Laiškas „Kelionės ir pramogos“ redakcijai
Miela „Kelionių ir pramogų“ redakcija, aš labai mėgstu Jūsų žurnalą ir jį prenumeruoju nuo pat jo sukūrimo. Manau, kad kelionės – didžiulis džiaugsmas, o Jūs vieninteliai, kurie jas taip nuostabiai aprašote. Man jau 92 metai ir aš be galo myliu gamtą, mėgstu vaikščioti miškų takeliais. Šiuo metu man labai skauda kojas (deformuojanti kelio ir klubo sąnario osteoporozė), bet aš vis tiek vaikštau, man vaikščiojimas – gyvenimas.
Visada su įdomumu skaitau Jūsų naujus maršrutus po Lietuvą ir mėginu juos nueiti. Nors ne pati jaunystė, bet stengiuosi vaikščioti kasdien. 12–15 km per savaitę praleidžiu judėdama gamtoje. Ypač pamėgau šiuo metu itin propaguojamą šiaurietišką ėjimą.
Visiškai nesijaučiu vieniša, džiaugiuosi gyvenimu ir dalinu tą džiugesį visiems aplinkiniams. Po rudenėjančias Vilniaus apylinkes vaikštinėjame kartu. Nors žingsnis nebe jaunos, bet mano takelis į mišką neužželia. Tik pagalvokite, kaip nuostabu! Kartu su vyru mes kasdien nueiname po 10–12 km. Mano Meilės (kuriam dabar 99 metai) kojos nebe pirmos jaunystės, viena buvo operuota (dubens lūžis), dabar dar kelio artritas prikibo, bet mes vaikščiojame, mes nepasiduodame. Žingsniuodami į mišką, mes ne tik siekiame nukulniuoti savo numatytus kilometrus, bet atsipalaiduojame, nurimstame, viską užmirštame būdami miške. Ten taip gera, taip gražu, ypač dabar, kai ruduo nudažo medžių lapus nuostabiausiomis spalvomis. Mes daug geriau jaučiamės, kai pavaikščiojame, reguliuojasi kraujospūdis, mažiau jaučiame savo metus, ir svarbiausia – ne tiek skauda kojas. Taip būna lengva ir gera sugrįžus iš kiekvieno pasivaikščiojimo, kad sunku apsakyti.
Sugrįžę visuomet geriame arbatą iš žolelių, kurių prisirinkome vasarą. Nevartojame nei kavos, nei arbatos, nes girdėjome, kad jos užterštos, joms auginti naudojami įvairiausiai pesticidai. O žolelių arbata su šaukšteliu medaus – didžiulė energija ir sveikata. Surinktos su meile ir žiniomis jos gydo nuo visų ligų. Jomis mes išsigydėme šlapimo sutrikimus, reguliavosi inkstai, atsistatė regėjimas. Žoleles renku ir džiovinu aš pati. Norėčiau, kad visi žmonės, turintys kokių nors problemų, sergantys vienokia ar kitokia liga, nepasiduotų, juk didžiausias vaistas – yra judėjimas gamtoje. Kaip sako visų keliautojų Mokytojas Algimantas Jucevičius: „Judėjimas gamtoje atstato visas jėgas ir išgydo visas ligas“. Mes šios taisyklės laikomės ir džiaugiamės kiekviena gyvenimo akimirka.
Teresėlė Jakubauskienė iš Vilniaus
