivaikščioti į gamtą. Yra programėlė, kurioje galima ieškoti pėsčiųjų takų tam tikru atstumu nuo namų (pvz, 30 km spinduliu) ir pagal aprašymus pasirinkti kelionės kryptį. Skaitome, žaidžiame stalo žaidimus. Vasarą keliaujame po Lietuvą.
Labai džiaugiamės magnetukais ir norime surinkti visą Lietuvą. Žemaitija ir Aukštaitija dar balta, o Dzūkija, iš kurios kilęs vyras, jau surinkta. Sūduva taip pat. Vasarą nusiteikę surinkti kitus regionus. Estams siūlau susikurti estiškų magnetukų ir iš jų surinkti Estiją – perimti kelionių azartą iš lietuvių. Juk labai visiems svarbu pirmiausia parodyti savo šalį vaikams.
Kiek maždaug lietuvių gyvena Estijoje?
Apie 1000. Dauguma jų – Taline.
Tartu pažįstu apie 50. Kasmet atvažiuoja mokytis apie 20 kariškių. Vienas populiaresnių renginių – didžkukulių gaminimo dirbtuvės, tradiciškai surengiame Lietuvos dailininkų parodą, pristatom knygas, žiūrim filmus, pasikviečiam kokią grupę koncertui ar įdomių žmonių diskusijoms. Gyvename linksmai.
