Užburiantis kalnų svaigumas

Vytautas Nosevičius
Kelionės į kalnus visais laikais viliojo žmones. Gamtos grožis, kalnų didingumas, laisvė, romantika, draugystė, bendrai patirti išgyvenimai labai suartina ir leidžia išsiskleisti kaip žiedui. „Ditmos projektai“ – viena iš nedaugelio Lietuvos kelionių agentūrų, organizuojančių tiek daug ir gana rimtų kelionių į kalnus. Keliaujama į Slovėnijos, Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos Alpes, Bulgarijos, Juodkalnijos, Norvegijos kalnus. Organizuojamos kelionės nuo Karpatų iki pačios dievų buveinės – Himalajų. Šiais metais kelionių žadama dar daugiau ir dar įvairesnių.
neispasakytas-norvegijos-grozis.jpg
Nuo Karpatų iki Anapurnos
„Numatoma labai daug kelionių į kalnus. Viena iš naujovių – kelionė į Anapurną (Nepalas), Ladakas ruošiamas“, – naujais žygiais džiaugiasi „Ditmos projektai“ vadovė Edita Masaitytė. sveikatinimo-programos-kalnuose.jpgŠios kelionės skirtos gerai fiziškai pasiruošusiems keliautojams. Didžioji dalis kelionės Ladake vyks apie 4 km aukštyje. Ladakas – Indijos šiaurinis aukštikalnių regionas, kuris ribojasi su Tibetu ir su kuriuo jį sieja tiek panaši gamta, tiek bendra istorija, budistinė religija bei gyvenimo būdas. Todėl dažnai šis kraštas dar vadinamas mažuoju Tibetu. Priklausomai nuo grupės pasiruošimo lygio ir pageidavimų numatomas 7-10 dienų žygis pėsčiomis Ladako kalnų grandine, kasdien įveikiant po vieną aukštesnę perėją. Kartu bus aplankomi budistų vienuolynai, susipažįstama su vietinių aukštikalnių kaimelių gyvenimu. Iš Delio į Ladako centrą Lehą ir atgal bus skrendama lėktuvu.zygis-po-ukrainos-karpatus.jpg Galima bus išbandyti nusileidimą kalnų upe.
Populiarūs artimi Rumunijos, Ukrainos kalnai – Karpatai. „Pernai atradome Ukrainos Karpatus. Šiuose laukiniuose kalnuose žmonių nedaug, gamta nelytėta. Yra ir kalnų, ir miškų, ir uolų. Šie kalnai tikrai įspūdingi“, – pasakoja Edita Masaitytė.
Ukrainos Karpatai – vidurinė didingo Vakarų Karpatų kalnyno grandis. ukrainos-karpatuose.jpgJo aukščiausios viršūnės: Goverla (2061 m), Petros (2020 m), Pop Ivan (2026 m). Čia įsikūrę ir jaukūs kurortiniai kalnų miesteliai Kosivas, Jaremčia. Pastarajame keliauninkai apsistoja. Keliaujama po 5-8 valandas per dieną grupelėmis po 8-14 žmonių Černogorų kalnagūbriu. Pusryčiai ir vakarienė verdami, pietaujama kalnuose. Maršruto sudėtingumas parenkamas pagal grupės galimybes. Tolimesnės žygio pradžios vietos pasiekiamos mikroautobusais. Keliautojai nešasi nedideles kuprines su pietumis, pinigine, šiltesniais rūbais, skraiste nuo lietaus. Yra galimybė leistis į ištisinius ir radialinius žygius. Nakvoti grįžtama į kempingą.
Karpatai – įvairiausio pasiruošimo žmonėms skirti kalnai. Jie tiks tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems ar geidžiantiems sunkesnių uolinių maršrutų. Ir kaina visiems prieinama (tik 875 Lt).
Link šiaurės pašvaistės
Pastaruoju metu viena populiariausių kelionių krypčių – Norvegija. Ypač visų žvilgsnius traukia vaizdingosios Lofoteno salos – Europos skydas, aukštų kalnų grandinėmis nepaprasto-grozio-salis-norvegija.jpgEuropą saugantis nuo Atlanto ciklonų. Skamba išties didingai. „Ditmos projektai“ organizuoja dvi įspūdingas keliones į šią mistinę trolių šalį – be Lofoteno, keliaujant tik po pačią Norvegiją ir jos nacionalinius parkus, ir su Lofoteno salomis – Užpoliarinė Skandinavija,norvegijos-grozis-neispasakytas.jpg įtraukiant ir Suomiją.
Lofoteno salos pasižymi pasakiška savo gamta. „Tai Skandinavijos Aliaska“, – tvirtina „Ditmos projektai“ vadovė. Kelionė į šias salas žmonių patogumui sutrumpinta iki dviejų savaičių. Tai optimalus laikas norint atitrūkti nuo kasdienybės ir puikiai pailsėti nuostabiame gamtos prieglobstyje. „Lofoteno salos yra jau už poliarinio rato, tad galbūt net pamatysime šiaurės pašvaistę. Norvegijos nacionaliniai parkai tinka įvairiausio amžiaus žmonėms, šeimoms su vaikais, nes nėra didžiulio aukščio skirtumo. Pernai vyko net kelios nėščiosios,“ – sako Edita Masaitytė.
Žygis vyksta Jutunheimeno nacionaliniame parke. Šis parkas garsus savo aukštais kalnais, ledynais ir giliais ežerais. Jutunheimene yra apie 200 viršukalnių (2000 m aukščio). Trys aukščiausios viršukalnės: Glitertindo, Sture Skagastiolstindo ir Galdhiopigeno. Pastaroji aukščiausialofotenai-gamtos-ir-zmogaus-darna.jpg Norvegijoje (2469 m). Į kalnus išeinama grupelėmis po 8-14 žmonių. lofotenai-gamtos-pasaka.jpgGrupelės formuojamos pagal žygio sudėtingumą. Keliaujant atsiveria nuostabūs vaizdai – apžėlusios priekalnės, apačioje likusios sraunios upės, žali slėniai, šlaituose boluojantys sniego lopinėliai. Palapines ir maistą keliauninkai nešasi su savimi. Kuprinės sveria 10 kg. Kasdien einama po 6-8 valandas ir nužingsniuojama 10-15 km. Aukščių skirtumas – 1 km. Nakvojama palapinėse.
Slovėnijos kalnai ir upės
Slovėnija visada viliojo savo nuostabia gamta. Keliaujama į Tolminkos tarpeklius – giliausią Triglavo parko vietą, kur susilieja Tolminkos ir Zadlaščicos upės. Vaikščiojama turistiniais takeliais, aplankomas Velnio tiltas, Lokio galvos uola, Dantės ola, įkvėpusi Dantę, rašantį „Dieviškąją komediją“.
Po pietų plaukiama plaustais. Siūlomas lengvesnis plaukimo kelias Sočos upe (apie 7 km), skirtas šeimoms ir nereikalaujantis specialaus pasiruošimo. Gidai instruktuoja ir pademonstruoja, kaip reikia irkluoti. Paplaukiojus iškylaujama upės pakrantėje. Norintiems pažaisti tinklinį ar krepšinį yra sporto aikštelių.ekstremalus-pojuciai-slovenijoje-i.jpg
Plaukiama ir kajaku – valtelėje vienas žmogus irkluoja „laukine“ upe. Pradedantieji bus mokomi irklavimo pagrindų, o įgūdžiai bus tikrinami ramiausioje upės dalyje. Taip vyksta dešimties valandų kursai tiems, kurie norėtų pajusti savęs, kajako bei upės darną. Gabiausieji mokomi sudėtingiausių irklavimo būdų – pravers įveikiant putojančius slenksčius, bangas.vandens-pramogos-slovenija.jpg
Vykstama į Goriška Brdą – vynuogynų karalystę. Degustuojamas vynas ir sūriai. Sventa Gora piligrimų centras įsikūręs aukštai kalnuose.ekstremalus-marsrutai-slovenija.jpg
Šios ekstremalios kelionės po Slovėniją metu ypač rekomenduojame nusileisti kriokliu, o drąsiausieji plauks putojančia upe per slenksčius ir bangas. Plaukiama specialiu plaustu, prisitvirtinus plaukmenis, kurie yra privaloma įrangos dalis. Tokio tipo plaukimas reikalauja fizinio ir psichologinio pasirengimo, nes plaukiama „audringiausia“ Sočos upės tėkme. Tad šios kelionės metu keliauninkai tikrai turės iš ko rinktis.
Pasisemti energijos į Šveicariją
„Ditmos projektai“ jau ne vienus metus rengia sveikatinimo keliones. Tokias keliones renkasi žmonės, siekiantys atostogų metu sustiprėti fiziškai ir dvasiškai, visiems metams pasikrauti energijos.
Šiemet sveikatinimo programa organizuojama vaizdingoje Šveicarijoje. „Šveicarija apdovanota neapsakomo grožio gamtovaizdžiais. Daugiau nei neapsakomo. Žiūrint į kai kurias šios gamtos detales, norisi verkti… Tikriausiai iš džiugesio ir susijaudinimo. Būnant šioje gamtoje visa savo esybe jauti harmoniją, taiką, sambūvį… Nedaug kas išlieka abejingas kalnams, o šioje valstybėje jie išskirtinai gražūs“, – sako Edita Masaitytė.atrask-sveikata-kalnuose-i.jpgsveikatinimo-programa-sveicarijos-alpese.jpg
„Ežero skaisčios bangos liūliavo / Žaliu smaragdu; <…> Saulė už Alpių leidos sustingus <…> Rožių iš kalnų papūtė kvapas / Skania sveikata…“ – rašė Maironis jau chrestomatiniu tapusiame eilėraštyje „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Taigi, net mūsų didis Maironis suprato, kad sveikatos geriausia važiuoti semtis pas Alpių karalienę Šveicariją. Visus čia apsilankiusius akimirksniu nuginkluoja kalnai, kriokliai, kalnų ežerai ir upeliai, galvą susuka neapsakomo grožio kalnų papėdėse įsikūrusių miestelių bažnyčių varpų skambesys ir karvių varpelių skambėjimas. Grįžę namo, jie dar ilgai kalba apie savo išsvajotą ir numylėtą didingų ežerų, alpinių pievų ir sniegynais tviskančių kalnų šalį.
„Sveikatinimo programoje Šveicarijoje per optimalų laiką – dvi savaites išmoksime saikingai maitintis, jogos asanų, sveikų maisto gaminimo ir derinimo būdų, sveikuolių receptų, susirasime bendraminčių, eisime pasivaikščioti į kalnus, medituosime, mokinsimės kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimų, savirealizacijos, lyderystės. Šios kelionės metu jūs ne tik labiau pažinsite gražiausią Europos šalį, bet labiau pažinsite ir save, kelionės metu lukštendamiesi kaip svogūnėlis“, – tvirtina energija trykštanti „Ditmos projektai“ vadovė Edita.manksta-kalnuose-su-dviem-draugais.jpg
Ši kelionė tiks ir jauniems, kurie nori susipažinti su kalnais, bet nežino savo galimybių, vyresniems, kurie nori ramiai ir lengvai pabūti kalnuose, atrasti ir patirti naujovių, ir brandiems žmonėms, norintiems pagerinti ar išlaikyti gerą savijautą. Tai puikus poilsis ir šeimai, ir draugams, ir vienam.
Populiarios tarp įvairiausio amžiaus keliautojų

„Turistiniai kalnų žygiai itin mėgstami įvairiausio amžiaus – nuo 14 iki 60 metų ir vyresnių – keliautojų. Paprastai sudaromos dvi grupelės – stipresnių ir silpnesnių. Vyresni nori paprastesnių, pažintinių kelionių, o jaunesni ir vidutinio amžiaus nori poilsiauti aktyviau, kopti, žygiuoti. Net sudėtingesniems kopimams į Prancūzijos, Šveicarijos Alpes nėra būtinas kažkoks specialus pasiruošimas“, – pasakoja „Ditmos projektai“ direktorė.krymo-kalnai-su-ditma.jpg Kopiant į kalnus aklimatizuojamasi – kalnų vadovai moko specialios technikos. Pernai vykę žmonės praktiškai pirmą sykį išsiruošė į kalnus ir jie be jokių didelių keblumų dalyvavo visuose žygiuose, kopė į viršūnes.
Edita Masaitytė šeimoms siūlo keliauti po Norvegijos nacionalinius parkus, Slovakijos Tatrus, Ukrainos Karpatus, Bulgariją, Rumuniją. Stovyklose Tatruose sykiu su vaikais gali dalyvauti ir tėveliai. Mažieji galės stovyklauti, o vyresnieji keliauti į kalnus.
Labiausiai žmonės domisi jau antri metai rengiamais žygiais į aukščiausią Europos kalną Elbrusą bei į Himalajų kalnyną. Keliautojus vilioja kopimai į Monblaną ir Monte Rozą.
Naujas inventorius ir profesionalūs vadovai
Šiais metais „Ditmos projektai“ atnaujina visą kalnų inventorių ir surinko itin patyrusių kalnų vadovų būrį. Štai keliautojų klubo „Keturios stichijos“ įkūrėjas Julius Survila tiesiog gimęs kalnams. Jis laipioja užšalusiais kriokliais, uolomis, kopia į aukščiausias viršūnes. Tikras keliautojas. Jis šiais metais vadovaus „Ditmos projektai“ rengiamam žygiui į Elbrusą. „Kopimas į Elbrusą planuojamas birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Lipsime tradiciniu maršrutu nuo šiaurinės pusės, kuriuo į šį didžiausią kalną Europos ir sulipo pirmieji įkopėjai“, – pasakoja Julius.kopejai-i-elbrusa-juliaus-survilos-nuotrauka.JPGzygis-link-elbruso.jpg
Ar visi norintieji galėtų dalyvauti šiame žygyje, teiraujamės kalnų vado? „Bus dvi grupės – labiau pažengusiųjų ir mažiau pažengusiųjų. Esant tinkamoms oro sąlygoms, tinkamai motyvacijai, pakankamam pasiruošimui, šis žygis prieinamas daugumai norinčiųjų. Nemanau, kad visi žygio dalyviai pasieks viršūnę. Dėl savo aukščio (5642 m) ir sudėtingesnės aklimatizacijos Elbrusas sudėtingesnis kalnas už Monblaną. Kelionė į Elbrusą – tai ne vien kopimas į viršūnę. Bus ir kultūrinė dalis. Aplankysime karštąsias versmes. Užsuksime į Kislovodską – miestą, kur 364 dienas per metus šviečia saulė!“, – sako jau antri metai vadovausiantis žygiui į Elbrusą Julius Survila.elbrusas-auksciausia-europos-virsukalne.jpg

Susidomėjusius šiais žygiais kalnuose maloniai kviečiame į jų pristatymą šių metų vasario 23 d. (trečiadienis) 18 val. Keliautojų sąjungos būstinėje (Kalinausko 9, II aukštas).

Žurnalas „Kelionės ir pramogos“ 2011/2

keliones.jpg

 


DALINTIS