Visur būti savimi

„Mano nuoseklūs ir dėsningi veiksmai kitiems atrodo kaip netikėtumai. Atraski brangenybių tenai, kur kitiems, rodos, jų ir būti negali“.
VI. Bieliausko devizas

Vladas Bieliauskas – teigia esąs ne toks kaip visi ir nekvaršina sau galvos įvairiomis nuostatomis. Jis eina savo keliu, viską išbandydamas ir patirdamas savo kailiu…

Studijos

„Jau aštunti metai studijuoju I.Kanto „Grynojo proto kritiką“ ir šiuo metu rašau disertaciją apie šį vokiečių filosofo traktatą. Tai yra mano pagrindinė studijų knyga ir, manau, bus iki pat gyvenimo galo. Šis užsiėmimas – tai visos mano kelionės ir pramogos. Keliauju intensyviai, bet daugiau dvasiškai nei fiziškai.
Per visą žmonijos istoriją iškilių filosofų buvo tik kokia dešimtis. Vakarų ir Rytų filosofija labai skiriasi. Čia racionalizmas, o ten dvasinis kelias. Rytuose pažinimo kelias itin ilgas. Tu privalai laikytis tam tikrų principų, eiti juo tol, kol pasieksi nirvaną. Jokio atokvėpio. Įsukai dharmos ratą ir ženk iki galo.drasiai-i-nezinia.jpg
Vakarų filosofija – apmąstymų kelias. Čia nėra askezės ir griežtumo. Retkarčiais pakeičiama ir minčių kryptys, ir darbas, atitrūkstama nuo kasdienybės. Protui suteikiamas poilsis.
Dabar I. Kantas tarp mąstytojų – populiariausias. Netrukus sukaks 200 metų, kai jo netekome. O balandžio 22 d. – I. Kanto gimtadienis. Šiemet vyks nemažai renginių, skirtų šiam iškiliam mąstytojui atminti, susirinks žmonės, paskyrę visą savo gyvenimą jo veikalų studijoms, bandę atsakyti į I. Kanto iškeltą klausimą – „Kas yra žmogus?“

Kuo sudėtingiau, tuo gėriau

Svarbiausia žmogui gyvenime tapti savarankiškam. Tai nereiškia, kad sulaukęs 18 metų turi palikti tėvus. Savarankiškas pilietis yra tas, kurio niekas nesaisto, kuris nebijo būti savimi ir plaukti prieš srovę. Tik gebantis savarankiškai priimti sprendimus yra brandus žmogus.
Žmogus yra tokia būtybė, kuri gali prisitaikyti ir išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Tai patyriau savo kailiu. Pastebėjau, kad kuo sudėtingesnės žmogaus gyvenimo aplinkybės, tuo jis geresnis. Ir atvirkščiai, kuo jis labiau išlepintas, tuo daugiau turi problemų „bendraudamas“ su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Kuo sunkesnis darbas, daugiau rizikos, pavojų, tuo šiltesni santykiai tarp žmonių. dykumos-ir-kalnai.jpgPurvas išlenda tik tada, kai žmonės pradeda galvoti, kad gyvens amžinai. Tuomet ir atsiskleidžia visi mūsų ego. Išbandymai ir reikalingi tam, kad pamatytume save kitokiose situacijose nei įprasta. Darganos, nepritekliai užgrūdina žmogų, jis atranda save. Todėl aš ir nemėgstu pramogų, nes jos padaro tave išglebusį ir silpną.
Tačiau mano mąstymas nėra įrėmintas, nemėgstu šablonų. Viena iš mano specialybių – laužyti priimtas nuostatas. Būti mąstytoju, vadinasi, būti ne tokiu kaip visi. Žmogus gyvena pagal tam tikras taisykles, o filosofija skatina žmogų į jas žvilgtelėti iš šalies.

Asmeninė patirtis

Mąstyti – žmogaus prigimtis. Vaikas, pamatęs save veidrodyje, pradeda galvoti. Jis bando susikurti pasaulio viziją tokią, kokią suvokia pats. Į vienuolyną atiduotas penkerių metų vaikas dar tik studijuoja. Ir penkiolikos metų taip pat. Kai pats susivoks, kas esąs, pasirinks kelią…skrydis-laisvas.jpg
Aš ilgai nesupratau, kas yra siela. Kol nenuvykau į Maskvą, kur ruošiami kosmonautai… Iki tol skraidžiau lėktuvais, šokinėjau su parašiutais ir žinojau, kokie tai jausmai. Bet ten visai kas kita. Prarandi svorio jutimą, jautiesi lyg vandenyje, tik, kad ir kiek maskatuotum kojomis ir rankomis, niekur nepajudėsi. Ta būsena atsiranda todėl, kad lėktuvas staigiai sminga žemyn, o tu pakyli į orą. Toks kritimas trunka 15-20 sek. Po tokių išbandymų aš tris naktis jutau, kad turiu sielą. Ji skraidė. Tačiau jei nepatyrei viso to, kad ir kiek pasakočiau, – nesuprasi.

Laisvalaikis

Mano darbas reikalauja fizinių pastangų. Tad man reikia ilsėtis „su kastuvu“. Keletą kartų per savaitę vykstu į sporto salę, kur išprakaituoju, numetu visą dienos įtampą. Stengiuosi išsaugoti savo fizinę formą – bėgu kaip jaunuolis, padarau 50 prisitraukimų ir pan. To visai pakanka. Seniau užsiiminėjau daugiau. Jokios dietos nesilaikau, valgau tai, kas patinka.
Turiu karininko diržą. Jį vertinu daug labiau nei bet kurį kitą juodą kovos menų diržą. Iš pradžių užsiiminėjau boksu, po to karatė, vėliau – mišriomis kovomis. Šiuo metu Lietuvoje mane labiausiai traukia bušido ir karatė kovos, kurių ir esu pagrindinis organizatorius.kovos-menai-labai-svarbi-gyvenimo-dalis-kiekvienam-vyrui.jpg Vaikai irgi pamėgo kovos menus. Dukra bekontaktes, o sūnus kontaktines kovas. Gerai paruošti jie veržliai sau skinasi kelią, šluodami nugalėtojų laurus.
Mėgstu poilsio dienoms pamiegoti, nes neretai darbo dienomis pritrūksta tam laiko. Miego trauka likusi dar nuo karininko laikų. Galiu miegoti paromis, t.y. tol, kol leidžia aplinka, darbai. Man miegas – malonumas. Bet jis prarastų vertę, jei jo nuolat gautum.

Kelionės

Seniau daug kur važinėjau, daug kur buvau, bet šiuo metu man tai nebeįdomu. Nebus naujiena, jei pasakysiu, kad viskas kadaise jau yra buvę. Galima visa tai kartoti, bet kam. Norėjau nukeliauti su Rusijos povandeniniais laivais į 13 km gylio bedugnę. Tai labai brangus malonumas, bet po nesvarumo būsenos pritiktų nusileisti į gelmes. Kai baigsiu visus rašymus, manau, ten nukeliausiu.
Kelionėse labiausiai mėgstu gamtą. Nepatinka miestai. Žinoma, myliu Vilnių, kadangi čia gimiau ir užaugau. O šiaip nuvykęs į kitą miestą sėdžiu viešbutyje ir maigau TV kanalus. kovos-menai-vienas-is-svarbiausiu-veiksniu-gyvenime.jpgNepatinka ir šalys. Tik pažvelkim, ten kur buvo Egiptas, dabar gynima arabai, ten, kur būta romėnų, susikūrė naujos valstybės. Viskas keičiasi, tik gamta lieka ta pati. Kažkada tarnavau dykumose ir visam gyvenimui pamilau smėlį. Į Vidurinę Aziją dabar sunkiau nuvykti, bet į Sacharos dykumą su malonumu nuvažiuoju. Patinka ir kalnai. Retkarčiais mėgstu palenktyniauti automobiliu, motociklu, paskraidyti lėktuvu ar pašokinėti su parašiutu.

Pagrindinis užsiėmimas

Dabar man reikia galimybės susikaupti ir daug laiko, nes pagrindinis užsiėmimas – jau minėto filosofinio veikalo rašymas. Viskas eina į pabaigą, tačiau tenka derinti darbą ir knygos rašymą. Gyvenime reikia skirti pagrindinius bei šalutinius dalykus. Pagal švietimo sistemos reikalavimus šiais metais privalau apsiginti daktaro disertaciją, tad tenka atsisakyti daugelio pamėgtų malonumų – šokinėjimo su parašiutu, skraidymo ir kt. Kartą per mėnesį savaitei važiuoju į Maskvą rašyti, pabendrauti, pasitarti (Lietuvoje nėra I. Kanto mokyklos). Knygą rašau rusų kalba, o jei nori gerai parašyti, reikia būti toje šalyje, kurios kalbą vartoji.“per-kovas-i-pergales.jpg
Atsisveikindamas Vladas Bieliauskas palinkėjo visiems netingėti ir užsiiminėti fizine kultūra. Tai būtina norint save išbandyti ir ką nors daugiau pasiekti. Ypač tai aktualu jaunimui, savo energiją ir polėkį skandinantiems alkoholio ir narkotikų klampynėj…

straipsnis parengtas 2005 m.

DALINTIS

1 komentaras