Viskas apie vandenį


Iš vandens gauname gyvybinės energijos, stiprybės ir atgaivos. Keliaudami gėrimės įspūdingiausiais kriokliais, vandenynų ir jūrų bangomis, upių vingiais, skaidriais ežerais. Savo šalyje gaivinamės iš švariausių gyvo vandens šaltinių, mineralinių versmių, požeminio gėlo vandens klodų. Ką dar žinome apie vandenį, kurio lašelis esame kiekvienas didžiuliame Žemės vandenyne?

water.jpg


Stulbinantys atradimai

Neseniai atlikti įvairių šalių mokslininkų tyrimai parodė, kad vanduo nėra vien tai, ką regime, jis slepia daug daugiau. Jis turi „atmintį“. Anot garbių profesorių, sudėtinga vandens struktūra leidžia jam priimti ir kaupti informaciją. Vasarą džiaugiamės lietumi, žiemą – sniegu. Vanduo užpildo tris ketvirtadalius mūsų planetos paviršiaus, jis yra ne tik gyvų organizmų, bet ir kalnų, mineralų, kristalų, augalų sudėtinė dalis.
Iš vienos pusės vanduo laikomas gyvybės nešėju, iš kitos – griovėju. Kiek globalių katastrofų įvyko dėl jo poveikio! Didysis potvynis ar legendinės Atlantidos nugramzdinimas…
Daugelį pasaulio žmonių nustebino sensacingi atradimai, 2006 m. paskelbti Rusijos mokslininkų bei jų užsienio kolegų, šiandien mus verčia į vandenį pažvelgti kiek kitaip. Šie žmonės, daug laiko tyrinėję vandenį, tvirtina, kad vanduo – ne tik stichija, kad jis atitinkamai reaguoja į kiekvieną mūsų veiksmą ar mintį. Vanduo atpažįsta jam siunčiamus informacinius signalus, todėl jį įmanoma programuoti ar perprogramuoti, pripildyti energijos ir netgi apdovanoti unikaliomis gamtos savybėmis, t. y. struktūrinti vandenį. Vanduo – informacija pakraunama medžiaga.Visatos esmė kiekviename iš mūsų
Pats stipriausias būdas – mintimis ar žodžiais perduoti vandeniui emocinį žmogaus užtaisą. Vanduo – tarsi biokompiuteris, kuris padeda žmogui susikurti reikalingas (būtinas) egzistavimo sąlygas. Garsus japonų vandens tyrėjas prof. Masaru Emoto yra sakęs: „Žodžiai (mintys) – tai Gamtos vibracijos. Taigi, gražūs žodžiai (mintys) kuria gražią Gamtą, baisūs – baisią, ir tai yra Visatos esmė“.
Leidykla ,,Mijalba“ lietuvių kalba ką tik išleido Masaru Emoto knygą „Žinia, kurią mums praneša vanduo“. Joje spausdinamos ir autoriaus ypatingu būdu užfiksuotos vandens kristalų fotografijos. Meilės ir dėkingumo žodžiai suformuoja gražių, tarsi žiedai, formų kristalus, pikti žodžiai juos paverčia chaotiškais, neįžvelgiamais… Juose, anot mokslininko, slypi atsakymai į didžiausias visatos paslaptis. Pagrindinė knygos idėja – kad žmogaus sąmonės energija gali keisti vandens ir kitų substancijų struktūrą. Iš čia ir mūsų dvasios būsena bei kūno sveikata. Jei esame pikti, kenkiame sau ir aplinkai, o dėkingumu ir meile teigiamai veikiame vandenį, visą aplinką ir save.

gd3984330water-babies-pics-s-1824.jpg
Grįžti prie ištakų
Senovėje vandenį gerbė visos tautos. Masaru Emoto ragina grįžti prie pagarbos vandeniui, tik tokiu būdu galime išsaugoti save ir savo senutę planetą. Atlikdamas tyrimus, jis pastebėjo, kad valytas vanduo nebeturi įspūdingų kristalų ir gyvos energijos. Užteršę visus vandenis, ir patys išnyksime. Apie šią realybę byloja statistika. Šiandien daugiau kaip milijardas žmonių (1/6 pasaulio gyventojų) kenčia dėl geriamojo vandens stygiaus. Kasmet užtrokšta apie 5 mln. žmonių. Liūdniausia, kad didžioji jų dalis – vaikai. Ramiojo vandenyno instituto (Pacific Institute) tyrimai atskleidė, kad per artimiausius 20 metų ši problema dar pasiglemš 34 mln. gyvybių.

water_report_cover.jpg
10 pagrindinių žemės arterijų pavojuje
Visuotinis laukinės gamtos apsaugos fondas (WWF) 2007 m. vasarą paskelbė iš kojų verčiančią ataskaitą. Remiantis paskutiniais tyrimais, nustatyta, kad 10 pagrindinių Žemės arterijų (upių) – pavojuje. Nurodoma, kad pagal svarbą grėsmė gėlo vandens ištekliams prilyginama pasaulio klimato virsmui. Iš dešimties upių, kurių užterštumas kelia gyvybinį pavojų, penkios vinguriuoja per Aziją. Tarp jų – Janczi, Mekongas, Gangas. Į juodąjį sąrašą pateko ir Dunojus (Europa), ir Grandės upė (Šiaurės Amerika). Kiekviena upė išskirtinė, ją kamuoja savos problemos. Pavyzdžiui, Saluino upė, kurios arterija pulsuoja Tibeto, Kinijos, Mianmaro (Birmos) ir Tailando žemėmis, – viena pačių ilgiausių pasaulyje, kol kas neužgrūsta užtvankomis. Bet aktyvioji Kinija ir ja sekdama Birma bei Tailandas turi minčių virš jos suręsti keletą hidroelektrinių. Šios gigantiškos statybos bei upės tėkmės kaita privers vietinius gyventojus palikti gimtuosius kraštus ir nežinia kur traukti.
Australijos Murėjaus upei pranašaujama liūdna baigtis dar kartą įrodo, kaip atsargiai žmogus turi elgtis su gamta. Prieš 30 metų užveisti europietiški karpiai baigia užgožti visą specifinę upės augmeniją ir sunaikinti kitas gėlavandenes žuvis. Australai skatinami gaudyti šias kaip tarakonai plintančias žuvis, kad atsirastų vietos ir kitoms.
Didžiausiai Azijos upei Indui pavojingiausia klimato kaita. Upė patvinsta tik dėl Himalajų ledynų. Jei jie išnyks, pranyks ir ji. Panašus likimas laukia ir Nilo.
Baikalo fenomenas
Pasauliniu mastu Baikalo ežero (Rusija) geriamojo vandens ištekliai sudaro 1/5 dalį ir toli palieka penkių Didžiųjų Šiaurės Amerikos ežerų sąnaudas. Baikalas – vienas iš seniausių planetos ežerų. Jo amžius siekia 25 mln. metų, tačiau jis nesenėja. Baikale prieglobstį randa 336 upės, bet esminę įtaką ežero vandens balanse vaidina žymiosios Selengi upės intakai. Viršutinį (50 metrų) jo sluoksnį daug sykių valo ežere knibždantys pirmuonys epišurai (Baikalo endemikai), jį prisotina deguonimi ir vanduo metų metais nusistovi. Vandens cirkuliacija šiaurinėje dauboje periodiškai pasikeičia kas 225 metus, vidurinėje – kas 132 metus, pietinėje – kas 66 metus. Šis vanduo yra tinkamas vartoti, jo nereikia papildomai valyti. Šią programą sukūrė pati gamta.
Kasmet vis labiau tirpstantys pasaulio ledynai įspėja, kas laukia Žemės po kelių dešimčių metų. Šiandien ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kas visai nieko nekainuoja – tai gerbti Gamtą ir pirmiausia gyvybės nešėją – Vandenį.
Apie vandenį iš Ibn Sibos medicinos kanonų….
Visi žinome, kad žmogus – tarsi vaikščiojantis akvariumas: apie 70 proc. (gimstant -90 proc.) jo organizmo sudaro vanduo. Jis vaidina nepaprasatą vaidmenį mūsų gyvenime. Rytų išmintis byloja, jog paprastai žmogus suserga dėl netinkamai vartojamo vandens. Drąsiai galima teigti, jog jau mūsų priešistorėje jaunystės eliksyras buvo išrastas Rytų išminčių. Mums belieka tik pasinaudoti šiomis dėl savo svarbumo auksinėmis pavadintomis taisyklėmis.

5 AUKSINĖS VANDENS GĖRIMO TAISYKLĖS
1. Atsikėlę ryte, išgeriame 1 stiklinę vandens ir paskui nevalgome 1,5-2 val.
2. 30 min. prieš valgymą išgeriame 1 stiklinę vandens.
3. Valgydami negeriame (pavalgę negeriame apie 40 min.).
4. Likus 30 min. iki miego, išgeriame 1 stiklinę vandens.
5. Kai norime gerti – geriame vandenį.

Rytuose vandens sąvoka netapatinama su gaiviaisiais gėrimais, sultimis, kava ir arbata. Visi šie produktai turi skonį ir organizmo priimami kaip maistas. Nors ir kaip keistai mums gali nuskambėti, bet pirmiausia turėtume išgerti vandens, o tada po 30 minučių – puodelį kavos. Geriausia gerti patikrintą iš šaltinio, šulinio ar pirktą žinomos ir patikimos bendrovės vandenį. Tik reikia skaityti etiketes: ar tai natūralus šaltinio, mineralinis vanduo, ar jau sukurtas, dirbtinai įmaišant į jį mineralinių priedų, vadinamasis mineralizuotas vanduo. Medicinos žinovai tvirtina, kad, tinkamai vartojant pakankamai vandens, įmanoma atsikratyti 90 proc. mus apspitusių negandų!

DALINTIS

1 komentaras

  1. Sutinku su medikais ir mokslininkais, juk esu pagal horoskopo ženklą Vandenis ir pati šiuo metu lankau svaikatingumo klubą, CERAGEM masažą, kuriame taip pat moksliškai aiškinama vandens svarba žmogaus organizmui.
    Taigi, svarbu laikytis tų auksinių gyvenimo taisyklių.
    Puikus straipsnis. daug naudingų žinių.