Pranas Zipiškis
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Galva atlaikė, tad kojoms nebebuvo kur dingti. Tai konstatavo Baltijos jūrą apibėgęs 42 metų vilnietis ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas. Per 45 dienas valingas vyras, įveikęs 3266 kilometrus, rugsėjo 14 d. finišavo Klaipėdoje, kur ir pradėjo savo žygį.
Aido nuotaika ir savijauta buvo puiki. Jis džiaugėsi, jog šiam jo bėgimui visose šalyse buvo skirta daug dėmesio, jį maloniai sutiko ir Kaliningrado srities gyventojai, be to, su kiekvienu žingsniu artėjo namai. Per parą bėgikas vidutiniškai įveikdavo po 72 km. Dažniausiai maitinosi kruopomis, makaronais. „Žmogaus stiprybė – galvoje. Jei jam šovė kokia mintis, jis ją ir padarys“, – teigė ugniagesys. 45 dienų kelionę jis suorganizavo savo atostogų sąskaita ir jau kitą dieną po maratono žygiavo į darbą.
Žodžio laikėsi
„Kaip sakiau, taip ir padariau“, – pirmuosius žodžius ištarė A. Ardzijauskas, įveikęs save ir maratoną aplink Baltijos jūrą. Nelengvam žygiui pasiryžusio ir atostogas tam paaukojusio lietuvio kelias nusidriekė per devynias Europos valstybes: Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją. „Svorio nenumečiau, tačiau nė karto nesiskutau barzdos. Norėjau pažiūrėti, kaip atrodysiu“, – šypsojosi barzdotas bėgikas. Bėgimo metu jis naudojosi aštuoniomis sportinių batelių poromis. Juos keisdavo, kai tik šie imdavo spausti ar pasijausdavo nepatogiai. Trys poros batelių buvo sunešiotos visiškai. Bėgimą Baltijos pajūriu „Running The Baltic Seaside ECHO Lifestyle“ jis pradėjo rugpjūčio 1 d. Kartu su juo vyko savanorių komanda, kuri padėjo tvarkyti organizacinius reikalus, rūpinosi nakvyne, gamino valgį, masažavo bėgiko kojas. Aidą užsienio valstybėse pasitikdavo tų šalių ugniagesiai, sportininkai, miestų vadovai, netgi ambasadoriai. Kelionėje jam teko pabendrauti su daugybe žmonių ir patirti įvairiausių nuotykių. Sportininko komandą į nakvynę dažniausiai priimdavo užsienio ugniagesiai, su juo kartu kai kuriuos etapus bėgdavo ne tik jie, bet ir garsūs įvairių šalių sportininkai.
Nelengva pradžia
Anot A. Ardzijausko, ištverti šį bėgimą padėjo nepalaužiamas tikėjimas savimi. „Svarbiausia – tikėti savimi ir kad tai galima padaryti. Visa žmogaus jėga ir pasitikėjimas yra galvoje. Jei tau šovė mintis ir tu ją nori įgyvendinti, įgyvendinsi. Jei galva atlaikys, kojoms nebus kur dingti. Žygio metu nebuvo minčių, kam man to reikia, pavargau, pailsėk. Sunkiausia buvo būti su savimi, prisiversti rytais atsikelti ir vėl ramiai bėgti. Mane palaikė pagrindinė mintis – judėti į priekį“, – tvirtino A. Ardzijauskas. Bėgimas, kurio pradžia buvo labai optimistinė, nesibaigė vos tik prasidėjęs. Jau antrąją dieną vilniečiui pavyko nubėgti 117 km. Tai ir buvo žygio rekordas. Tačiau kitos dienos antroje pusėje nuotaikos visiškai pasikeitė ir net pradėta mąstyti apie žygio pabaigą. „Koją sukandžiojo vabaliukai. Vietinių teigimu, tokios aršios muselės. Prasidėjo alerginė reakcija ir koja ištino. Jau manėme, kad bėgimą teks atidėti. Nenutraukti visko padėjo paprastas sprendimas – nupjovėme batelio liežuvėlį, kad nespaustų ir netrukdytų bėgti. Į pagalbą atėjo vietos bėgikai bei sporto medikai. Pasveikau per 7 dienas ir bėgau toliau“, – pasakojo maratonininkas. Fiziškai sunkiausia smulkaus sudėjimo ugniagesiui buvo bėgti per Švediją ir Daniją jungiantį tiltą, kur dideliame aukštyje teko kovoti su labai stipriu šoniniu vėju. Apskritai bėgikas sako, kad pati kelionė praėjo sklandžiai – didelių nuotykių nebuvo.
Pataikė į dilgėlyną
„Trumpinant kelią, Švedijoje teko bėgti per kariškių poligoną. Apibėgdamas nemažą viaduką patekau į dilgėlyną. Lenkijoje navigacinė sistema pasiūlė rinktis 28 ar 12 km atkarpą. Pasirinkome pastarąją. Nubėgus 11 kilometrų kelią pastojo automatais ginkluoti kariškiai ir liepė sukti atgal. Draugiškai pasikalbėjus pasiūlė pamėginti bėgti miško takeliais“, – pasakojo žygio nutikimus A. Ardzijauskas.
Daugiausiai laiko teko sugaišti kertant Rusijos sieną. Pasienyje su Lenkija ir Estija vargino biurokratiniai reikalai, o grįžtant per Kaliningrado sritį pareigūnai negalėjo atsistebėti, kodėl lietuviai automobiliuose negabena nei pigesnių cigarečių, nei alkoholio ar kitų prekių. „Atidarė bagažinę, žiūri – sportbačiai, atidarė kitą – rūbai, trečioje sukrautas maistas“, – šypsojosi bėgikas. Viso maratono metu tik vieną kartą, Rusijoje lyjant lietui, prie lietuvio stabtelėjo pro šalį automobiliu važiuojanti moteris ir pasisiūlė pavėžėti.
Atokvėpio nebus
„Artimiausiuose planuose poilsio tikrai nėra“, – patikino A. Ardzijauskas, šiam bėgimui paaukojęs savo atostogas. Šiuo bėgimu ugniagesys gelbėtojas siekė populiarinti ugniagesio gelbėtojo profesiją, bėgimą ir sveiką gyvenimo būdą, garsinti Lietuvos vardą.
Ugniagesiu gelbėtoju A. Ardzijauskas dirba nuo 1994 m. Bėgioti pradėjo 1980 m. Atstumai, kuriuos jis įveikia bėgdamas vienas, stebina ir patyrusius sportininkus. Jis yra nubėgęs jau daugiau nei 50 tūkst. km. Aidas yra apibėgęs Balatono ežerą, tris valstybes: Vatikaną, Gibraltarą ir Lietuvą, įveikęs 17 klasikinių maratonų, 8 kartus dalyvavęs 100 km bėgimuose, 6 kartus – 101 km, 3 kartus – 50 km, 2 kartus – 6 val. bėgimuose. 24 val. bėgime Aidas yra įveikęs 219 km, 7 kartus dalyvavo daugiadieniuose bėgimuose. Daugelyje maratonų jis yra užėmęs prizines vietas, iškovojęs daugybę apdovanojimų. Per metus A. Ardzijauskas nubėga apie 5000 km, vidutiniškai po 17 km kasdien. Pernai A. Ardzijauskas per 24 dienas apibėgo Lietuvą ir įveikė 1200 km.
