Naujieji Metai urve? Kodėl gi ne….



Retas įsivaizduojame Naujuosius Metus urve. Bet tai reali galimybė. Apie tokią atrakciją svajoja ne vienas speleologas. Šiandien vilnietė Laura Tamoševičė šypsosi ir trykšta džiaugsmu gal net daugiau nei įprastai. Neseniai ji sugrįžo iš ekspedicijos Ukrainoje, kur su Lietuvos speleologų klubo „AENIGMA“ (lot. paslaptis, mįslė) komanda nusileido į giliausio (daugiau kaip 500 m) Ukrainos urvo – Soldatskaja – dugną. Nors buvo nelengva, bet buvo verta tai patirti. Laura sutiko su skaitytojais pasidalinti savo įspūdžiais.laura-visuomet-pasiruosusi.jpg

Įveikti save.

Pirmą kartą pasižvalgyti po urvus Laurą pakvietė pusbrolis – klubo vadas Aidas Gudaitis. Jo tėvas Vytautas Gudaitis – garsus speleologas. Pirma kelione ji nesusižavėjo, bet susidomėjimas nedingo ir taip įsitraukė. Leistis į urvus ir tapti speleologe reikia pasiruošimo, nuolat tobulinti įgūdžius ir treniruoti išvermę. Reikia ir psichologinio nusiteikimo, sugebėti įveikti baimes, kurios nuolat iškyla prieš tave. Bet gal tai ir yra įdomu, kai grumiesi pats su savimi. Laura pastebi, kad būnant po žeme tarsi sustoja laikas, išsikreipia jo pojūtis. Atrodo, praėjo dvi valandos, o iš tikrųjų – šešios. Kas patikės, kad kartais būna taip sunku, kad pamiršti apie valgį ir miegą. Kovoji su savimi. Lipi per save. Šliaužiant per itin siaurus koridorius, dažnai aplanko mintis, kad, jei jai kas nors atsitiktų, iš čia išneštų tik gabalais ir tai nelabai greitai. Tačiau noras nugalėti save, pasiekti užsibrėžtą tikslą, atrasti naują urvą ar galeriją, verčia irtis pirmyn. Grįžti tarsi apsivalęs, kiekvienąkart išmokęs naują pamoką, kažką naujo sužinojęs apie save.

Į urvą – tik su gelbėjimosi komplektu.

Nors speleologai eina į urvus gerai pasiruošę, tačiau su savimi kiekvienas būtinai turi turėti individualų gelbėjimosi komplektą, kurį sudaro: peilis, žvakutė, degtukai, žiebtuvėlis, izofalinė antklodė, šokoladas, laikrodis, plonos virvutės gabalas.i-sviesa.jpg Jei pasiklydai ar sugedo įranga, kol sulauksi pagalbos, kad nesušaltum, apsigaubi antklode, kuri laiko šilumą, ir po ja užsidegi žvakutę. Virvutė daug kur gali pagelbėti sugedus įrangai. Nors šis komplektas visada su tavimi, bet Laurai, landžiojančiai po urvus jau septynis metus, juo pasinaudoti dar neprireikė, tik šokoladas kartais praversdavo. Ši ekspedicija į giliausią Ukrainos urvą buvo labai sunki visai komandai. Šešiolika valandų Laura su dar dviem speleologais leidosi į dugną, įveikdama labai siaurus, šlapius plyšius, įvairius aukščius. Dugnas baigiasi sifonu, t. y. vandeniu. Grįžti į viršų dar sunkiau. Čia gali padėti tik patirtis ir ištvermė.vartai-i-kita-pasauli.jpg

Nieko neišnešti.

Speleologai griežtai laikosi taisyklės: nieko iš urvo negalima išnešti, net mažiausio akmenėlio, nulūžusio stalaktito ar stalagmito. Savo šiukšles turi išsinešti kiekvienas. Lietuviai surenka ir kitų paliktas, jei randa. Ekspedicijos metu lietuviai miegojo 220 m gylyje. Įsitaisė salelėje šulinuko dugne, pasistatė palapinę, pasitiesė kilimėlius ir miegmaišius. Maistas: lašiniai, dešros, džiūvėsiai, šokoladas, riešutai, būtinai – cukraus, arbatos. Vandenį jai virti semia urve. Po žeme speleologai netenka svorio, nepaisant to, kad valgo kaloringą maistą (idėja storuliams). 100 proc. drėgmė ir šaltis (5-8 laipsniai) pareikalauja iš organizmo daug kalorijų. Per 2-3 savaičių ekspediciją žmogus gali netekti 2-5 kg svorio. Gyventojų urvuose tenka išvysti nedaug. Pasitaiko vėžiagyvių, vabaliukų, panašių į šimtakojus – vėdarėlių, bet jie visi balti. Jei nebaltas, vadinasi ne tikras urvo gyventojas, įkritęs ar su žmogumi atklydęs iš žemės paviršiaus. Pavojingų gyvūnų nėra. Turbūt pats baisiausias gyvis – pernai Izraelyje uždaros ekosistemos urve tarp visai naujų gyvūnų rūšių, iki tol niekur neaptiktų, rastas negyvas baltas skorpionas.giliausiame-urve.jpg

Baltasis speleologas šalia.

Ilgiau pasivaikščioję urvuose, visi pradeda justi urvo dvasią. Pradeda žiūrėti į jį kaip į gyvą būtybę. Visi nepaaiškinami įvykiai ir keisti sutapimai yra suverčiami baltajam speleologui, tad kiekvienas stengiasi jo neįžeisti, elgtis pagal garbės kodeksą. Kai susigyveni, pasiilgsti urvų dvasios. Per metus Laura su bendraminčiais į urvus keliauja bent du kartus: pavasarį ir rudenį. Vasarą vyksta į tarptautines speleologų stovyklas ar dideles tarptautines ekspedicijas. Viena iš jų Lauros laukia šiemet Ispanijoje. Vykdami į Ukrainą lietuviai įveikė 2000 km, o artimiausi urvai – Zakopanėje, už 1000 kilometrų. Italams, turintiems daugybę urvų visai šalia namų ir savaitgaliais išsiruošiantiems po juos palandžioti, toks lietuvių pasiaukojimas yra tikras didvyriškumas. tenka-ir-tokiomis-salygomis.jpgPasaulyje yra šimtai tūkstančių speleologų, o Lietuvoje – apie 100. Į urvus juos vilioja jų grožis, sportinis interesas ir nauji atradimai. Yra speleologų, keliaujančių ir po vieną, nors taisyklės tai draudžia. Toks yra Raimondas Daniūnas, vienas pasiekęs Soldatskajos urvo dugną 1988 m. Tai be galo linksmas, originalus ir gilus žmogus. Neišsemiamas tarsi giliausias pasaulio urvas. Kryme lietuviai yra atradę du urvus: Ventą ir Sezamą.

Požeminiai narai.

Paprastai speleologai urve keliauja iki urvo dugno, tačiau kartais jiems kelią pastoja sifonas, t.y. vandeniu užsemta urvo dalis. Toliau – narų erdvė. Soldatskajos urvo vertikaliame plyšyje Lauros komanda rado narų stovyklą. Visi reikmenys, net hamakai nakvynei, kabojo ore, ant sienose sukaltų kablių. Nardytojai – atradėjai, naujų urvų ir labirintų. Kartais jie nardo net sifonuose, esančiuose 2000 m gylyje. Vanduo urvuose dažniausiai teka nuolat, paviršiuje subėga iš tirpstančio sniego, lietaus ir išteka kažkur kalnų papėdėje. Jei būtum naras, galėtum pranerti sifoną ir keliauti toliau, galbūt net iki ten, kur vanduo išteka į dienos šviesą, tačiau paprastam speleologui tai neįveikiama kliūtis. Narai tarp speleologų sudaro atskirą kastą, nes nardyti požeminiuose vandenyse yra labai pavojinga ir nemažai drąsuolių žūsta.

Apie urvus Laura gali pasakoti daug ir su polėkiu, kad pasiklausęs, net pats užsinori pabandyti. Kodėl gi ne…

Dabar jau gerb. Laura yra išrinkta speleologų klubo pirmininke ir jau susilaukė vaikiuko. Tad šia nuostabia proga ją ir sveikina visas „Kelionių ir pramogų“ kolektyvas!!

nuotraukos iš www.speleo.lt

Daugiau apie speleologija – www.speleo.lt

DALINTIS

1 komentaras