Prof. Jeffrey D. Sachsas
Ką tik grįžau iš nenusakomai gražios Himalajų karalystės, Butano, kurio kultūra turtinga, o polinkis į savirefleksiją įkvepia. Šios karalystės unikalumas kelia visam pasauliui labai svarbių ekonominių ir socialinių klausimų…Butano atšiauri geografija išugdė ištvermingų ūkininkų ir piemenų tautą bei padėjo susikurti artimai istoriškai su Tibetu susijusiai tvirtai budizmo kultūrai. Gyventojai gyvena plačiai pasklidę – vos 700.000 žmonių Prancūzijos dydžio teritorijoje. Žemdirbių bendruomenės įsikūrusios giliuose slėniuose, aukštai kalnuose gyvena piemenys. Kiekvieną slėnį saugo subtilią architektūrą ir dailiuosius menus meistriškai suderinančios dzong (pilys), kuriuose yra šimtmečių senumo vienuolynai ir šventyklos.
Butano žemės ūkio ir vienuolynų ekonomika iki pat neseniai galėjo pasikliauti tik savimi, buvo varginga ir izoliuota. Tačiau prieš keletą dešimtmečių puikių karalių seka pradėjo vesti šalį technologinės modernizacijos (keliai, elektra, šiuolaikinė sveikatos apsauga ir švietimas), tarptautinės prekybos (ypač su kaimyne Indija) bei politinės demokratijos link. Labiausiai stebina, kaip apgalvotai Butanas elgiasi šių pokyčių akivaizdoje ir kaip tokią laikyseną skatina budistinis mąstymas. Butanas klausia savęs to, ko paklausti turėtų visi: kaip ekonomikos modernizaciją suderinti su kultūriniu gyvybingumu ir socialine gerove?
Butanas sau išsikėlė ekonominę užduotį pasiekti ne bendrojo nacionalinio produkto, bet nacionalinį laimės augimą, matuojamą nacionaliniu laimės rodikliu (NLR). Į Butaną nukeliavau, kad geriau suprasčiau, kaip NLR taikomas. Nėra jokios specialios formulės, tačiau kaip dera užduoties rimtumui bei giliai budistinės refleksijos tradicijai, vyksta aktyvus nacionalinis svarstymo procesas. Čia visi galime pasisemti įkvėpimo.
Aišku, Butanui siekiant pakelti NLR, svarbu yra patenkinti ir paprasčiausius poreikius – pagerinti sveikatos apsaugą, sumažinti gimdyvių ir vaikų mirtingumą, pagerinti švietimą, bei infrastruktūrą, ypač įvesti elektrą, vandenį ir kanalizaciją. Visiškai suprantama, kad tokia mažų pajamų šalis kaip Butanas susitelkia ties materialine gerove, kurios tikslas patenkinti būtiniausius poreikius.
Tačiau NLR apima daug daugiau nei platus, skurdžiausiųjų padėtį gerinantis augimas. Butanas taip pat klausia, kaip ekonominis augimas gali būti suderintas su gamtosauga. Į šį klausimą jis iš dalies atsakė stengdamasis apsaugoti didžiulius šalies miškus bei unikalią bioįvairovę. Jis klausia, kaip galėtų išsaugoti savo tradicinę lygybę bei sustiprinti unikalų kultūrinį palikimą. Jis taip pat klausia, kaip visuomenėje, kurioje dar prieš dešimtmetį nebuvo televizijos, gali išlaikyti psichologinį stabilumą staigių pokyčių amžiuje, žymimame urbanizacijos ir globalių komunikacijos priemonių antpuolio.
Atvykau į Butaną išgirdęs įkvepiančią ministro pirmininko Jigme Thinley kalbą šiemet Delyje vykusiame viršūnių susitikime dėl tvaraus vystymosi. Ponas Thiley išsakė du svarbius dalykus. Pirmasis buvo apie gamtos niokojimą – ledynų traukimąsi bei žemės praradimą, kurį jis pats matė skrisdamas iš Butano į Indiją. Antrasis buvo apie individą ir laimės prasmę. Premjeras Thinley išsakė tai paprastai: kiekvienas mūsų yra baigtinė ir trapi fizinė būtybė. Kiek „daiktų” – greitojo maisto, televizijos reklamų, didelių automobilių, naujausių technikos priemonių bei naujausios mados galime į save prigrūsti nepažeisdami savo psichologinės gerovės?
Skurdžiausioms pasaulio šalims šie klausimai nėra patys skubiausi. Svarbiausia ir skubiausia jų užduotis yra pasirūpinti būtiniausiais savo piliečių poreikiais. Tačiau vis daugėja šalių, kurioms pats laikas išgirsti p. Thinley pamąstymus apie pamatinį gerovės šaltinį, joms tai skubiai reikalinga.
Visi žino kaip amerikietiškas hipervartotojiškumas gali destabilizuoti socialinius ryšius ir skatinti agresiją, vienišumą, godumą ir persidirbimą iki išsekimo. Tikriausiai mažiau pastebima, kaip šios tendencijos pastaraisiais dešimtmečiais greitėjo pačiose JAV. Be kitų priežasčių, to varikliu gali būti nesiliaujanti reklama ir viešieji ryšiai. Klausimą, kaip nukreipti ekonomiką, kad galėtume pasiekti tvarią laimę, suderinančią materialinę gerovę su sveikata, gamtos išsaugojimu bei psichologiniu ir kultūriniu atsparumu, reikia kelti ir spręsti visur.
Butano laukia daug naujienų. Jis galės padidinti švarios, upių hidroelektrinėse gaminamos elektros eksportą į Indiją, ir taip tvariu būdu gauti pajamų iš užsienio, papildysiančių valstybės iždą, ir leisiančių finansuoti švietimą, sveikatos apsaugą ir infrastruktūrą. Šalis taip pat pasiryžusi siekti, kad augimo nauda pasiektų visą visuomenę: visų regionų ir visų pajamų lygių gyventojus.
Tačiau yra ir didelės rizikos. Pasaulinė klimato kaita kelia grėsmę Butano ekologijai ir ekonomikai. Neatsargus ir brangus patarimas iš tokių privačių konsultacijų įmonių kaip „McKinsey” bei kitų gali paversti Butaną nuniokota turistine zona. Reikia tikėtis, kad siekis didinti GNL padės šaliai atsilaikyti prieš tokias pagundas.
Svarbu, kad Butanas GNL laikytų nuolatine užduotimi, o ne tiesiog vienu iš darbų. Butano budizmo tradicija laimę supranta ne kaip prisirišimą prie prekių ir paslaugų, bet kaip rimto darbo, siekiant kultivuoti savirefleksiją ir atjautą kitų atžvilgiu, pasekmę. 
Butanas pradeda rimtą kelionę. Kitos pasaulio ekonomikos irgi turėtų tai padaryti.
Jeffrey D. Sachsas yra Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius bei Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra ypatingasis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjas tūkstantmečio plėtros klausimais.
www.vz.lt
