Šri Lanka – Indijos vandenyno perlas

Dainius Statkevičius
Biologijos mokytojas-ekspertas

Šri Lankos demokratinė respublika
Šalies plotas 65 610 km².
Gyventojų: apie 20 mln.sri-lanka-garseja-budistu-skulpturomis.jpg
Sostinė: Kolombas
Valstybinės kalbos: sinhalų, tamilų
ir anglų.
Nepriklausomybė paskelbta:
1931 m. gruodžio 11 d.
Nepriklausomybė pripažinta:
1948 m. vasario 04 d.sri-lanka-zemelapis.jpg
Piniginis vienetas: Šri Lankos rupija. Kursas 45 rupijos – 1 Lietuvos litas
Nacionalinis augalas:
Mėlynoji vandens lelija
Šalies vėliava: Paauksuotas liūtas, dešinėj laikantis kardą, raudonam fone, aprėmintas geltonu rėmu. Keturiuose kampuose medžio Boa lapai. Kairėje dvi juostos: žalia ir oranžinė simbolizuoja mažąsias etnines grupes.

Manau kiekvieno svajonė pamatyti egzotiškus kraštus ir viduržiemyje surasti vasarą. Tad Šri Lanka atitinka abu lūkesčius.
Ką žinojom, prieš vykdami į šią šalį? Gana nedaug. Žinojom, kad kartais sinhalai su tamilais pakariauja, nėra ryškių metų laikų, žemas pragyvenimo lygis ir daug įkyrių pietiečių.sri_lanka_seimyna.jpg Deja ne viskas pasirodė teisybė. Karo nematėm, sutikom daug budistų, bet ne tokie jie jau įkyrūs – greičiau draugiški. Anglų kolonistai paliko savo pėdsaką. Ne tik pasodino arbatkrūmius ir šiandien sri-lankoje-bezdsioniu-apstu-visur.jpgŠri Lanka antra valstybė pasaulyje pagal užauginamos arbatos kiekį, bei ir paliko kairės pusės eismą. Ir tai, kad angliškai kalba nuo mažo iki seno. Vietiniai žmonės visuomet linksmi, besišypsantys ir labai paslaugūs. To reikalauja budistų tikėjimas, kuris Šri Lankoje nuo III a. pr. Kristų. Atskiriama Šri Lankos dalimi galima laikyti beždžiones, kurios čia gyvena kaip pas mus katės – jų pilna visur, ypač prie šventyklų. Svarbu to neužmiršti viešbutyje ir nepalikti atidarytų langų, nes dalis daiktų gali iškeliauti į džiungles.
Klimatas nuolat karštas, jūrinio tipo; gegužės mėn. vidutinė temperatūra 28 laipsniai Celsijaus, sausio mėnesį – 26 laipsniai. Pats karščiausias metų laikas – kovo ir balandžio mėnesiai, kuomet temperatūra siekia net iki 38ºC. Nuo lapkričio iki sausio būna vėsiau, temperatūra iki 30º C. Vidutinė metinė temperatūra lygumose – 26-30ºC, kalnuose – 15-20ºC.

Šalies istorija. Rašytiniai šaltiniai Ceiloną mena VI a. pr. Kr. Ceilonas minimas didžiojoje Machavamsa kronikoje, kuri budistų vienuolių buvo tęsiama iki 1815 metų. Pasak kronikos, 504 m. pr. Kr. į salą atvyko induistų kunigaikštis Vya Ya, kuris užvaldė čiabuvius – vedus. Jo sukurta dinastija valdė keletą amžių. Svarbiausias tų laikų įvykis – III a. pr. Kr. budizmas paskelbtas liaudies religija.arbatos-surinkeja-ceilonas-1930.jpg Tuo metu Ceilone buvo labai aukštas civilizacijos lygis. Tai rodo išlikę griuvėsiai ir archeologiniai kasinėjimai. III – XII a. po Kr. salą valdo tamilų karaliai ir atvykėliai iš Indijos. XII – XIII a. vietiniai valdovai trumpai karaliavo. XV a. salą užėmė kiniečiai. 1517 m. portugalams Kolombe buvo leista pastatyti fortą. Netukus jie pradėjo valdyti didesnę salos dalį. Tačiau XVII a. viduryje portugalus išstūmė olandai. 1795 m. prancūzams užėmus Olandiją, sri-lanka-kolombo.jpgbritai į Ceiloną pasiuntė savo kariuomenę. Jie užėmė visą salą, išskyrus Kandy karalystę. Britų valdymo laikotarpiu įvyko keletas sukilimų. Tačiau nereikia pamiršti, kad būtent britai čia pasodino arbatkrūmių plantacijas. 1931 m. Konstitucija britai Ceilonui suteikė didesnę autonomiją. O 1948 m. vasario 04 d. Ceilonas paskelbtas nepriklausoma valstybe. 1972 m. socialistų dėka paskelbta Demokratinė Socialistinė Šri Lankos respublika. Tačiau socialistams pralaimėjus rinkimus, socialistinės reformos šalyje sustabdytos. 1983 m. Šri Lankoje prasidėjo pilietinis karas tarp sinhalų ir tamilų. 1987 m. Indijos armijos dėka, karas užgesintas, tačiau nuo 1991 m. šalyje vėl vyksta susirėmimai ir tamilų išpuoliai. Tamilų kovotojai vadinami „Tamilų Tigrais“

Bet kas ta statistika. Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtus kartus klausyti. Tad vasario pabaigoje nutarėme ieškoti vasaros. Kelionę pasirinkome su lenkų kelionių agentūra, tad pirmoji kelio atkarpa iki Varšuvos buvo įveikta nuosavu automobiliu. Gal ir keistai atrodė draugams ir kaimynams -į Šri Lanką nuosavu automobiliu. Iš Varšuvos į Šri Lanką skridome per Amsterdamą, ten praleidome 5 valandas.sunu-sri-lankoj-apstu.jpg Iš Amsterdamo iki Kolombo tarptautinio oro uosto skrydis truko beveik 10 valandų ir Kolombe nusileidome vėlyvą naktį, gal greičiau labai ankstyvą rytą – 4 valandą vietos laiku. Kokie pirmi įspūdžiai? Visų pirma norėjosi miego, o kelionė autobusu iki viešbučio (120 km.) truko 3 valandas. Oro uoste minios žmonių, sri-lanka-ant-dramblio.JPGo ginkluotas apsauginis paprašė skubiai palikti oro uosto teritoriją. Vis tie tamilai ir jų išpuoliai. Pačią Šri Lanką pamatėme tik prašvitus. Nedideli namukai, aplink kuriuos visi preciziškai šlavinėja. Pirmas įspūdis pažvelgus į namus – nėra kaminų. Tik vėliau supratome, kad čia vasara ištisus metus, tad būsto šildymas neegzistuoja. Į akis krito ir daugybė šunų. Nuo senų laikų šunys gyvena lauke. Jų labai nemėgsta drambliai, tad jei dramblys šunį vytųsi, šuo turi bėgti kažkur, tik ne į namus, nes kas iš jo beliktų po dramblio vizito. Pėstieji atrodo tik mokiniai – autobusais vykstantys į mokyklas. Visų vienoda, balta uniforma, kurią perka valstybė. Švietimui Šri Lankoje skiriamas išskirtinis dėmesys. Raštingumas 92 proc., pats didžiausias Pietų Azijoje. Eismo sąlygos čia sudėtingos. Nėra šaligatvių, eismas gan intensyvus, pėstieji, tuk-tukai, ir pastovūs kontrolės postai su ginkluotais kareiviais. Tačiau mes turime išskirtinį – turisto statusą. O turistai juk atveža į šalį pinigus. Tad su mumis visas dienas buvo elgiamasi labai pagarbiai ir maloniai. Šri Lankoje praleidome 14 dienų, pamatėm labai daug, patyrėm pačius nuostabiausius įspūdžius ir nusprendėm – mes dar čia sugrįšim.dambulla_budos-sventyklos.jpg Tad kviečiu Jus į trumpą kelionę po Šri Lanką – Indijos vandenyno perlą.

Dambulla. Šiame Šri Lankos mieste (jei tai galima pavadinti miestu) visus vilioja Auksinė Budos šventykla. Šventykla šioje vietoje pastatyta XVI a. Tai uoloje iškaltos 5 olos, kuriose yra 150 Budos skulptūrų. Visos jos skirtingos, kadangi skirtingai jas vaizduoja autoriai. Pirmoji Budos skulptūra pastatyta čia buvo dar 100 m. pr. Kr. Prie Budos skulptūrų dedamos gėlės. Sakoma, jos turi būti švarios – nuplautos vandeniu. sigiriya-karaliaus-liuto-kalnas.jpgTodėl dedamos tik vandens lelijos ir lotosai. Į šventyklą galima įeiti tik basomis, turi būti uždengti keliai ir pečiai. Šiuo metu šventykla rūpinasi budistų vienuoliai.

Sigiriya. Iš sinhalų kalbos išvertus „Simha-giri“ – Liūto kalnas. Tai viena iš istorinių Šri Lankos sostinių, nors ją V a. valdė netikras karalius Kasyapa I. Jis buvo karaliaus Dhatuseno I ir jo sugulovės sūnus. Jis 477 m. nužudė savo tėvą ir, pabėgęs iš sostinės sigiriya-freska.jpgAnuradhapura, čia, ant aukšto kalno, pastatė rūmus, o aplink baseinų parką. Kalno oloje yra išlikę V a. piešiniai, kuriuose, manoma, vaizduojamos karaliaus Kasyapa I sugulovės. Baseinus parke vandeniu užpildydavo liūčių vanduo, kuris tekėjo nuo kalno. Taip pat buvo įrengti ir fontanai, kurie veikia ir šiandien – liūčių sezono metu. Visą kompleksą juosia apsauginis griovys, tuomet pilnas krokodilų. Kalno oloje yra puikiai išsilaikę piešiniai, piešti V a. Manoma, kad ten vaizduojamos karaliaus sugulovės.

Polonnaruwa. Šiandien tai griuvėsiai džiunglėse. polonnaruwa-griuvesiai-1.jpgTačiau XI – XII a. tai buvo klestinti Ceilono sostinė. Karalius save įamžino, įrengdamas didžiulį dirbtinį vandens telkinį – ežerą. Iki šių dienų išliko tik rūmų ir šventyklų akmeninės dalys. Karaliaus rūmuose buvo 1000 kambarių. Kompleksą sudarė budistų ir induistų šventyklos. Kai kurios išsilaikė nedaug apgriuvusios. Karalienė buvo induistų tikėjimo. Jai vienai buvo pastatyta nedidukė šventykla, kurioje buvo prašoma …. vaisingumo. Šiandien čia veikia vienintelė budistų šventykla po atviru dangumi.polonnaruwa-griuvesiai.jpg 3 Budos yra iškaltos vienoje 25 tonas sveriančioje uoloje. Norint prieiti arčiau, turi laikytis visų šventyklų lankymo taisyklių – nusiauti batus, pridengti kelius ir pečius.

Vykdami į Kandy dar aplankėme keletą dirbtuvėlių, kur gaminami suvenyrai iš medienos (budos, drambliai, kaukės), matėme ką galima pagaminti iš kokosinių palmių ir kaip gaminama batika. Įdomu, kad kokosinės palmės lapais dengtas stogas tarnauja 6 metus, o batikos gamyba primena margučių marginimą vašku. Tikros batikos abejose pusėse piešinys turi būti identiškas.budistai-prie-gulincio-budos-polonnaruwa.jpg Prieš baltos medvilnės dažymą piešinys dengiamas vašku, kuris persigeria į kitą medvilnės pusę. Vašku dengtos vietos nenusidažo. Pilnai nudažius keletą spalvų iš baltos medvilnės gaunama batika, o vaškas pašalinamas karštame vandenyje. Kaip ir Indijoje, čia populiarus saris – 6 metrai dažytos medvilnės. Tiko jis ir lietuvėms.

Didelįkandy-turguje-reikia-deretis-tik-tuomet-igausi-pagarba-vietiniu.jpg įspūdį paliko prieskoninių ir vaistinių augalų parkas. Čia pirmą kartą teko matyti, kaip auga kakava, gvazdikėliai, kava, cinamonas, kaučiukmedis, pipirai ir …. kokainas. Įdomu tai, kad cinamoną šri lankiečiai kramto – sako labai sveika dantims. O pipirai tai europietiškos virtuvės prieskoniai. Šri Lankoje jie nenaudojami, čia juos pakeičia karis, kuris vartojamas labai gausiai. O pipirai pradžioje būna žali, po to raudoni, juodi ir balti. Tad skinant skirtingu laiku gaunami raudonieji, juodieji ar baltieji pipirai, nors visi – vieno augalo vaisius.

Kandy. Taip pat istorinis Šri Lankos miestas. Dar ir šiandien vienas svarbiausių miestų Šri Lankoje. Tai tautos kultūrinis, intelektualinis ir folkloro centras. Kiekvieną rugpjūtį čia suvažiuoja minios žmonių – vyksta dramblių paradai. Kandyje yra žymioji Budos Danties šventykla, kurioje saugomas budos dantis.turgus-sri-lanka-kandy-miestas.jpg Sakoma, kad karalienė slapta, plaukuose atvežė šią relikviją, pavogusi iš budizmą išdavusių vienuolių. Kandyje teko lankytis folkloro koncerte ir žinoma turguje. Turguje niekada nebusi vienas, visi viską tau siūlo ir žino, ko tau reikia. Kai iš vieno turgausderames-kandy-turgus-sri-lanka.JPG nuėjome į kitą, man buvo iš karto siūloma, tai ko aš ieškojau – veikia „bevielis telefonas“. Mėgstantys derėtis čia gali pademonstruoti savo meną. Kainą reikia mažinti bent jau 3 kartus. Nesiderėsi – ne tik prarasi pinigus, bet ir vietinių pagarbą. Kadangi už marškinius mokėjau 7 dolerius vietoj paprašytų 25, tai iš turgaus išlydėjo minia vietinių – kol su visais atsisveikinau, ranka nutirpo.

Pinnawala. Tai dramblių prieglauda netoli Kandy. Įkurta 1975 metais, o nuo 1984 metų drambliai čia ir veisiami. Į prieglaudą patenka džiunglėse rasti jaunikliai – našlaičiai arba sužaloti drambliai. Šiuo metu prieglaudoje yra 82 drambliai. Čia galima matyti, kaip iš „buteliuko“ maitinami drambliukai, o po to palydėti visą drambliu-prieglauda-pinnewala.jpgdramblių kaimenę į maudynes upėje.

Nuwara Eliya. Negali pasakyt, kad buvai Šri Lankoje, jei nesilankei arbatų plantacijose. Arbatkrūmius į Šri Lanką XVIII a. atvežė anglų kolonistai, tad šiandien Ceilono arbata viena populiariausių pasaulyje. Šri Lankoje auga viena arbatos rūšis nuo 400 m. iki 2200 m. aukštyje virš jūros lygio. Arbatos savybės priklauso nuo to, kokiame aukštyje ji auga ir kokiu metu skinama. Arbata skinama tik rankomis, 2 – 3 viršūniniai lapeliai nuo krūmo. Nuo vieno krūmo lapeliai skinamisri-lankoje-labai-daug-budistu.jpg 2 – 3 kartus per mėnesį, o vienas krūmelis tarnauja iki 60 metų. Arbatkrūmiais apsodinti ištisi kalnų šlaitai. Tad skinant lapelius pagrindinė problema -išsilaikyti ant kojų. O priskinti reikia nemažai – 15 kg. Tokia dienos norma. Arbatą skina moterys į didelius krepšius, pririštus už nugaros. Nuskinti lapeliai nešami į „arbatos fabrikus“, kuriuos beje taip pat pastatė anglų kolonistai. Čia surinkti lapeliai virsta „Juodąja arba Žaliąja Ceilono arbata“. Pradžioje lapeliai lengvai padžiovinami ir tuomet sumalami. Sumaltą masę pila į purtytuvą, kur atskiriamos skirtingos renkama-arbata-sri-lanka.jpgfrakcijos ir arbata išvaloma – pašalinamos įvairios atliekos. Suskirstyta į frakcijas, arbata fermentuojama nuo 2 iki 24 valandų. Tai priklauso nuo frakcijos dydžio. Žalioji arbata, tai ta pati arbata tik nefermentuota. Po fermentacijos arbata džiovinama. Galiausiai dar vienas rūšiavimas – pagal spalvą. Kuo arbata tamsesnė, tuo ji geresnė. Taip arbata surūšiuojama: BOPF – pati geriausia arbata, patartina ją gerti su pienu; BOP – aukštos kokybės juodoji arbata; BO – gera juodoji arbata fasuojama į skardines dėžutes, ir dar ne viskas. Tik klausimas, kokią mes geriame Lietuvoje? Beje nei Dilmach, nei Lypton savų arbatos plantacijų neturi, o arbatą perka ir deda tik savo prekinį ženklą. srilanka-nuwara-eliya-renkama-arbata.jpgArbatų plantacijos sostine galima vadinti Nuwara Eliya. Miestą XVIII a. įkūrė anglų kolonistai, todėl Šri Lankoje jis dar vadinamas „Mažąja Anglija“. Juolab, kad savo rezidenciją čia turi Anglijos karalienė Elžbieta. Taip pat čia žymiausi golfo laukai, savo vilas turi prezidentas ir ministrai. Visi pastatai angliško stiliaus. Čia kartą per metus gali net sniegas iškristi, nes miestas įkurtas 2500 m. aukštyje. Ir mums būnant buvo gana šalta – 19 laipsnių šilumos (vasario pabaigoje). Todėl čia vienintelė vieta Šri Lankoje, kur gali nusipirkti šiltesnių drabužių ir net striukių, kurie siuvami čia, vietinėse siuvyklose. Iš čia mūsų kelionė tęsėsi į sostinę – Kolombą.sigiriya-freska-rumu.jpg

Kolombo. Tiesą sakant didelio įspūdžio nepaliko, kaip ir daugelyje sostinių masė žmonių. Daug kur negalima fotografuoti ir filmuoti – strateginiai objektai, vos ne ant kiekvieno kampo ginkluoti kareiviai. Įsiminė Baltieji rūmai – JAV esančių Baltųjų Rūmų sumažinta kopija, Pergalės parkas ir Nepriklausomybės kalva. Miestas suskirstytas į 15 rajonų. Kolombo – 7, pats prabangiausias. Rusų literatūros mylėtojams pasigirsiu, kad nakvojome viešbutyje Grand Oriental Hotel, kuriame buvo apsistojęs žymus rusų rašytojas Čechovas ir čia pradėjo rašyti savo romaną „Kuzia“.sri-lankos-papludimys-skalaujamas-indijos-vandenyno.jpg

Šri Lankos krantus skalauja Indijos vandenynas, tad likusios 7 dienos prabėgo vakarinėje salos pakrantėje netoli Bentota miestelio, 65 km. į pietus nuo sostinės. Bet ar gali 7 dienas praleisti paplūdimy, kai norisi tiek daug dar pamatyti? O be to ir Saulė ne lietuviška – 10 minučių paplūdimy ir jau esi raudonas, kaip virtas vėžys. Norėdami patenkinti savo smalsumą, leidomės pakeliauti. Buvome upės safaryje, keliaudami matėme 62 salas upės deltoje, vienoje iš salų aplankėme budistų vienuolyną. Budistų vienuoliai – labiausiai apsišvietę žmonės,sri-lankoje-labai-daug-budistu.jpg tik jie gali perskaityti Machavamsa kroniką. Neturtingos šeimos berniukus į vienuolyną atiduoda 5 – 6 metų amžiaus. Vienuoliai yra vegetarai, valgo iki 12 val. dienos, negali vartoti alkoholio, rūkyti ir turėti šeimos. Gyvena iš aukų. Ar galima išeiti iš vienuolių? Galima, bet tai labai blogai ir niekada toks žmogus nepateks į dangų. O Šri Lankoje tuo labai tikima. Žmonės čia prietaringi, net autobuso vairuotojas tą dieną nevairuos, jei kelią perbėgs katė. Tačiau man pačios įspūdingiausios mūsų išvykos buvo į Yala nacionalinį parką ir Mėnulio akmens kasyklas bei jūrinių vėžlių fermas.

Yala nacionalinis parkas. Tai pats didžiausias ir žymiausias nacionalinis parkas Šri Lankoje, esantis salos pietryčiuose. Šiame nacionaliniame parke organizuojami dienos ir nakties safariai. Galima atvykti vienai arba dviem dienom. Kadangi mes vykome vienai dienai, tai iš viešbučio išvykome anksti ryte – 4 valandą. Iki Yala nacionalinio parko geros 6 valandos kelio. Iki nacionalinio parko lydėjo simpatiškas, kalbus gidas, buvęs laivo kapitonas. Atvykus prie parko, mūsų jau laukė visureigis su guviu vairuotoju. yala-nacionalinis-parkas-sri-lanka.jpgBasakojis tamilas puikus vairuotojas ir labai pastabus. Į nacionalinį parką paprastai neįvažiuosi, teritorija saugoma. O pamatyti yra ką. yala-nacionalinis-parkas.jpgŽinoma, daug ką lemia sėkmė, juk gyvūnams neįsakysi būti čia ar ten ir dar pozuoti fotografams. Mums pasisekė – pamatėm daug, beveik viską, išskyrus leopardus. Mūsų jau nebestebino vandenyje mirkstantys buivolai ir gausybė paukščių (pelikanai, marabu, bitininkėliai). Čia nuostabi aplinka ir nuostabūs vaizdai. Matėme varanus, beždžiones, dėmėtuosius elnius bei krokodilus. Ir tai ne zoologijos sode, o natūralioje jų aplinkoje. Kiek išgąsdino dramblys, kai stovėjęs prie kelio, nusprendė mums užtverti kelią – atsistojo per porą metrų nuo visureigio ant kelio ir žiūri. Ir kokios mintys sukasi jo didelėje galvoje? Gidas mus perspėjo, kad negalima šūkauti, garsiai kalbėti. Ir taip geras 10 minučių, kol dramblys nusprendė mus praleisti, oriai nužingsniuodamas į šalikelę. Safaris nacionaliniame parke truko geras 4 valandas. Tik likimo ironija – pačiu įdomiausiu momentu nusėdo mano fotoaparato akumuliatorius, tad daug kas liko nenufotografuota. Manau likimas taip diktuoja sąlygas, kad tektų čia dar kartą sugrįžti.lankapura-buda-sri-lanka.jpg

Jūrinių vėžlių fermose. Šri Lankoje veisiasi 5 jūrinių vėžlių rūšys. Tačiau visos yra nykstančios, be to vietiniai gyventojai dar ir šiandien jūrinių vėžlių kiaušinius ir vienadienius jauniklius vartoja maistui. Todėl Šri Lankoje vykdomas Pasaulinis projektas „Gelbėkim jūrinius vėžlius“. Yra įsteigta daug fermų. Čia iš gyventojų superkami jūrinių vėžlių kiaušiniai, kad jie nevartotų jų maistui. Fermose jie yra inkubuojami. Tiesiog tai primena Lietuvos gėlių darželius, tik čia smėlyje yra kauburėliai su lentelėmis, kur užrašyta inkubuojamų kiaušinių rūšis ir jauniklių ritimosi data. Jaunikliai į paviršių išlenda vakare, saulei nusileidus. Tad po pietų, duobutės atkasamos ir visi jaunikliai suleidžiami į baseinus. Čia jie laikomi tris dienas ir po to išleidžiami į vandenyną. juriniu-vezliu-fermoje-sri-lanka.jpgMums lankantis vienoje iš fermų, žaliojo vėžlio viena jauniklių vada jau buvo išsiritusi, tad mums teko įdomi atrakcija – atkasti lizdą, surinkti visus jauniklius ir sunešti juos į baseiną. Fermose taip pat laikoma keletas suaugusių jūrinių vėžlių. Teko kilnoti 7 mėnesių jauniklius ir 20 kg svorio jauniklius. Deja tai dar jaunikliai, nes jūriniai vėžliai gali užaugti iki kelių šimtų kilogramų svorio. Susipažinti su jūrinių vėžlių projektu, galima puslapyje www.seaturtleszone.com sri-lankos-juriniu-vezliu-fermoje.jpg

Mėnulio akmens kasyklose. Šri Lanka garsėja brangakmeniais. Čia kasami safyrai, citronis, katės akis, mėnulio akmuo. Darbai vyksta primityviai – du vyrai dirba šachtoje, du viršuje. Gruntas kasamas į kibirus, pilamas į krūvą ir plaunamas. Šalia kasyklų yra ir dirbtuvės, kur brangakmeniai apdirbami (šlifuojami, poliruojami) ir gaminami juvelyriniai dirbiniai iš aukso ir sidabro. Vien tik rankų darbas. Gana nebrangiai galima nusipirkti papuošalų. Štai sidabriniai auskarai su mėnulio akmeniu 10 – 20 dolerių. Tik nepamirškite paprašyti kokybės sertifikato.

Bet norėčiau visiems priminti auksinę taisyklę: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“.

Patarimai keliaujantiems į Šri Lanką:

Tinkamas laikas keliauti: gruodžio – kovo mėnesiai;
Pinigus geriausia keisti oro uoste, saugokite keitimo kvitą. Iš rupijų atgalinis keitimas galimas tik tame pačiame banke, pateikus keitimo kvitą.
Privalomų skiepų nėra. Patariama skiepytis nuo hepatitų A ir B (mes nesiskiepijom), vartoti vaistus nuo maliarijos.
Negalima vartoti vandentiekio vandens. Gėrimui perkamas mineralinis vanduo arba Coca Cola parduotuvėse, dantų valymui vanduo visuomet yra termose prie kriauklės.
Nepamirškite derėtis.
Nepamirškite palikti arbatpinigių ir kišenpinigių 50 – 100 rupijų.
Turguje pirktus vaisius plaukite mineraliniu vandeniu, neleiskite vaisių pjaustyti. Nepirkite gatvėje sulčių su ledukais – jie gali būt pagaminti iš vandentiekio vandens.
Pinigus, dokumentus viešbutyje patartina laikykite seife.

Daugiau apie Šri Lanką:
www.srilanka.com
www.walkerstour.com
www.srilankatourism.org
www.seaturtleszone.com

DALINTIS