Nuo Kinijos šiaurės iki pietų

Vytautas Krasnickas – ne tik aktyvus veikėjas, garsiosios švarinimosi akcijos „Darom“ iniciatorius, nuotykių parko „ONE“ Druskininkuose vienas steigėjų, bet ir aistringas keliautojas. Neseniai jis sugrįžo iš nerealios kelionės po Kiniją. Per šešias savaites ją išnaršė skersai išilgai.vytautas-kinijoje.jpg

Kaip kilo idėja vienam pasileisti į šią ne itin mums žinomą ir paslaptingą pasaulio pusę?
Tiesiog su keliais draugais planavau keliauti po Rusiją ir Kiniją. Jiems atsisakius, nebeliko ką daryti ir iškūriau sau vienas. Per kelias dienas susikroviau kuprinę, pasiėmiau dvivietę palapinę, miegmaišį, fotoaparatą ir išmoviau.
Nuo Vilniaus stabdžiau pakeleivingas mašinas iki Rygos. kinijos-kalnuose.jpgTen persėdau į autobusą iki Sankt Peterburgo. O iš jo naktiniu traukiniu – iki Maskvos. Tada persėdau į kitą traukinį ir su juo dardėjau 4000 km. Taip nukakau iki Irkutsko.
Kuo greičiau norėjau pasiekti Kiniją. Maskvoje tokios kainos, kad savaitė joje prilygsta šešioms savaitėms buvimo Kinijoje.ant-didziosios-kinu-sienos.jpg Rusija – labai brangi šalis. Ne tik sostinė, bet ir Sankt Peterburgas. Puodelis arbatos ten kainuoja tiek pat, kiek Vilniuje galėtų puikiai papietauti du žmonės. Kainos didžiulės, o kokybė labai prasta.
Nemažai negerų žmonių. Dardėdamas traukiniu Mongolijos link, pabundu naktį – kažkas krapštosi po mano kuprinę. Kad stvėriau už rankos, bet nedorėlis išsprūdo ir pabėgo. Vėliau buvau budresnis.
Buriatai – labai šaunūs, bet daug geria, ir kai pasigeria būna labai pikti. Iš Irkutsko traukiniu pasiekiau Ulan Udė. Ten ilgai neužsibuvau. Permiegojęs kalnuose, pasiekiau šiaurinę Kinijos dalį.
Rusijoje neverta ilgai užsibūti, nes šimtą kartų gražiau yra Tolimųjų Rytų perle – Padangių Karalystėje. Tad keliaukime tenai.
Kaip tave pasitiko Kinija?
Pirmiausia nustebino begalinis dėmesys. Šiaurinėje Kinijos dalyje jie tikriausiai visai nematę baltaodžio, tad jie manimi be galo domėjosi. Rodo pirštais ir rėkia: „Loujie“ (liet. „atėjūnas“, gal net „ateivis“). Dėmesys labai vargina, nes kasdien matydavau per milijoną žmonių ir visi jie spoksodavo į mane. Kertant Kinijos sieną reikia būtinai būti su grupe, tad prie pat sienos pasiprašiau į vietinių autobusiuką. saolinio-vienuolyne.jpg
Pirmiausia atvykau į Qiqihar miestelį. Šis miestas žymus tuo, kad jį kerta 170 upių. Jame bei jo apylinkėse priskaičiuojama daugiau kaip 800 ežerų ir 15 povandeninių šaltinių. Gyvena 920 tūkst. žmonių. tarp-tibeto-vienuoliu.jpg
Prie pat Šiaurės Korėjos sienos yra gražus ežeras Sunchuahu. Jo viena dalis priklauso Kinijai, o kita – Šiaurės Korėjai. Kai juo plaukiojau, širdis suvirpėjo – o jei netyčia atsidurčiau šios komunistinės šalies vandenyse, uždarytų už grotų mažiausiai 15 metų…
Kaip jauteisi pats vienas būdamas tokioje gigantiškoje šalyje?
Visai ramiai. Svarbiausia pasitikėti savimi ir visur eiti drąsiai. Sutikau kelis slovakus, kuriuos ne sykį buvo apgavę ir apiplėšę. Pažiūrėjau, kaip jie eina: kaip mergaitės, nudelbę akis, nedrąsūs žvilgsniai, nepatikliai žiūri į viską. Jei žengi tvirtai, tai kas tau gali atsitikti? Galiu pasakyti, kad visi kelyje sutikti kinai traukėsi iš kelio. Nes ką jie žino – jei tu toks drąsus, tai tikriausiai nesi vienas, turi čia draugų, o kadangi nesi vienas, tai ir jiems nedrąsu užkabinti tada.po-centrine-kinija.jpg Šiaip jie labai bailūs. Ir taikūs. Jie nėra agresyvūs kaip rusai. Dar į lietuvius rusai žiūri neblogai, bet jei sužinotų, kad esu koks estas ar latvis, kelionė po šią kaimyninę šalį baigtųsi graudžiai. O Kinijoje žmonės daug šypsosi, romūs, be galo smalsūs, net nemokėdami kalbos jie kažkaip sugeba labai daug paklausti. saolinio-vienuolis.jpg
Labai mėgsta valgyti, valgo daug ir būriais. Rodos, čirškina dieną naktį. O kodėl jiems nevalgyti? Maistas labai pigus ir skanus. Daug vaisių, daržovių. Kadangi dar labai mėgstu ryžius, tai tenai tikrai nebadavau. Gera porcija skanaus kiniško maisto kainuoja 1-2 Lt. Garuose virtos bandelės mantou su įvairiausias įdarais – pasakiškas patiekalas, kurio visu stiprumu gali paragauti tik Šiaurės Kinijoje. Jos tekainuoja apie 20-50 ct. Šiaip man Kinijoje diena su visais traukinių, autobusų važiavimais, parkais ir įžymybėmis, maistu kainuodavo iki 50 Lt. Tai labai pigu….

Vytautas Nosevičius

Nuotraukos Vytauto Krasnicko

Daugiau šio patrakėlio nuotykių Kinijoje skaitykite rugsėjo „Kelionės ir pramogos“ numeryje!

DALINTIS