Naujieji metai pagal rytiečius

Pavasario šventė ir lietuvių Užgavėnės
Kinijoje, Korėjoje, kitose Azijos šalyse – viena didžiausių metų švenčių: Naujieji metai. Šiais metais Baltasis Tigras užriaumos Vasario 14 d. ir bemaž sutaps su mūsų užsigavėjimu. Paprastai, kai kinai su ryškiaspalviais drakonais, fejerverkais dundant didžiuliams2010-tigro-metai.jpg būgnams švenčia Naujuosius Mėnulio metus, lietuviai linksminasi Užgavėnių šventėje su jau privalomu atributu tapusiais blynais ir kaukių karnavalu. Nei vieni, nei kiti, ko gero, negalvojo, kad jų švenčių tradicijos labai panašios.uzgave.jpg
“Kinų Naujieji metai ir lietuvių Užgavėnės greičiausiai kilę iš tos pačios archajiškos kalendorinės sistemos, kurioje Naujųjų metų pradžią žymėjo jauno Mėnulio pasirodymas sausio pabaigoje ar vasario mėnesį, – sako Lietuvoje kelerius metus gyvenantis kinas Liu Čiadzian. – Mėgstu abi šventes, panašios ir jų tradicijos.”
Kaune – maža kinų bendruomenė, todėl įspūdingos šventės nebus. Tačiau Kinijos ambasados darbuotojai Lietuvoje šią savaitę neturėjo kada atsipūsti. “Rengiame du priėmimus, – sakė antrasis sekretorius Zhen Haitao. – Pirmadienį Kinijoje prasideda atostogų savaitė, nedirbs visos įstaigos.”kinu-naujieji-metai.jpg
Lietuvoje nevyks tradiciniai karnavalai, kurių centre – įspūdingo dydžio ugniniai drakonai, tačiau daugelis kinų nepamirš tradicijų ir būtinai pasigamins savo šalies patiekalų.
Pietuose – ryžiai, Šiaurėje – koldūnai
Ar kinai sekmadienį gausiai nukraus stalus? “Garuos tradiciniai kinų Naujųjų metų patiekalai – koldūnai, žuvis, vištiena. Ant stalo pagal tradiciją turėtų būti patiekta dvylika kiekvieną metų mėnesį simbolizuojančių patiekalų”, – aiškino Lietuvoje gyvenantis didžiausios pasaulio tautos atstovas.
“Koldūnus galima įdaryti įvairia mėsa, paprika, salierais. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio. Šiaurinėje Kinijoje šis patiekalas privalomas, – pasakojo Liu Čiadzian. – Koldūnai kinams simbolizuoja pinigus, turtą – anksčiau Kinijos pinigai savo forma labai priminė koldūnus.”
Kinai neranda bendro sutarimo, kaip geriausiai paminėti Naujuosius metus. Tradicijos skiriasi ne tik atskirose Azijos valstybėse, bet ir Kinijos regionuose. Pietinėje dalyje, kur gausi budistų bendruomenė, dažniau valgomi ryžių patiekalai, šiaurinėje – koldūnai.kinu-valgiai-per-naujuosius-metus.jpg
“Naujųjų metų nakties pirmoji apeiga buvo skirta dievams pagerbti: aukojama aukščiausiems Dangaus ir Žemės dievams, taip pat ir žemesnėms dievybėms – namų, vietovės, amatų globėjams, atsakingiems už žmonių turtą ir laimę. Šiaurės Kinijoje gyvavo paprotys pamėgdžioti naminių gyvulių balsus, tai turėjo apsaugoti nuo įvairių nelaimių”, – aiškino Kaune gyvenantis kinas.
Kinų Naujieji metai primena Kalėdas. Ant savo namų durų žmonės klijuoja raudonos spalvos popieriaus lapus. Ant jų – auksinėmis, juodomis raidėmis išmarginti palinkėjimai.
Kinai rengiasi raudonais drabužiais, puošia namus gyvomis gėlėmis, vaikams dovanoja sėkmės monetų raudonuose vokuose.
Metų simbolis itin gerbtinas
Pirmosios pilnaties šventėje didžiulė reikšmė teikiama ugniai. Pekino, kitų miestų gatvėse siaus žmonės. Kitose Azijos valstybėse šventė bus gerokai ramesnė. Ganėtinai archajiška forma išsilaikė Korėjoje, kur sutikti pirmosios pilnaties žmonės su uždegtais deglais lipa ant kalvų, kartais degina laužus.
Kinų horoskopas žinomas visame pasaulyje, todėl šioje Azijos valstybėje šią savaitę pranašauta ateitis. “Nors spėjama, kad šie tigro metai bus labai geri, gali kilti ir nenumatytų sunkumų”, – mano rudą abitą dėvintis vienuolis Dzingo, tarnaujantis šventykloje Šanchajuje.kinu-naujieji-metai-sun-wukung-su-lazda-i.jpg
“Meldžiame taikių metų, laimės artimiesiems, Buda mus apsaugos”, – televizijos žurnalistams aiškino pagyvenusi moteris, įsiterpusi į minią maldininkų. Ji trynė akmeninį tigrą, kad jis atneštų sėkmę, degino smilkalus, meldė gerų metų.
Didžiosios iškilmės – sekmadienį. Gatvėse ir parduotuvėse, daugėjo artėjančių Naujųjų simbolių – tigro tigro-metai.jpgatvaizdų: plakatai, žaislai, atvirukai parduodami daugelyje vietų.
Rytoj Pekine tūkstančiai kinų rinksis Baijuno (Baltojo debesies) šventykloje. “Šventė baigsis žibintų festivaliu”, – sako Kaune gyvenantis Liu Čiadzian.
Skirtingos tautų tradicijos
Ne tik kinai, kitų Azijos šalių gyventojai metus skaičiuoja ir ne pagal vakarietišką kalendorių. Kitų šalių gyventojai Naujuosius metus švęs po kelių savaičių ar mėnesių.
2065 m. – Indijoje. Indijoje susipynusios įvairios tradicijos, todėl Naujieji metai skirtinguose regionuose minimi net kelis kartus. Kašmyro gyventojai Naujuosius sutinka kovo 10 dieną. Vakarų Bengalijoje – balandžio 13-ąją. Žmonės namus puošia gėlėmis. Moterys velkasi geltonus drabužius, simbolizuojančius pavasarį.
5768m. – Izraelyje. Žydų Naujieji metai “Rosh Hashanah” švenčiami rugsėjį ar spalį. Tikima, kad tuo metu Dievas apžiūri pasaulį ir nusprendžia žmonių lemtį kitais metais. Svarbus šventės akcentas – senovinio instrumento shofar, padaryto iš avino rago, muzika.
1430 m. – Islamo šalyse. Pagal islamo kalendorių 2010-ųjų sausio 20 dieną prasidėjo 1430 metai. Jie žymi pranašo Mahometo ir jo sekėjų emigracijos iš Mekos į Mediną datą. Tradiciškai švenčiami šeimoje.
1387 m. – Irane. Senovės persų Naujieji metai prasideda kovo 21 dieną, kai Saulė įeina į Avino ženklą. Tikima, kad šiuo metu į Žemę nusileidžia angelai – juos simbolizavo laužai. Ir dabar iraniečiai paskutinį metų antradienį šokinėja per laužus, taip apsivalo nuo ligų.tigras-viskam-pasirenges.jpg
2135 m. – Tibete. Tibetiečių Naujieji metai irgi ateis šį sekmadienį, vasario 14 d. – prasidės 2135 metai. Žmonės užsideda kaukes, šoka ritualinius šokius, o ankstyvą Naujųjų rytą lanko vienuolynus. Prie namų pakabinamos naujos spalvotos maldų vėliavėlės, smilkomi smilkalai, o grindys ištapomos Mėnulio ir Saulės atvaizdais.
2551 m. – Tailande. Čia Naujieji metai švenčiami balandžio viduryje. Tą dieną gausiai laistomasi vandeniu. Lankomos budistų šventyklos, vienuoliams nešamos dovanos: maistas ir drabužiai.
2001 m. – Etiopijoje. Naujieji prasideda po liūčių sezono – rugsėjo 11-ąją. Tai – derliaus metas, kai gamta žydi ir žaliuoja.

Naujieji Metai Kinijoje

Pavasario šventė (kin. trad.: 春節; supapr.: 春节; pinyin: Chūnjié), Vakaruose populiariai vadinama Kinų naujaisiais metais, taip pat – Naujaisiais metais pagal mėnulio kalendorių (kin. trad.: 農曆新年; supapr.: 农历新年; pinyin: Nónglì xīnnián), – didžiausia tradicinė šventė Kinijos regione, kinų diasporose visame pasaulyje ir glaudžiai susijusi su analogiškomis šventėmis Rytų Azijos regione. kinu-naujieji-metai-iii.jpgŠvęsti pradedama pirmąją pirmojo mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną (正月 zhēng yuè), baigiama penkioliktą to paties mėnesio dieną. Pastaroji vadinama “Žibintų švente” (trad.: 元宵節; supapr.: 元宵节; Yuánxiāojié). Ypač svarbus yra vakaras prieš pirmąją Naujųjų metų dieną, vadinamas “Virsmo vakaru” (除夕 Chúxì).
Pavasario šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos. Nauji metai prasideda per jaunatį ir baigiasi pilnatimi. Kadangi kinų kalendorius nesutampa su Grigaliaus, Pavasario šventės data pagal visuotinai naudojamą sistemą kasmet išpuola vis kitą dieną, tarp sausio 21 ir vasario 20 dienų. Paprastai tai būna antra (rečiau – trečia) jaunatis po žiemos saulėgrįžos.kinu-naujieji-metai-i.jpg
Kiekvieni metai kinų kalendoriuje siejami su vienu iš dvylikos zodiako gyvūnų, vadinamosiomis “žemiškosiomis atšakomis” bei dešimčia “dangiškųjų kamienų”, kurių kiekvienas savo ruožtu susiejamas su vienu iš penkių tradicinių elementų ir In ir Jang kaita. Taip susidaro šešiasdešimties metų ciklas, t.y. vienos “rūšies” metai (tarkim, Ugninės Jang žiurkės) pasitaiko kas šešiasdešimt metų.
Pasak legendų, Nianas (年 Nián; dab. kin. – “metai”) buvo pabaisa žmogėdra, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių. Buvo tikima, kad Nianas bijo triukšmo ir raudonos spalvos, tad pabaisa būdavo gąsdinama fejerverkais ir raudonais papuošimais. Kiniškas žodis “švęsti Naujuosius metus” (过年, trad. 過年; guò nián) pažodžiui reiškia “Niano nuėjimą”.kinu-jaujieji-metai-akrobat.jpg

Per Naujuosius metus kinai lanko gimines ir draugus (tai vadinama 拜年 bàinián). Paprastai pasipuošiama naujais rūbais, visi namai išvalomi, išpuošiami raudonai. Vaikai iš suaugusiųjų gauna vadinamuosius “raudonus vokelius” su pinigais. Naujųjų metų išvakarėse visa šeima susirenka namuose, valgo šventinę vakarienę, kurios pagrindiniai patiekalai – koldūnai, Naujųjų metų pyragėliai, įvairūs mėsos ir žuvies patiekalai. Kinijos liaudies respublikoje dauguma šeimų žiūri specialią Nacionalinės televizijos programą. Artėjant vidurnakčiui, imama sprogdinti fejerverkus, tačiau didžiuosiuose miestuose stengiamasi tai apriboti.

Naujieji Metai Japonijoje
Japonijoje gervės tekančios saulės fone yra tradicinis Naujųjų Metų piešinys. Tokio tipo piešiniai buvo labai populiarūs 20 a. pradžioje. Japonai sutinka Naujuosius Metus ne vidurnaktį, bet ryte. Svarbiausias Naujųjų Metų momentas yra saulės patekėjimas metų pirmąją dieną. Gervė bei žydinti slyva yra laimę nešantis, ilgaamžiškumo simbolis.
Naujieji Metai – tai bene reikšmingiausia metų šeimos šventė. Šeimos nariai susirenka švęsti kartu, keičiasi dovanomis, kaip mes per Kalėdas. keliautoju-globejas-tigras.JPGVaikai ypač laukia savo dovanos – šiek tiek pinigų vokelyje (otoshidama). Naujųjų Metų dienomis japonai gausiai lanko budistines ir šinto šventyklas. Skirtingai nuo kinų ir korėjiečių, kurie Naujuosius sutinka pagal budistinį mėnulio kalendorių, šiuolaikiniai japonai Naujuosius Metus švenčia kaip ir mes, sausio 1 d. Tačiau kinų kalendoriaus metų simboliniai žvėrys populiarūs ir Japonijoje. Pavyzdžiui, šie metai bus tigro, todėl daugelis šventinių atvirlaiškių puošiami tigro piešiniais.
Japoniški laimingų Naujųjų Metų palinkėjimai:
よいお年を – sakoma prieš Naujuosius Metus.
(„yoi otoshi o” – „Gerų metų!”)
あけましておめでとうございます – sakoma Naujųjų Metų rytą.
(„akemashite omedetoo gozaimasu” – „Sveikinimai išaušus!”)
Seniau Naujųjų Metų sutikimo šventės prasmė buvo Naujųjų Metų dievo Toshigami pasitikimo ir priėmimo naumuose diena. Išvakarėse namai būdavo išvalomi, išmetami nereikalingi, pasenę daiktai. Septynias dienas po Naujųjų buvo stengiamasi nieko nedirbti ir nevalyti, nes bevalant kartu su dulkėmis iš namų būtų išvalyta laimė. Naujųjų Metų sutikimui ruošiamas specifinis, sėkmę lemiantis maistas, vadinamas osechi-riōri. Jis valgomas šventinėmis dienomis. Beje, osechi-riōri taip pat paruošiamas dar prieš Naujuosius Metus. Šiuolaikinė šventė sutrumpėjo iki trijų nedarbo dienų. Tad smagaus sutikimo!

DALINTIS