Rašytojas, atsargos pulkininkas leitenantas Jonas Užurka: „Kiek galėsime save niekinti…….“

Liepos 1 d. buvau Dainų šventės atidaryme Katedros aikštėje ir mane, kiek pastebėjau ir ne tik mane, tiesiog pribloškė istoriko A. Bumblausko viešas, šią pakilią šventės dieną, girdint šimtams tūkstančių lietuvių bei gausybei svečių [vyko ESBO sesija Vilniuje] pasakymas: „Lietuviai nužudė Brunoną“. Kodėl mes taip save niekiname? Dar niekas iki šiol pagrįstai nėra mūsų kaltinęs, kad mes nužudėme vyskupą. Taip pradėdamas šventinę kalbą, garsusis istorikas visų mūsų protėvius o per juos ir mus, apšaukia žudikais.
Kur įrodymai? Istorija turi tik kelis visiems gerai žinomus dokumentus, susijusius su šiais įvykiais. Lotyniškai po dvidešimties metų rašytuose Kvedlinburgo analuose sakoma: „…Šventasis Brunonas…. Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, kovo 9 d. nukeliavo į dangų…“. mes-kupini-jegu-iveikti-bet-kokias-uztvaras.jpgKitame šaltinyje „Magdeburgo archivyskupų darbai“ rašoma: „Šventasis Brunonas… Rusios ir Lietuvos kraštų pasienyje buvo apvainikuotas“.
Ką reiškia šie pasisakymai? Kur tas Lietuvos-Rusios kraštų pasienis žinant miglotas to meto geografines žinias, ypač apie mūsų protėvių žemes? Kas tie pagonys? Tuo metu Lietuva su Rusia turėjo didžiausius pasienio plotus, nuo Naugardo iki Kijevo, ir dar piečiau link Krokuvos pusės. Kiek aiškiau galime suprasti Brunono tikslą ir ketinimus iš jo laiško imperatoriui Henrikui II, kur, beje, jis mus labai prieš savo misiją grąsinančiai ir žeminančiai aprašo. Juk niekas nematė, kas Brunonui nutiko, liudininkų tai nėra. Vienintelis gyvas liko didikas Vipertas, bet ir jis buvo apakintas. Tai štai iš jo „pasakojimų“ ar ne tik gelbstint savo kailį nuo inkvizicijos, kažkoks vienuolis kažkada ir užrašė jiems tinkamus žodžius, kaip ten, atseit, viskas buvo. Bet juk joks vienuolis apie mūsų to meto protėvius tikrai nebuvo nusiteikęs rašyti gerai, žinant kaip jie apie kitatikius, šiuo atveju apie mus, pasakojo, skleidė šlykščiausius gandus – tai juk yra išlikę ir rašytiniuose šaltiniuose.
Ne tik mes, niekas nežino tikslios vietos, ne tik kur, bet ir kaip Brunonas buvo nugalabytas, jeigu taip ir nutiko. Neaišku net kokiu keliu atėjo. Reikia labai analizuoti ir versijas. Kol kas mes galime remtis L. Palmaičio profesionaliai ir išsamiai atliktu darbu „Įmintos tūkstantmečio mįslės“. Pagal populiariai paplitusias legendas, atseit, misionieriai atėjo pas Netimerą. Netimeras kaip lietuvis, to meto baltas, maloniai, svetingai juos priėmė ir netgi krikštijosi, vadinasi, su vyskupu Brunonu kuo gražiausiai sutarė. Netimeras juos įspėjo, kad pakelės pilnos banditų, plėšikų, jonas-uzurka.jpgjūs niekur neikite, o jie vis tiek, mes eisime, ir nusitrenkė kažkur į Netimero brolio valdomas žemes, kur pagal to meto duomenis buvo visas plėšikų knibždėlynas, kur tarnavo samdiniai bastūnai. Ir ar ne jie ten jų visą misionierių grupę ir nugalabijo? Juolab, kad tai įvyko net ne Netimero žemėse. Kodėl mes prisiimame kažkokių plėšikų, samdinių darbus? Nepamirškime ir tai, kad kai kurie vienuoliai misionieriai degte degė mirti kankinių mirtimis, visais būdais provokavo juos nužudyti.
Kas yra pagonys? Suprantu, kas yra lietuvis, bet kas yra pagonis? Čia tas pas, jei kažką padaro slavai, o mes apkaltiname rusus. Juk slavai yra ir bulgarai, ir lenkai, ir ukrainiečiai… Lietuviai buvo atskira gentis, o pagonys – labai platus ir miglotas pasakymas, nieko konkretaus nereiškiantis. Tuo metu jų buvo milijonai. Jei pasakytų baltai, tai dar dar arčiau mūsų. Lietuviai buvo atskira gentis, viena iš baltų, viena iš vadinamųjų pagonių genčių Juk buvo ir jotvingiai, ir prūsai ir šis istorinis momentas vyko ar tai Prūsijos, ar Jotvos pasienyje. Dėl geografinių terminų, vietovės kaip kad ir dėl misionierių žūties vietos bei dėl priežasčių lig šiol Europos istorikai ginčijasi. O štai lietuvių garsus istorikas, sulaukus tūkstantmečio, neturėdamas jokių pagrįstų dokumentų, viešai skelbia – lietuviai žudikai? Kur mūsų pasididžiavimas, savigarba? Lietuviai ne tik nuo Gedimino, nuo seniausių laikų buvo gerbiami dėl tolerancijos, svetingumo.Vis dėlto tikiu, kad mūsų nualintas garbingas tautos genofondas atsigaus. Išsaugojome savo kalbą, protėvių dvasią. Šiuo atžvilgiu esu optimistas. Vyksta natūralus procesas.
Beje, liepos 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje šia tematika vyko tarptautinė mokslinė istorinė konferencija, kur mokslininkų visuomenėje į mano klausimą raštu „Ar yra pagrindo teigti, kad lietuviai nužudė Brunoną“ viešai atsakyta, kad jokio pagrindo taip teigti nėra. Įdomu kaip minėtas istorikas dėsto studentams apie šį įvykį, negi kala ir į jų galvas savo autoritetu kad lietuviai žudikai, kad visa mano tauta yra žmogžudžių palikuonys…
Aš esu visiškai kitokios nuomonės, jaunoji-karta.jpgaš didžiuojuosi, kad jau ne tik prieš tūkstantį metų, daug anksčiau irgi raštiškai, kur kas dokumentaliau ir pagrįsčiau pasaulyje buvo minimas Lietuvos vardas. Ir minimas pagarbiai jau prieš du tūkstančius metų, ir ne tik Tacito. O gal mes švenčiame piktavališkai mums prikergtos žmogžudystės datą su iš to sekančiomis pasekmėmis. Ką ir bepasakysi – geras Lietuvos vardo populiarinimo projektas, tik kieno ir už ką sumanytas?
www.kelionėsirpramogos.lt

DALINTIS