Jurgis Bitė
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Nesenai atšventusio 60-metį ekonomisto, knygų leidėjo, turizmo profesionalo, renginių vedėjo, muzikanto, originalių scenarijų kūrėjo, laisvalaikio organizatoriaus, keturių vaikų tėvo Justino Naviko gyvenime svarbiausia meilė. Ji visa esmė, pradžia ir pabaiga. Meilės kupina visa jo sodyba glūdinti tankiuose miškuose Žvėryno kaime. Poetiškos prigimties Justinas rašo eiles, puikiai groja armonika, kuria teatrą, rengia medaus masažų kursus, organizuoja ekstremalius žygius, bernvakarius, mergvakarius, vestuves, keliauja po visą pasaulį, jo gyvenimas, tai nuolatiniai nuotykiai su nenusakoma improvizacija. Neatsitiktinai pas Justiną atvyksta pailsėti bei pasisemti kūrybinių idėjų ne vienas garsus Lietuvos aktorius.
Vaikystės svajonė – dalį savo gyvenimo praleisti miške, o svajonių laimės viršūnė turėjusi tilpti mažytėje trobelėje, pilnoje knygų ir bemaž nieko daugiau – išsipildė su kaupu. Neatsitiktinai, visi mūsų lūkesčiai ir mintys yra išgirstamos ir vėliau ar ankščiau įgyvendinamos, tad būkite atsargūs ir aiškūs kiekviename savo momente, nes ką paleidžiate tą ir gaunate. „Atiduokite savo gėrį, meilę ir grožį, dovanokite tai kasdien ir visada“, – linki visiems apsilankiusiems jo sodyboje Justinas, kurio gyvybiškumo, džiugesio, geros savijautos paslaptis – energijos atidavimas. Kuo daugiau visko dovanosi kitam, tuo daugiau gausi atgalios, tokio principo laikosi šis nestokojantis sąmojo meniškos sielos sodybos šeimininkas.
Berezultatė diena gniuždo
Justino rytas skendinčioje pušynuose sodyboje prasideda nuo mankštos. Prasibėga miškais, daro joga, po to kažką dirba. Po gero fizinio krūvio jis jaučiasi nuostabiai. „Energiją reikia atiduoti, nekaupti, nes tada užaks energijos versmė. Energija turi keistis, cirkuliuoti, vykti nuolatinė kaita. Valgyt einu tik padaręs 120 atsispaudimų, pakilojęs svarmenis ar padaręs kokį darbelį. Bevertė
diena mane gniuždo. Mums duota šiame pasaulyje labai mažytė atkarpa, tad norisi nugyventi turiningai, kad kiekviena diena būtų pilna įvairiausių spalvų ir mozaikų“,- sako tvirto kūno sodybos šeimininkas, kuris nieko doro nenuveikdamas per dieną jaučiasi labai nemaloniai, kaip koks pūvantis kelmas. Kasdienininės fizinėmis treniruotėmis jis siekia sau įrodyti, kad gali. „Treniruočių metu save atiduodu pilnutinai, iki išsekimo. Kai pasiekiu maksimumą, visas išprakaituoju, tuomet ateina kūno elastingumas. Tada atlieku asanas. Neretai bedarymas atsispaudimus, ties 90-tuoju norisi viską mesti, rodos jau viskas, nebegali. Įtempi visas jėgas ir išspaudi iki užsibrėžtų 120-ties. Taip ugdosi kantrybė, ištvermė, kuri būtina kiekviename tavo gyvenimo mirksnyje“, – pastebi Justinas, kuriam rytinė mankšta nėra vien fizinis ugdymas, bet veiksmas su turiniu, su tam tikra filosofija. Mitybai Justinas neskiria daug dėmesio, valgo paprastai. „Nereikia sau pataikauti, maistas neturi sukelti kokių tai emocijų ar geismų. Pirmą kartą valgau apie vidurdienį, ir mano maistas yra juoda duona su rūgpieniu, ryžiai ar grikiai virti ant vandens. Neteikiu maistui reikšmės, juk valgau, kad palaikyčiau gyvąstį, o ne gyvenu, kad valgyčiau“, – sako asketiškas maisto atžvilgiu vyras, kuriam maistas visų pirma vaistas, o ne pilvo užkimšimas. Nors prisipažino, kad visko būna ir kartais „nutrūksta nuo grandinės“ ir sušveičia išsyk 12 cepelinų bliūdą ar 14 nepaprastai gardžių totoriškų kibinų.
Nustebino pilietiškumas
Nesenai Justinas viešėjo Didžiojoje Britanijoje, ten keliavo, stažavosi anglų k. kursuose. Liko sužavėtas – ten žmonės galvoja apie kitą. „Senesni žmonės Anglijoje eina ir dirba už dyką. Šiuo metu šalyje labai daug emigrantų ir vietiniai žino, kad jei jie mokės kalbą bus geresnis mikroklimatas, geriau susigaudys, geriau dirbs. Tad jie eina ir dirba savanoriais, mokina anglų k. be jokio užmokesčio. Įstrigo vaizdas per Olimpiadą Londone, kai viena 76 m. senutė stovi prie didžiausio užsieniečių srauto ir savo iniciatyva pasakoja turistams kur ir kaip nuvykti. Stovėjo ji kiekvieną dieną 
kol vyko sporto renginiai ir plūdo turistai, per lietų, vėją, šaltį. Mes to neturime. To pilietiškumo, bendrumo tikrai galėtume pasimokyti. Dabar sostinėje labai trūksta darželiuose vietų, bet tie kurie jas turi net neketina susispausti ir priimti likusius. Jokio draugiškumo, bendrumo, nenoras pagalvoti apie kitą. Mano vaikas eina ir gerai, o kitas tegu daro ką nori. O iš tėvų mokosi vaikai, stveria viską rėkdami, čia mano šaukštas, mano bliūdas, mano žaislai, auga savimylos, besirūpinantys tik savimi, taip ir sukasi tas ratas“, – mano keliautojas. Sugrįžęs į Lietuvą Justinas dar ilgai stebėjosi, kodėl pas mus žmonės stovėdami eilėse prekybos centruose tarpusavyje nekalba. Stovi susirūpinusiais rūškanais veidais. „Anglijoje visi bendrauja, laido juokelius, nesvarbu, kad nepažįstami. Jautiesi kaip didžiulėje darnioje šeimoje. Ir tokių jų niekas nepalauš“, – įsitikinęs J. Navikas. Apie britų toliaranciją liūdija ir toks įvykis. Kartą puikiai valdantis armoniką Justinas užgrojo viename bare, barmenas tuoj pat užtildė muziką ir tik baigus lietuviui groti, tyliai priėjo ir paklausė, ar jau gali įjungti muziką…. Tokių mandagių žmonių lietuvis dar nebuvo sutikęs. „Labai buvo faina“, – sako muzikantas.
Turintį du mažus vaikus J. Naviką erzina ir netobula mūsų švietimo sistema, visagalybės, agresyvumo dominavimas. „Tai didžiulės mūsų problemos, jauduliai, kurias nežinau kaip ir spręsti. Gal labiau reiktų kreipti dėmesį į augančią, brestančią sielą, gal tu pirmokėli ir prasčiau mokaisi už bendraklasius, bet gal tavo siela yra švaresnė nei kitų, gal kažkaip taip reiktų prieiti prie vaikų, taip atverti jų širdeles“, – svarsto daugiavaikis tėtis, šią žiemą su vienu iš savo sūnų besiruošiantis keliauti į Pietryčių Aziją pasižvalgyti ir pasisemti naujos patirties.
Laiku draugiškai paspausti ranką
Nagingas vyras, pats susirentęs bei įsirengęs visus savo namus tradicinio šeimyninio gyvenimo prie židinio net negali įsivaizduoti. „Su žmona esame labai skirtingai, o sugyventi padeda pagarba vienas kitam, mandagumas, įsiklausimas bei nelendimas vienas į kito dūšią,. Esu vienišius, negalėčiau kiekvieną vakarą suptis krėsle klegančios šeimos apsuptyje. Man reikia pabūti vienam, tiesiog gyvybiškai būtina, matyt visi kūrėjai tokie“, – sako poetinės sielos J. Navikas. Šiuo metu vyras gyvena su trečia žmona. Su pirma išsiskyrė, nes intensyviai lipdamas karjeros laiptais nepajuto kaip nutolo vienas nuo kito. Iš pirmos santuokos susilaukė sūnaus. Su antra žmona išsidalino daiktus ir pasuko kas sau, kai pajuto, kad santykiai atšalo. Kadangi atžalų bendrų neturėjo, tai apsispręsti tam nereikėjo daug laiko. „Sakau, gal skiriamės, kol esame vienas kitam gražūs. Žmona labai pergyveno, atgulė net dviem savaitėm į lovą, bet praėjus keliems metams suprato, kad pasielgiau teisingai. Dabar esame labai geri draugai, vienas apie kitą viską žinome, keičiamės knygomis, nes atsisveikinome, dar nepradėję vienas kitam ardyti nervinių ląstelių. Kai yra karšta meilė ir aistra aštrūs nesutarimų ir skirtingų požiūrių kampai suapvalinami, kai tas dingsta pradeda vienas kito graužimas, o norint likti draugais nereikia sulaukti to, dar reikia atsidalinti lagaminus, kol dar ta kritinė statija nepasiekta“, – mano J. Navikas šiuo metu turintis trečia žmoną ir du mažamečius vaikus. Pasak, jo, Lietuvoje šiuo metu su vyrais apgailėtinas vaizdas, gerą vyrą daug sunkiau susirasti nei gerą moterį. „Gal per daug tos motiniškos priežiūros berniukams, jie lepinami, vaikas aprengtas, viskas supirkta, bet kažko jam trūksta, kažko jam neatiduodama ir tą stygiu jie bando užpildyti per agresiją, alkoholį, kažkokie neformalūs santykiai nuo pat pirmos klasės, faktiškai net nuo darželio. Nieko negalima sakyti tėvams kas vyksta, jei kas pasisako yra gerokai padaužomas ir nustumiamas į nuskriaustųjų kastą. Sistema kaip kalėjimuose“, – susirūpinęs J. Navikas. 
Laisvos meilės vakarėliai
Vieną vakarą Justinas, siekiantis gyvenime viską išmėginti ir patirti, savo sodyboje surengė svingerių vakarėlį. Juo liko pasibaisėjęs. „Lietuviai keistai pavydūs, užsienyje niekur neteko girdėti, kad taip būtų, ten pasitikima. Jei atėjo vyras su žmona į grupinį, tai vienas kito negano, o mėgaujasi, Lietuvoje atvirkščiai, vyrai šnairuoja kaip kitas liečia jo moterį, kažkoks žaidimas ant ašmenų, iškrypimas, papildomas dirgiklis, aštrumo paieškos. Arba tu esi laisvas ir mėgaujiesi savo kūnu, arba ne. Lietuviai jaučia malonumą pavydėdami ir sykiu mylėdami, o tikri, žaismingi pojūčiai, mėgavimasis seksu, žaidimas su savo kūnu kažkur nublanksta. Juk sekso esmė – pajusti malonumą. Jokios išdavystės čia nėra, tik žaidi su savo kūnu, o dvasia lieki visuomet ištikimas. Pasimėgauki savo kūnu ir leiski kitam juo pasimėgauti, nes jis greitai susens ir bus niekam nereikalingas ir neįdomus“, – mano visa ko laikinuma stebintis Justinas. Tokiuose vakarėliuose dalyvaujančios moterys jam atsivėrė, kad joms tokie renginiai nėra įdomūs, jos aukojasi tam, kad išlaikytų šeimą bei vyrai nenuslinktų į kairę, jos eina tik dėl jų, nes nei grupinis nei joks seksas nėra joms gyvybiškai svarbus.
„Bet moterims labai svarbu flirtas! Ir vyrai labai negerai daro, jei neleidžia joms tuo pasimėgauti. Tuomet moterys vis tiek galų gale išsprūsta ir tampa neištikimos. Flirtas moteriai reikalingas kaip deguonis, joms užkoduota gamtos žavėti, skleisti kerus, gundyti. Jei leidi flirtuoti savo damai, ji tuo džiaugsis, žais, bet retai eis iki galo, liks ištikima. Kaip vyrui duota nenumaldomas noras apvaisinti kuo daugiau moterų, taip moterims suteiktas menas žavėti“, – sako ne vienerius metus stebintis vyrų ir moterų santykius J. Navikas.
Kai žmona tampa seserimi
„Neišvengiamai ateina laikas, kaip pas kiekvieną sveiką vyras ima suktis ta pati juosta. Nori nenori. Tuomet kiekvieną naktį šalia gulinti žmona tampa seserimi. Moterims taip neatsitinka“, – sako J. Navikas, per tiek metų praktikos šioje intymioje srityje tapęs tikru seksologu. Kai taip žmonos tampa seserimis, vyrai ieško kitų moterų, bet mūsų pašnekovas įspėja, kad daug moterų stipriąją lytį kerta per prostatą. Tai neigiamai atsiliepia jų sveikatai. Moterims priešingai. Kuo daugiau jos turi partnerių, tuo gausiau gaminasi antikūniai apsaugantys nuo krūties vėžio bei kitų ligų, tuo jos būna sveikesnės. Bet vyrus į pražūtį traukia troškimas vis daugiau turėti moterų, o moteris – pasitenkimas vienu vyru. Anot jo, tos galingos seksualinės energijos negalima nukreipti niekur, vienintelis kelias – ją realizuoti. O svarbiausia jos realizacijoje – jausmas. „Savo gyvenime galėjau mylėtis tik su tomis moterimis, kurias mylėjau. Buvo gal keletas atsitiktinių nuotykių be jausmo, bet nuo tokių santykių likdavo tik kartėlis, jokio pasididžiavimo savimi. Bet kai tau patinka tas žmogus, tuomet tu esi pilnai veiksnus visais atžvilgiais. Pas tave yra ne tik gera potencija, bet ir aštrus protas, nuoseklumas.
Kai yra jausmas, motyvas, vidinė ugnis, viskas dėliojasi kuo puikiausiai”, – sako vyras, per savo gyvenimą išgyvenęs septynias stiprias meiles.
Nekurstomas židinys
Pasak, J. Naviko, gyvenimas su vienu žmogumi visą amžių, labai retas atvejis. Tai tarsi nekurstomas židinys. Gyvenant kartu ilgą laiką, sąveikaujant toms pačioms molekulėms, vidinė ugnis prislopsta, žaizdras vėsta ir lieka prisirišimas, draugiškumas, atjauta. Ir jei žmonės geros, šiltos natūros, tai jie ir pragyvena visą gyvenimą ant tos šiltos bangos. Žmona verda batvinius vyrui ir jaučia malonumą stebėdama kaip jis pasigardžiuodamas juos srebia. Norint vėl įžiebt tą ugnį, reikia naujų pakurų, naujų potyrių. Kai kurie ją bando pakurstyti kokia egzotiška kelione, grupiniais vakarėliais ir pan. Bet ne ilgam. Tai trumpalaikiai dalykai. Kaip saulė nuslops po 5 milijardų metų, taip ir žmogaus vidinis židinys nenumaldomai gęsta. Vėl tą ugnį įpliekst gali tik nauja meilė. „Yra mažai ištirta biochemija, kuri vyksta mūsų smegenyse, kur gaminasi tam tikros molekulės ir kibirkštį tenai gali netikėtai įžiebti kokia nors moteris, priartėjusi per du metrus. Tai vadinama meile iš pirmo žvilgsnio, biolaukų sutapimu, bet iš tikro tos moters molekulės ima sąveikauti su 
tavosiomis, susidaro junginiai, įvyksta biocheminės reakcijos, viskas ima liepsnoti, degti jūsų siekiai, požiūriai, pomėgiai ir t.t. Po trejeto metų ta ugnis, ta energija ima blėsti, nes nėra naujų pakurų, sąveikauja vienos ir tos pačios molekulės. Išblėsus aistrai, pereina meilė į kitą lygmenį, į tobulėjimą ir ėjimą sykiu, į šeimos židinio puoselėjimą,“ – sako J.Navikas.
Mylėti kiekvieną dieną
Pragyvenęs jau ne vieną dešimtį metų, daug visko regėjęs ir patyręs Justinas nepaliauja mylėti. Jam tai svarbiausia. Kiek žmogus gyvena meilėje, tiek jis gyvena apskritai, įsitikinęs jis. Anot, jo, kiek žmogus gali aukotis vardan kito, kiek sugeba mylėti, tiek jis turi dievybės savyje. Tik mylintis yra darnus ir visapusiškai sveikas. „Meilė, aistra, seksas, vyras ir moteris, nuo ko prasidėjo ir sukasi pasaulis yra visa ko pradžia ir pabaiga. Tai mano gyvenimo variklis“, – šypsosi stuomeningas į šeštą dešimtį įkopęs vyras. Turėjęs daugybę meilės nuotykių ir tris žmonas sodybos šeimininkas dabar jau tvirtai žino, kad vyrai yra 700 kartų seksualesni už moteris. „Taip surėdė gamta ir tai yra akivaizdi ir nuoga tiesa, – vyrai yra poligamiški, linkę į poliandriją, sekso jiems niekada nebus per daug“, – teigia Justinas, būdamas 50-ties draugavęs ir su trisdešimčia metų jaunesne mergina, kuri džiaugėsi radusi vyresnį draugą ir tvirtinusi, kad toks vyras tarsi išlaikytas geras vynas. Anot dvidešimtmetės merginos, visas gyvenimas jos priešakyje, bus dar tų vyrų, o dabar, kol yra laisva, neapkrauta rūpesčiais ir pareigomis, norėtų paragauti šio brandinto vyno. Tas ragavimas tęsėsi keturis metus. Apie ją Justinas atsiliepia labai šiltai. “Tai buvo labai artimas ryšis. Sielos prasme, gal pats artimiausias“, – sako jis. O potenciją jam padeda palaikyti ir sulaukus solidaus amžiaus sportas bei natūralus maistas.
Ir dar labai svarbu jausmas. „Pirma eina jausmas ir tik po to seka visos tavo galios. Norint turėti potencijos, visų pirma reikia mylėtis su mylimu žmogumi. Didžiausia problema, kai neatveri pilnai savo sielos ir neturi jos kam atskleisti. Pirmiausia pasibelski į žmogaus sielą, o nežiūrėki pragmatiko žvilgsniu, kaip čia ir kokiu būdu pasimylėjus su ta blondine Viskas eina per sielą, per vidų, per jausmą,“ – įsitikinęs romantiškas, subtilių jausmų kupinas Žvėryno kaimo gyventojas J. Navikas.
„Meilei tinkamas bet kuris amžius. Tik reikia kuo ilgiau jaunatviškam išlikti. Žmogus pagal genetiką suprogramuotas gyventi 120-150 metų. Todėl iš gamtos taško žiūrint, įsimylėti sulaukus 70 metų – nieko keisto. Jeigu normaliai iki tol gyvenai, tai viskas išsisaugojo. Pliusas dar yra ir psichologinis amžius. Tai kalendorinis amžius tų nuostatų, kurios valdo tavo elgesį. Juk mes ir tarp jaunų matome daug senių. Tad viskas priklauso kiek turime savyje meilės, kiek kurstoma vidinė ugnis, nuostabos, pažinimo, smalsumo, džiugesio ir atjautos malkomis”, – taria gyvenimo džiaugsmo neprarandantis, Trakų raj, miškuose skendinčios, unikalios Žvėryno kaime esančios meilės oazės šeimininkas.
