Ona Nosevičienė
Ramūno Guigos nuotraukos
Jau ne pirmus metus Latvijoje apgriuvusius dvarus iš užmaršties kelia Legendų naktis, švenčiama paskutinį spalio šeštadienį. Dvarai, pažadinę savo legendas ir istorijas, visus metus kviečia užsukti, pasiklausyti jų istorijų, sudalyvauti edukacijose. Keliaujant mažiau pažįstamais takais ne sezono metu pakeliui puiki proga aplankyti garsiausius rūmus ir parkus, ir ramiai be skubos jais pasigrožėti.
Architektūros perlai
Gražiausi Latvijoje – Rundalės rūmai ir didžiausi Baltijos šalyse – Jelgavos rūmai yra autonominės Kuršo kunigaikštystės (XVI a.) palikimas, architektūros perlai, kuriuos gerai žino ir dažnai lanko lietuviai. Verta priminti, kad šių rūmų (kaip ir Rusijos caro vasaros bei žiemos rūmų Sankt Peterburge) architektas – garsusis Bartolomėjas Frančeskas Rastrelis. Vasarą šie Latvijos architektūros šedevrai skendi lankytojų minioje.
Tad atvykus kitu metų laiku ramiai galima susipažinti su šių puošmenų interjeru, jų meno kolekcijomis. Jelgavos rūmus puikiai atnaujino Panevėžio restauratoriai, kuriems vien 700 skirtingų langų teko pagaminti ir pakeisti. Latvijoje neatsirado įmonės, kuri imtųsi šio sudėtingo darbo. Pagarba lietuviams!
Rūmuose šiuo metu veikia žemės ūkio universitetas, tad mokslo metai yra geras laikas po juos pasižvalgyti. Lankytojams siūlomos dvi pramoginės programos „Karštas šokoladas hercogo rezidencijoje“ bei „Hercogienės Dorotėjos laiškų dirbtuvės“.
Jelgava, buvusi Kuršo sostinė, ne mažiau išpuošta ir sutvarkyta, nei jos rūmai. Ketvirtam pagal dydį Latvijos mieste nuolat vyksta daugybė švenčių ir renginių. Miesto svečiai būtinai aplanko naujai atgimusį ir pritaikytą lankymui buvusios liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios varpinės bokštą, kuris vientelis išlikęs iš bažnyčios pastatų.
Buvusios bažnyčios dydį matome iš plytelių, žyminčių jos sienas grindinyje. Tai buvo pirmoji mūrinė liuteronų bažnyčia Europoje. Bokšte interaktyvios multimedijos pagalba susipažįstame su miesto simbolika, istorija, Latvijos prezidentų, etnografinėmis ir meno ekspozicijomis. Neišeikite iš šios šventos vietos alkani. Vien pabūti „Tornis“ restorane yra gera emocija, o kokybiškas maistas suteiks palaimos ne tik dvasiai, bet ir kūnui. Užlipkite į patį bokšto viršų. Iš čia visu grožiu atsiveria miesto panorama.
Sustingusi praeitis Kuoknesės pilies griuvėsiuose
Kuoknesė – 100 kilometrų nuo Rygos nutolusi savivaldybė gausiai lankoma turistų. Čia juos atvilioja didingos Kuoknesės pilies griuvėsiai ir muziejus.
Perėję sutvarkytą ir skulptūromis, bei istoriniais reliktais išpuoštą šimtamečių medžių parką, atsidursime prie Dauguvos ir Persės upių vandenų.
XIII a. Rygos vyskupo Alberto rūpesčiu ant aukštos kalvos iškilo Kuoknesės pilis, kuri jau daugiau kaip pusę amžiaus romantiškai apsupta vandenų. 
Tačiau griuvėsiams tai netrukdo saugoti savo praeities dvasią, o po stogu esantis muziejus atveria surinktus ir archeologų iškastus pilies gyvenimo liudijimus. Įdomu tai, kad „1221 metais 600 lietuvių buvo užpuolę šią pilį, tačiau 20 vokiečių riterių ir 70 latgalių puolimą atlaikė“, – dėstė pilies istoriją muziejaus gidas Peteris Kirilovas.
„1562–1569 m. Kuoknesė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, paskui iki 1629 m. – Abiejų Tautų Respublikai. Šiaurės karo metu 1701 m. ji buvo smarkiai apgriauta ir po to neatnaujinta.“
Gido žiniomis, viduramžiais pilyje veikė net keturi kalėjimai. Ir čia pat jis supažindina su visais to meto žmonių kankinimo įrankiais.
Niūrią atmosferą greitai nuveja pasiūlymas išbandyti rankos taiklumą mėtant kirvuką į taikinį arba šaudant iš lanko.
Gido istorijos žinios ir viduramžių gyvenimą įvaldęs kūnas pažadina lankytojų širdyse domėjimosi savo praeitimi aistrą.
Likimo sodas – Latvijos šimtmečio projektas
Likimo sodas (Liktendarzs) – labai originalus parkas, sumanytas Latvijos šimtmečiui ir buvo atvertas lankytojams 2018 metais lapkričio 18 dieną, švenčiant Latvijos nepriklausomybės šimtmetį. 
Įkurtas Dauguvos upės saloje, toliau plėtojamas visų Latvijos žmonių. Teko lankytis jame prieš dešimtmetį, kai parkas tik buvo sumanytas, siekiant jame sujungti dabartį, praeitį ir ateitį. Laimėjusio projekto autorius japonų architektas Shunmyo Masuno sukūrė tai, kas geriausia atitiko latvių dvasią.
Į Likimo sodo amfiteatrą veda plytelių, ant kurių išgraviruoti rėmėjų vardai ir pavardės, grindinys.
Vienos plytelės kaina – 15 eurų. Rudenį jau buvo paklota apie 80 tūkst. plytelių. Iš viso pririeks apie 114 tūkst. Amfiteatrą juosia akmenys, simbolizuojantys visus žuvusius ir nukentėjusius nuo totalitarinių režimų šalies žmones.
Kas tik nori įamžinti savo artimuosius, veža į šią vietą akmenis. Akmenų juostą supa 40 ąžuolų sargyba, skirianti praeitį nuo dabarties.
Ateities sode savo medžius augina jaunavedžiai, pasodinę juos vestuvių dieną. Tereikia nusipirkti norimą medelį medelyne ir susimokėti už šią galimybę 90 eurų.
Parką juosia Ašarų upė, suformuota iš Dauguvos vandens. Projekto autorius apskaičiavo, kad lapkričio 18 dieną atsisėdus amfiteatre besileidžianti saulė atsispindi Dauguvos vandenyje. Šį sodą lanko turistai, įvairias savo šventes čia įamžina latviai.
Lankymasis Likimo sode neretai baigiasi smagia edukacija Koknesės kūrybos namuose. Čia tautiniais rūbais vilkinčios šeimininkės pakviečia kartu pašokti, padainuoti, švęsti įvairias šventes, pasivaišinti tradicinėmis vaišėmis, žolelių arbata arba pasimokyti įvairių tautinių amatų.
Elėjos dvaro vaiduokliai
Kad atkreiptų visuomenės dėmesį į nykstančius dvarus ir parkus latviai jau ne pirmus metus rengia gražią šventę: paskutinį spalio šeštadienį jie švenčia legendų naktį.
Tuomet žvakių ir žibintų šviesomis išsiryškina lankytojus kviečiančios vietos, iš jų šešėlių išnyra vaiduokliai ir įvairios dvasios. Į šią šventę lankytojus kviečia ir Elėjos dvaras, esantis Jelgavos savivaldybėje.
Nors iš šio XX a. pradžioje iškilusio dvaro telikęs tik valdytojo namas, teatro pastatas ir romantiškas arbatos namelis, tačiau ir jų pakanka įpūsti šventišką gyvybę. Pastatus juosia senų medžių parkas, kurių takai sušvinta žibintų šviesomis. Vaikštant jo takais maloniai nustebina medžių tankmėje švytinti įspūdinga skultūra „Meilė“ (skulptorius Glebas Pantelejevas). 
Ji skirta atminti nelaimingą grafo Johano von Medemo dukros Dagmaros meilės istoriją. Būdama vos 16 metų ji pamilo jauną dvaro tarną. Tėvas, sužinojęs, kad pora ruošiasi jodinėti, užrakino dukrą. Bandydama pabėgti ji iššoko pro rūmų langą ir užsimušė. Žmonės sako, kad kartais per mėnesieną ji sušmėžuoja dvaro teritorijoje.
Atgimstantys dvarai siūlo pramogų
Virčiuvio (latv. Vircava) dvaras, esantis netoli Jelgavos, buvo mėgstamiausia Kuršo kunigaikštystės hercogo Peterio Birono užmiesčio rezidencija. Ją juosia įvairių medžių barokinis parkas. 1919 m. įspūdingą pastatą sudegino bėgdami iš Jelgavos bermonininkai. Iš viso komplesko išlikusiame kavalierių name veikia vidurinė mokykla. Dalį pastato įsigiję Aiga ir Martis bando jį gaivinti.
Supažindina su dvaro istorija, rengia kūrybines edukacijas.
Dar vienas – Vilcės dvaras, priklausęs baronų Medemų giminei garsėja savo vaiduokliais, kuriuos ne kartą jautė čia įsikūrusio turizmo informacijos centro darbuotoja Elita. Dvare veikia pradinė mokykla.
Elija pasakoja: „Vakarop, kai visi jau buvo išėję, sėdėjau prie kompiuterio, staiga už nugaros padvelkė kvepalais, tarsi būtų praėjusi dvaro dama. Kitą kartą visiškoj tyloj nuo palangės nukrito seniai čia gulėję sunkūs briedžio ragai, o valytoja girdėjo sklindančią muziką“. Į klausimą, ar nebaisu, Elita sako, kad vaiduoklių ji nebijanti, su jais visada stengiasi pasisveikinti, bei gyventi draugiškai.
Centre sukaupta dvaros istorija, rengiamos ugdančios edukacijos.
Lielplatuonės dvarą mena keletas ūkinių pastatų, iš kurių bene vertingiausias – XVIII–XIX a. dvaro skalbykla. Pirmame namelio aukšte lankytojai apžiūri skalbimo ir lyginimo įrangą, antrame aukšte – džiovyklą, o daugiausia smalsuolių dėmesio sulaukia trečiame aukšte esantis skalbėjos kambarėlis. Dvare yra biblioteka, pradinė mokykla bei turizmo informacijos centras. Nedidelėje salėje vyksta įvairūs bendruomenės renginiai, legendų naktį suskamba baroko muzika ir sukasi viduramžių šokių gerbėjai, o į palėpę susitikti su vaiduokliais lipa aštrių pojūčių mėgėjai.
Įspūdingiausias – dvaras su katėmis
Neabejotinai visus keliavusius drauge labiausia sužavėjo Abgunstės dvaro šeimininkai – jauna Avuotniekų šeima – Janis ir Asnatė bei trys jų dukros. 
Sutuoktiniai aukcione įsigijo dvarą už 70 tūkst. eurų, iš kurių pusę susiskolino iš draugų ir giminių. Po pusantrų metų gavę raktus, iškart parašė pirmą projektą ir ėmė tvarkytis, kviesdami visus, kas tik nori geranoriškai prisidėti prie šio proceso. Suprantama, kad tam reikia žinių ir idėjų, bet sutuoktiniai išsilavinę žmonės. Asnatė – turizmo vadybininkė ir viešųjų ryšių specialistė, Janis verslininkas.
Per trumpą laiką, kai šeima pasinėrė į naują gyvenimą, dvaras neatpažįstamai pasikeitė. „Kai čia atsikraustėme, tvarte dar stovėjo karvė, – pasakojo Asnatė. – Į mus kreipėsi jaunavedžiai, norėję čia atšvęsti savo vestuves. Mes pažadėjome, kad patalpos bus. Surengėme talką, iškuopėme tvartą ir net patys nepatikėjome – viskas pavyko.“
Nuo to karto sodybą užsakinėjo savo šventei originalią aplinką mėgstantys jaunavedžiai. Čia ne tik skirtingi indai, originalūs, pačių sumeistrauti šviestuvai, skirtingos, visos senovinės kėdės.
Per trejus metus sutuoktiniai parašė ir įgyvendino 32 projektus. Janis – nagingas meistras po darbo su malonumu keitė savo dvaro veidą. Originalūs laiptų turėklai sumeistrauti iš senovinių vandentiekio vamzdžių. Šeima kruopščiai saugo kiekvieną sodybos detalę, restauruoja senus medinius langų rėmus, duris ir visa kita, kas tik įmanoma atnaujinti, o visiškos senienos irgi randa sau tinkamą vietą.
Dvaro sodyboje, sumūrijus didžiausią Latvijoje keramikos degimo krosnį, Asnata ėmė organizuoti menininkų plenerus, dalyvius apgyvendindama sodyboje. Priima ir individualius menininkus, bei norinčius pasidarbuoti savanorius. Ir jų čia niekada netrūksta.
Katės – dar vienas dvaro išskirtinumas. Įsikūrę šeimininkai dvare rado auksaspalvę katę, su kuria iškart susidraugavo. Vėliau jų radosi net 8. Visos išskirtiniais vardais – Baronas, Grafienė, Princas, Karalius, Hercogas…
Katės pasitinka ir visur lydi svečius. Jų buvimas dvare siekia senus laikus. „Ant vienos 200 metų senumo čerpės radome įspaustą katės pėdutę“, – pasakojo šeimininkė. Tad nenuostabu, kad katės atvaizdas tapo dvaro simboliu. Visad tvyranti gera enegija taip pat turi savo paaiškinimą. Kartą jaunavedžiai ieškojo savo vestuvėms vietos ir atvykę su virgule nustatė – tai ypatinga vieta, buvusi pagonių šventykla.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Jelgavos, Kuoknesės, Pakruojo savivaldybėmis bei Rokiškio kraštotyros muziejumi, kartu sukūrusiais maršrutą „4Seasons Parks“. Maršrutas aprėpia 58 objektus Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje. Lankytojams siūlomi keturi keliai, kurie savaip gali būti įdomūs skirtingoms keliautojų grupėms: šeimoms su vaikais, pagyvenusių žmonių grupėms, aktyvaus turizmo mėgėjams bei tiems, kurie keliauti mėgsta ne sezono metu.
Leiskis po įspūdingą kelionę po dvarų ir rūmų parkus
Seni parkai saugo įvairiausią augaliją ir gyvūniją, liudija istorinius įvykius. Tai vietos, kur galima pailsėti ir patirti įkvėpimą. Parengtas turistinis maršrutas „Įspūdinga kelionė po dvarų ir rūmų parkus“ yra dar neatrasta galimybė leistis į gamtą ir susipažinti su kultūros bei istorijos paveldu – dvarais, rūmais ir jų parkais – visais keturiais metų laikais.
Į tris maršrutus įtraukti ir aprašyti 55 dvarai, išsidėstę Žiemgalos regione (Latvija) bei Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Papildomai sukurti specialūs pasiūlymai skirtingoms tikslinėms keliautojų grupėms: trijų kartų keliautojams, senjorams, aktyvaus poilsio gerbėjams ir keliaujantiems ne sezono metu. Pasiūlymai parengti atrinkus įdomiausius objektus kiekvienai tikslinei grupei, apie kiekvieną objektą pateikiant naudingos informacijos.
Parkas – tai žmogaus prisilietimu sukurta gamtos brangenybė, kuria būtina rūpintis. „Įspūdinga kelionė po dvarų ir rūmų parkus“ yra pirmasis žingsnis siekiant sužinoti, įvertinti ir dažnai iš naujo atrasti galimybes, kurias suteikia lankymasis parke.
Pasirinkę maršrutą, ieškokite „Draugo“ kortelės. Ją turintys keliautojai galės pasinaudoti specialiais pasiūlymais dešimtyje parkų, pavyzdžiui, turės progą juos aplankyti kartu su gidu, už kurio paslaugas nereikės mokėti ar gaus kitokių nuolaidų. Draugo kortelę nemokamai galima įsigyti nurodytuose Latvijos ir Lietuvos turizmo informacijos centruose ir punktuose – 2500 kortelių platinama Lietuvoje ir tiek pat Latvijoje. Daugiau informacijos rasite https://www.muziejusrokiskyje.lt/4seasonsparks-2
Unikalumą kuria įvairumas – siūlome pažinti ir pamilti pavyzdingai prižiūrimus, organiškai į miesto aplinką įsiliejančius parkus, šalia esančią natūralią gamtą.
Parkas kviečia kiekvieną lankytoją stabtelėti ir pamiršti kasdienybės skubą, plačiau atverti akis, įsižiūrėti ir įsiklausyti. Patirkite gamtos ir kultūros galią leisdamiesi į turistinio maršruto „Įspūdinga kelionė po dvarų ir rūmų parkus“ nuotykį!
Informacija parengta pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą LLI-313 „Įspūdinga kelionė dvarų parkais visus metus“ (4SeasonsParks), kurio tikslas yra saugoti dvarų parkus, siekti užtikrinti jų tvarumą ir prieinamumą bei didinti jų patrauklumą lankytojams.
Visas projekto biudžetas – € 692 246.75 Eur. Iš jų – bendrasis Europos regioninės plėtros
fondo finansavimas – 588 409.72 Eur.
Už šio straipsnio turinį atsako Rokiškio krašto muziejus. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
