Rimantas Vaitkevičius
Nuotraukos autoriaus
Daugumai keliautojų Belgija asocijuojasi su alumi, šokoladu ir vafliais. Kitiems su Brabanto gotika, moderniuoju Art Nouveau stiliumi, komiksais, turtinga muziejų ekspozicija ir europine biurokratija. Šį kartą mano pagrindinis kelionės tikslas buvo kitas.
Nors liko laiko ir istorinėms Briuselio įžymybėms apžiūrėti, ir muziejus aplankyti. Nuvažiuoti į mielą miestelį – Briuggę, su unikaliu senamiesčiu ir aukščiausią varpine, pasivaikščioti Gento kanalų krantinėmis, Šv. Bovo katedroje pasigrožėti Jan van Eycko tapytu altoriumi. Bet tai jau buvo po įspūdingos gėlių šventės.
Kelionė į Belgiją buvo planuota dar žiemą ir būtent rugpjūčio 14 dienai, kuomet prasideda vienas labiausiai laukiamų kultūrinių Briuselio renginių – tradicinis gėlių kilimo festivalis su fejerverkais, džiazo muzikos koncertu ir kitomis belgų liaudies pramogomis. Penkias paras miesto širdyje Didžiojoje aikštėje ( Grand-Palace ) jau aštuonioliktą kartą karaliavo šimtai tūkstančių nuostabių begonijų.
Oficialiai pirmasis gėlių kilimas ant aikštės grindinio atsirado dar 1971 metais. Jį sukūrė belgų kraštovaizdžio architektas E. Stautemanas ( E. Stautemans ) su pagalbininkais. Tai buvo senos daugelyje Belgijos miestų kurtų mažesnių gėlių kilimų tradicijos apibendrinimas ir savotiška kulminacija.
Gento sodininkystės koledžo absolventas daug eksperimentavo su begonijomis, išgaudamas vis naujas gėlių spalvas ir atspalvius. Per daugelio metų praktiką, kurdamas vis sudėtingesnius gėlių kilimų modelius, E. Stautemanas geriausiai perprato begonijų auginimo, veisimo bei selekcijos galimybes, todėl ir tapo sudėtingų spalvų ir dizaino floristinių kilimų kūrimo specialistu. 
O savo idėją, sukurti didžiulį gėlių kilimą, įgyvendino Briuselio Grand-Palas – didžiausioje ir įspūdingiausioje pasaulio miestų aikštėje. Čia uždaroje erdvėje, tarp aukštų ir tamsiai pilkų XVII a. flamandiškojo renesanso stiliaus pastatų, kurių sienas puošia tikras auksas, gėlių spalvos ir fantastinis žiedų dizainas tampa ypač ryškus.
Nuo 1986 metų reguliariai, kas dveji metai didžiausioje Belgijos sostinės aikštėje atsiranda milžiniškas gėlių kilimas vien iš įvairiaspalvių begonijų. Originalios ir neprilygstamos gėlių kompozicijos kiekvienoje šventėje įprasmindavo vis kitokias organizatorių sugalvotas temas ir idėjas. Visos ankstesnės gėlių kompozicijos buvo skiriamos žymiems Belgijos ir Europos istoriniams bei dabarties įvykiams pažymėti.
1990 metais gėlių kilimas simbolizavo A. Mocartą ir jo kūrybą, 2000 metais gausūs miesto svečiai matė stalą, uždengtą senovės Flandrijos nėrinių staltiese su Briuselio simboliu Arkangelu Šv. Mykolu centre. Šventės organizatoriai 2004 m. gėlių kilimą paskyrė savitam naujosios dailės ( „Art Nouveau“ ) stiliui, tuo pagerbdami šio stiliaus pradininką Belgijoje V.Hortą, o Prancūzijos gobelenų ornamentai, išausti iš begonijų, džiugino akis 2008 metais. Paskutinysis – 2010 m. gėlių kilimas buvo skirtas Europai. 
Vos tik šventės organizatoriai patvirtina sekantį projektą ir jo temą, prasideda ilgas kantrybės ir pasiruošimo festivaliui periodas. Pagal projekto autorių užmanymą kruopščiai derinamos bendros dizaino detalės, apgalvojami galimi spalvų deriniai. O tada Gento šiltnamiuose pradedamos auginti begonijos pagal reikalingas spalvas ir reikiamą jų skaičių.
Oficialiai šventė prasideda rugpjūčio 15 d., o diena prieš skirta išimtinai spaudos atstovams. Vyksta įvairūs susitikimai, spaudos konferencijos, šimtai žurnalistų ruošia ir transliuoja reportažus tiesiai iš aikštės. Kalbinami savanoriai, dėliojantys gėlių kilimą, šventės organizatoriai, miesto tarybos nariai. Žodžiu, spaudos brolijos gausa tik patvirtina, šio neeilinio įvykio svarbą. Žurnalistai turi galimybę matyti kūrybinį procesą tiek pačioje aikštėje, tiek iš Rotušės balkono, kuris jau dekoruotas įvairiaspalvėmis anturijomis ( anthurium ) . Vakare žurnalistai su gausia aparatūra persikrausto į Karaliaus namo balkoną, iš kur geriausiai matoma koncertinė scena ir fejerveko salvės.
Rugpjūčio 14 dieną iš ryto į aikštę važiuoja dešimtis autofurgonų, su gėlių žiedų ir velėnos dėžėmis. Tuo metu klojama drenažinė drėkinimo sistema ir speciali mikro perforuota plėvelė, ant kurios išdėstomos kilimo projekto išklotines. Atsakingiausias darbų etapas prasideda 16 valandą, kai vadovaujami patyrusių kraštovaizdžio architektų, kvalifikuoti gėlininkai ir 120 savanorių pradeda dėlioti gėlių žiedus. Tai sunkus ir įtemptas darbas, nes per 4 valandas reikia sudėlioti šimtus tūkstančių žiedų. Maža to, į vieną kvadratinį metrą reikia sutalpinti ne mažiau 300 žiedų, juos standžiai „supresuoti“. Nes taip pačios gėlės susikuria nuolatinį drėgmės mikroklimatą, o ir nebaugu, kad vėjas sudarkys tą stebuklą. Labai įdomu buvo stebėti, kaip gėlės palaipsniui užpildo tuščią aikštės erdvę, palaipsniui pradeda ryškėti temos raštas ir ornamentika ir atsiranda milžiniškas kilimas.
Šių metų šventė organizatoriams tapo tikru iššūkiu dėl kelių svarbių momentų.
Pirma – rimtas pavojus šventei prasidėjo dar pavasarį, kai Gento sodininkystės bendrovės šiltnamiuose užsiveisė neaiškus parazitinis grybelis, kuris sunaikino didelį begonijų derlių. Tad paprasčiausiai pritrūko tam tikrų spalvų begonijų ir teko naudoti jurginų žiedus. Dėl to gėlių kilimo (77 x 24 m) grožis tikrai netapo prastesnis.
Antra – šių metų gėlių kilimas iš 700.000 begonijų ir jurginų žiedų buvo skirtas Afrikos tautoms. Tai jau buvo lengvas šokas publikai.
Afrikos tema, pirmiausia, tai savotiška duoklė buvusioms Belgijos kolonijoms : Kongui, Ruandai ir Burundžiui. Antra, organizacinio komiteto nuomone šis kontinentas išsiskiria nepaprastu kraštovaizdžiu, savita kultūros ir spalvų įvairove. Nepasiginčysi ! Dar, projektuojant gėlių kilimo ornamentiką, buvo ir noras pabrėžti praeities ir dabarties aidus, nuolatinį kontrastą tarp senosios Europos ir jaunosios Afrikos… Švelniai tariant, organizatorių požiūris keistokas.
Nors nieko nuostabaus tai – Briuselis, kur tvyro kosmopolitizmas, persunktas liberalizmo ir super tolerancijos kvapais… Čia net trečdalis gyventojų – kitataučiai, o išeiviai iš Juodojo kontinento gatvėse ir visuomeniniame transporte tiesiog dominuoja..
Bet matant tą nuostabų grožį nebesvarbu, kas norėta pasakyti, kokios idėjos austos į gėlių kilimą – tiesiog grožiesi ! Ypač įdomu buvo pavaikščioti gėlių kilimo viduje, kol jis dar buvo formuojamas. Negali nesižavėti, kaip senas ir jaunas savanoriai kruopščiai ir atsakingai dėlioja gėlių žiedus. Nepakartojama tų grožybių panorama atsiveria tik iš miesto Rotušės balkono. Žvelgiant į 1800 kvadratinių metrų stebuklą iš gėlių, atrodo, kad tikrai esame paslaptingajame žemyne – Afrikoje ! Tokie ryškiai raudoni, žali, geltoni net akinančiai balti, geometriškai sudėtingi Kongo, Ruandos, Etiopijos, Nigerijos, Kamerūno ir kitų Afrikos genčių ornamentai bei figūros. Tiesiog nerealus gėlių gobelenas.
Vakare garso, šviesos, fejerverkų šou toks pat įspūdingas, kaip ir kilimas. Tūkstančius žiūrovų džiazo kompozicijomis ir tradiciniais Kongo polifoniniais ritmais iki vidurnakčio linksmino dvylikos muzikantų iš Afrikos ir Belgijos grupė „Mixtuur“
Na, ir svarbiausia staigmena, kad tolimosios Afrikos alsavimas visos šventės metu kankino vietinius ir miesto svečius. Giedras dangus ir alinantis 30 -33 C laipsnių karštis dienos metu. Naktį keletą laipsnių mažiau. Daug gėlių žiedų paprasčiausiai nuvyto ir šventės organizatoriams pirmą kartą per švenčių istoriją reikėjo keisti gėlių kilimo žiedus. Rugpjūčio 16 -os ir 18 –os naktimis savanoriai vėl klūpojo prie gėlių kilimo ir pakeitė apie 50.000 žiedų.
Iš esmės šis titaniškas vienerių metų didžiulio kolektyvo darbas skirtas grožiui įprasminti. Kad tūkstančiai Belgijos gyventojų ir turistų iš kitų kraštų, penkias dienas ir naktis galėtų pasidžiaugti ir pasigrožėti nuostabia ir kaskart netikėta gėlių puošmena. Štai ką reiškia senos tradicijos…
