Elkas – nuotykių atostogos prie ežero

Lijana Puzinienė

Autorės nuotraukos

Stovime prie vartų į gražiausią Lenkijos regioną –Varmijos Mozūrų vaivadiją. Kol kas apie jos sostinę Elką Lietuvoje mažai girdėta, nebent kauniečiai ar alytiškiai ką nors žino, nes šie trys miestai dalyvauja projekte, skirtame tarpvalstybiniam turizmui gamtos ir kultūros paveldo objektuose Lenkijoje ir Lietuvoje plėtoti.

Bendravardžiai miestas, ežeras, upė

Elkas – didžiausias ir populiariausias Varmijos Mozūrų vaivadijos miestas prie Elko ežero ir Elko upės. O ežerų ežerėlių šiame krašte! Per 20 kilometrų nuo miesto tyvuliuoja apie 100 vandens platybių. Neatsitiktinai didelė Elko teritorijos dalis yra saugoma. Ežerai pabirę tarp miškų, kurie užima trečdalį regiono ploto.

Žvejų gyvenvietė Łek iš jotvingių kalbos išvertus lietuviškai būtų vadinama lūgnių miestu. Laikui bėgant pavadinimas transformavosi – iš pradžių į frazę we Łku, o dar vėliau – į w Ełku ir tapo Ełk, o mes lietuviškai vadinsime Elku (dar galima vadinti Luku (vokiškai buvo vadinamas Lyck).

Elkas – jotvingių žemė, kurią valdė Skomantas. Jo pilis stovėjo prie Skomantų (dabar Elko) ežero. Jotvingių vadas Skomantas buvo galingas ir turtingas, tačiau neatlaikė Vokiečių ordino spaudimo.

Tiltas į Elko pilį

Kryžiuočiai ežero saloje pastatė medinę pilį, tik vėliau, po Žalgirio mūšio, buvo atstatyta mūrinė. Jie joje apsistodavo traukdami į Lietuvą, nes ežeras ir miškas juos pridengdavo. Iki šiol spėliojama tunelio, jungusio salos pilį ir sausumą, vieta… Vėliau (iki praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio) vienoje iš pilies dalių buvo kalinami prūsai ir lenkai.

Apleistoji pilis

Devynerius metus privatizuotoje, bet nerestauruojamoje pilyje sklando šešių amžių istorijos šešėliai. Turbūt tik smalsuoliai ir prisiekę istorijos tyrinėtojai čia atkulniuoja mėlynai nudažytu ir keturiais senoviniais dujų žibintais įrėmintu gelžbetoniniu tiltu per Elko ežerą. Geležine tvora nuo pasaulio atskirta pilis tuščiomis akiduobėmis žvelgia į miestą.

1945 m. rusai nuplėšė lentą su vokišku miesto pavadinimu

Bet nenuliūskime. Vis tiek pilis kada nors atgims. Geriau eikime žvalgytis, kuo šis miestas gyvena dabartiniais laikais, ko mes iš elkiečių galėtume pasimokyti ir kodėl čia reiktų atvykti.

Pasilinksminti siauruke

Atvykus į Elką autobusu iškart galima patraukti į Elko siaurojo geležinkelio stotyje esančią Elko istorijos muziejaus dalį – siaurąjį geležinkelį. Maniau, kad tai bus nuobodžiausia kelionės dalis, nes vis nesuprantu, kuo garvežys skiriasi nuo lokomotyvo…

Elko autobusų ir geležinkelio stotis

Mus pasitinka vienas iš muziejaus darbuotojų Darijušas. Iš šio linksmuolio sužinome, kad XX a. pradžioje buvo įkurtas istorinis Elko siaurasis geležinkelis. Juo buvo pradėta važinėti 1913 m.

Elko siaurukas domina visus

Dabar garvežio traukiamuose vagonuose patogiai susėdę vaikai ir suaugusieji darda po gražiausias Elko apylinkių vietas.

Patogiai įsitaisę mokiniai čia gali klausytis pasakojimų apie siauruką

Viena iš populiarių pramogų – nudardėjimas siauruku į Sypitkus. Išvykstama 10 val. ryte ir per geras dvi valandas pasiekiamas ramus, tylus Sypitkų kaimas, toks tikras senas lenkiškas kaimas. Ten nuvykus galima surengti iškylą. Ugnimi maistui pasirūpina siauruko darbuotojai. Šios iškylos vietos savitumas – mūšio laukas ir apkasai. Čia per Pirmąjį pasaulinį karą rusai (vakarų Sibiro šaulių pulkas) kariavo su prūsais.

Elko istorijos muziejaus dalis – siaurojo geležinkelio muziejus

Siaurukas patiktų ir dviratininkams. Vienas vagonas skirtas dviračiams, į kitą susėda keliauninkai ir nupūškuoja į Sypitkus. Iš ten mina įvairiais maršrutais. Juos lydi du gidai. Numatytos 25–35 kilometrų trasos. Bilietus (20 zlotų) patartina nusipirkti iš anksto internetu (bilety.muzeum.elk.pl). Taip originaliai iškylaujant Elkas–Sypitkai galima atšvęsti gimtadienį ar kokią kitą šventę.

Keliauti linksma

Specialiai dėl Elko siauruko atvyksta turistų iš viso pasaulio. Ypač juo domisi belgai, olandai, izraeliečiai, japonai. Kai kurie siauruko aistruoliai atvyksta kiekvienais metais ir ypač išsamiai tyrinėja garvežius ir lokomotyvus.

Siauruko muziejaus darbuotojas rodo, kaip aukštai kartais pridrimba sniego

Kuo toliau, tuo įdomiau… Geležinkelio stotyje kiekvieną antradienį 10–14 val. vyksta dviejų drezinų varžybos. Jose gali dalyvauti muziejaus lankytojai. Susėda po du iš dviejų pusių ir važiuoja 100 m. Kas greičiau numins? Greituoliai – per 27 sekundės, kiti – per 40 sekundžių.

Pasimokyti astronomijos

Pažintine prasme įdomus Mikalojaus Koperniko parkas. Plutonas, Neptūnas, Uranas, Saturnas, Jupiteris, Marsas, Žemė, Venera, Merkurijus, Saulė – 10 granito rutulių, vaizduojančių šias planetas (Plutonas nuo 2006 m. nebelaikomas planeta), su aprašymais veda link paties astronomo.

M. Kopernikas laukia jaunųjų astronomų

Spėkit, kuris rutulys didžiausias… Taigi Saulė. Ant suoliuko palikta vietos prisėsti fotosesijai su žymia asmenybe ir bent mintyse pamatuoti dangaus kūno aukštį virš horizonto – astronomas rankoje laiko astroliabiją.

Pažinti gamtą

Aktyviai pažinti gamtą – toks Ekologinio švietimo centro tikslas. Įspūdingo sodo viduryje – Ežero muziejus.

Ekologinio švietimo centras

4 000 litrų vandens akvariumuose plaukioja žuvys iš Elko ir aplinkinių ežerų. Miestiečiai čia suneša ir savo žuvis iš namų, kai jau jiems atsibosta. Viename aptvarėlyje vėžlys vaišinosi arbūzu. Matyt, veganas…

Ekologinio švietimo centro parkas atviras visada

Gamtos pamokos skirtos tik lenkams, jei moki kalbą, gali prisijungti. Mokiniai čia susipažįsta su augalais, sužino, kaip juos pritaikyti praktiškai, pvz., iš erškėtrožių lapelių verda džemą, gamina kosmetikos priemones.

Ekologinio švietimo centro parke vaizdžiai supažindinama su gamta

Vienas parko darbuotojas prieš 20 metų pasodino graikinį riešutmedį ir jau skinami riešutai. Sode tarpsta bičių mėgstami augalai, pavyzdžiui, pajūrinės zundos. Toli joms skristi nereikia, nes jų nameliai vietoje.

Ekologinio švietimo centro parke – graikinis riešutas

Centro parkas labai jaukus. Jame galima lankytis ir savaitgalį, tačiau edukacijos nevyksta.

Pastudijuoti architektūrą

Smalsumas veda centrinėmis miesto gatvėmis. Viena iš jų – Wojska Polskiego remontuojama, tačiau tai netrukdo žvalgytis ne tik į vitrinas, bet ir į gyvenamuosius XIX–XX a. pradžios pastatus, papuoštus vėlyvojo istorizmo ir secesijos elementais.

Elko miesto globėjas žvelgia ir nuo namo sienos

Akį ypač traukia liepsnotosios (spindulinės) secesijos pastatas Wojska Polskiego g. 20, taip pat meno mokyklos pastatas Armii Krajowej g. 21. Šio stiliaus namai yra ypač puošnūs, įmantriai ir gausiai dekoruoti. Kad būtų lengviau įsivaizduoti – kai kurie vilniečiai irgi gyvena moderno (secesijos) stiliaus gyvenamųjų namų komplekse prie Lukiškių aikštės, vadinamojoje J. Montvilos kolonijoje.

Elko rotušėje dirba miesto prezidentas

Ir kaipgi be teismo. Jis atpažįstamas iš kardo ir svarstyklių – teisingumo simbolio – ant fasado. Ant senovinio namo (anksčiau buvo gyvenamasis) puikuojasi ir jo „gimimo“ metai – 1911.

Tapti solidariam

Prisivaikščiojus mieste smagu tūptelėti ant suoliuko po šimtamečiais lapuočiais medžiais ir atsigaivinti parko puošmenos – XIX a. fontano – vaizdu. Seniausią mieste Solidarumo parką rasite prie Rotušės, netoli teismo.

Solidarumo aikštės fontanas

Anksčiau jis buvo vadinamas Prūsijos karalienės Luizės vardu. Parke du paminklai. Vienas skirtas Mozūrų krašto poetui Michalui Kajkai (1858–1940), kuris stengėsi atsispirti stiprėjančiai vokietybei, kitas – mirusiesiems už laisvę ir nepriklausomą Lenkiją.

Nepaskęsti vandens laše

Būnant Elke sunku nepastebėti Vandens bokšto, nes jis vienas aukščiausių mieste. Nuo 1895 m. iki praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio (sumontuota šiuolaikinė vandentiekio sistema) bokštas miesto gyventojams tiekdavo vandenį.

Vandens bokštas

Kaip sakė mus su Elku pažindinusi lenkų kalbos vertėja Živilė Wygońska, kai kur pateikiama neteisinga informacija – esą jame veikia Vandens lašų muziejus. Ne, iš tiesų jame įkurtas Vokiečių tautinės mažumos muziejus „Mazury“, kuriame sukaupta kelių dešimtmečių senumo kasdien naudotų daiktų. Kadangi prie jo atsiradau šeštadienį, į vidų nepatekau. Darbo dienomis bokštas duris atveria 10 val., o užsiveria 16 val. (vasarą), kitu metų laiku – 13 val.

Pailsėti promenadoje

Promenada 6 km nusidriekusi palei Elko ežerą

Miesto vizitinė kortelė – promenada palei ežero krantą. 6 kilometrų ilgio pasivaikščiojimo take laisvai jaučiasi ir pėstieji, ir dviratininkai, ir riedutininkai. Vaikščiojimą promenada galima vadinti istorijos pamoka, nes viena šalia kitos stūkso medinės istorinių Lenkijos valdovų skulptūros.

Romantiška vakarienė saulei leidžiantis – garantuota

Pavyzdžiui, apie Joną III Sobieskį sužinome, kad jis buvo didysis etmonas, karvedys, nugalėjo turkus Chotino mūšyje ir buvo paskelbtas Lenkijos karaliumi, o 1683 m. Vienos mūšyje jo vadovaujama lenkų ir austrų kariuomenė sutriuškino turkų armiją.

Promenadoje istorija ir dabartis – greta

Palei promenadą stovinčių namų pirmuose aukštuose daugybė kavinių, kuriose patiekiami tradiciniai Mozūrų krašto patiekalai. Lenkai mėgsta daug ir skaniai pavalgyti, todėl organizuoja maisto šventes, pavyzdžiui, bulvinių patiekalų šventę, skambiai pavadintą „Fiesta Kartofella“, regioninę medaus šventę, netgi Elko miesto prezidento (mūsiškai – mero) samčio konkursą, kuriame rungiasi vietos restoranai.

„Dos Patos“ restorano patiekalas „Ūkininkas ieško žmonos“

Pagerbti popiežių

Elkas to dar nebuvo matęs. 1999 m. į miesto turgaus aikštę suplūdo 300 tūkst. tikinčiųjų – tąsyk mišias laikė Šventasis Tėvas. Po šio vizito aikštę papuošė miesto globėju tapusio Popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra, trykšta fontanas, daug suoliukų. Šalia tyliai vinguriuoja bangeles Elko upė, persimetusi medinį tilčiuką. Besidairant akys pagauna mielaširdingą popiežiaus žvilgsnį nuo netoli aikštės esančio pastato sienos. Pasijuntu palaiminta.

Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštėje

Elke tikintieji meldžiasi Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčioje, Šv. Vaitiekaus katedroje ir baptistų bažnyčioje. XIX a. viduryje pastatyta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia iki Antrojo pasaulinio karo priklausė evangelikams, per karą rusai ją apnaikino, po karo atiteko katalikams.

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia matosi iš visur

Šv. Vaitiekaus katedrai pasisekė – nuo savo pradžios (1903 m.) ir per karus nenukentėjo ir joje meldėsi Popiežius Jonas Paulius II per savo vizitą Elke. Dvejais metais už katedrą jaunesnė baptistų bažnyčia irgi nebuvo karų apgadinta, tačiau konfliktavo su liuteronais. Priešais Šv. Vaitiekaus katedrą beveik tris dešimtmečius veikia kunigų seminarija, prieš tai joje šeimininkavo miesto valdininkai ir būsimieji prekybininkai.

Spindulinės secesijos gražuolis

Paskraidyti ir pašokti

Elkas – aktyvių žmonių miestas. Čia nuolat vyksta festivaliai, varžybos, konkursai: pirotechnikos festivalis „Ugnis ir vanduo“, Mozūrų bėgimo maratonas „Mazovia MTB“, varžybos „Gwiazda Północy“, „Runmageddon“, Mozūrų vasaros kabaretas „Mulatka“… Poroje renginių teko laimė padalyvauti.

Elko prezidentas – aktyvus miesto renginių dalyvis

Kaip tik liepos mėnesį dvyliktą kartą vyko Mozūrų tarptautinės oro balionų varžybos. Miestiečiai ir jų svečiai turėjo progą pakelti akis į dangų ir bent mintimis atsiplėšti nuo kasdienybės.

Oro balionai kyla iš Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštės

Iš Popiežiaus Jono Pauliaus II aikštės virš miesto nusidriekė eilė oro balionų, kuriuos valdė kelių Europos šalių pilotai. Tris dienas pasivaržę Varmijos Mozūrų vaivadijos oro scenoje, naujajame miesto paplūdimyje surengė naktinį oro balionų pasirodymą.

Naktinė oro balionų fiesta

Į orą kilo 15 oro balionų. Devynis iš jų valdė lietuviai, kitus – lenkai ir latviai. Pirmas buvo lietuvis Vytas Kerdokas, antra – latvė Inga Ūlė, o trečias – lenkas Damianas Nyčka.

Oro balionų šventė sutraukia daugybę miestelėnų

Kas vidurvasary gali būti geriau už šokius, gerą muziką, saulę ir vandenį?! Elko šokių šventėje „Ełk Latin Fetival“ persipina pramoga ir kultūra. Šiais metais 24 geriausi kubietiškos salsos, bačiatos ir regetono, mambos šokių meistrai-instruktoriai 64 valandas po atviru dangumi mokė šokti visur – treniruoklių salėse, klubuose ir po žvaigždėtu dangumi, tiesiog ant ežero kranto.

Elkas šoka Lotynų Amerikos šokius

Festivalis specialiai rengiamas liepos mėnesį, kada didžiausia tikimybė, kad bus taip karšta, kaip Lotynų Amerikoje.

Elko ežerp paplūdimys

Tomis dienomis Elko krantinė tampa pagrindine Havanos Obispo gatve, kurioje verda gyvenimas. Šį siautulingą renginį globoja pats Elko miesto prezidentas Tomašas Andrukievičius. Jis ir pats šoka salsą!

Pasiausti jaunimui

Elko vaikai žino, kad išėjus į miestą krapštyti nosį ir zirzti tikrai nereiks. Miesto prezidentas rūpinasi, kad jauniesiems miestiečiams nebūtų nuobodu.

Elko paplūdimio apžvalgos bokštelis

Vaikai siaučia žaidimo aikštelėse, kabarojasi ant visokių konstrukcijų ir džiaugiasi kitokiomis atrakcijomis.

Vandens pramogos

Jaunimui skirtas riedlenčių parkas, parkūro konstrukcijos, „Pumptrack“ kelias, virvių parkas (3 trasos, skirtos įvairaus amžiaus žmonėms, laipioti leidžiama ne jaunesniems kaip 3 metų vaikams); laipiojimo uolomis siena (11 metrų), miesto stadionas su dviem futbolo aikštėmis, teniso kortais, tinklinio ir krepšinio aikštelės, mini golfo laukas.

Elko apylinkės iš aukštai

 

Elkas skaičiais:

60 000 gyventojų

100 km nuo Lietuvos sienos

226 km nuo Varšuvos

1445 m. įkurtas

Trečias pagal didumą Varmijos Mozūrų vaivadijos miestas

Dvyliktas pagal gilumą (15–58 m) 382 ha Elko ežeras tyvuliuoja prie Elko miesto (žvejojama su leidimais)

113,6 km Elko upė teka per Elką

Nuo 1945 m. vadinamas Elku 

Kodėl verta atvykti į Elką

  1. Patraukli geografinė padėtis prie švaraus ežero
  2. Vaizdingas kraštovaizdis
  3. Aktyvaus laisvalaikio vieta
  4. Pabėgimas nuo didmiesčių šurmulio
  5. Daugybė įvairiausių renginių
  6. Įspūdinga istorija
  7. Naujas itin modernus miesto paplūdimys su apžvalgos bokšteliu
  8. Skanus, nebrangus ir sotus maistas
  9. Turininga ilgojo savaitgalio arba atostogų vieta
  10. Apsipirkimo suderinimas su krašto pažinimu

DALINTIS